Rodomi pranešimai su žymėmis naujos knygos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis naujos knygos. Rodyti visus pranešimus

2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Makalius. "Jaunimas valdo"

Gyveno kartą toks vaikinas. Gera pradžia knygos pristatymui? Manau, kad gera. Reiktų pridurti, kad vaikinas unikalus - labai anksti suvokęs savo sritį, galima sakyti ir save. Vaikinas, kuris ir dabar labai jaunas, bet jau žinomas, ir ne dėl to, kad šoko naktį Vilniaus centre ant mašinų stogų. Žinomas tuo, kad yra jau! patyręs kelionių vadovas, padaręs savo hobį savo darbu. Jau dabar turi savo įmonę, savo svetainę.
Ar verta skaityti knygą? Verta, ir ne tik pradedančiajam keliautojui, bet ir labiau patyrusiam. Pastarajam verta žvilgterti į kitą ar kitokią patirtį ir praturtinti savąją.
Skaitysiu? Be abejo, parašyta lengvai ir netgi kartais žaismingai, o informacija koncentruota.
Autorius save pristato netaupydamas žodžių: "Taigi, kas tas MAKALIUS?
Rimvydas. Mano vardas Rimvydas. Rimvydas Širvinskas, išsamiau kalbant :) Esu šio puslapio įkūrėjas beigi taigi idėjos autorius, ir skambindami arba rašydami nurodytais kontaktais, greičiausiai bendrausite su manimi.

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Rojaus žemėje beieškant

Pristatome naują kelionių įspūdžių knygą.

Vytautas Žutautas
Rojaus žemėje beieškant : kelionių reportažai: Kuba, Dominikos Respublika ir Haitis, Jamaika, Šri Lanka, Maldyvai, Mauricijus. - Kaunas, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). - 238 p.
Sunku ką nors pasakyti apie knygą, kurią norisi perskaityti per naktį. Juolab apie tokias šalis, kur savo kojomis nenukeliausiu, o lėktuvu nuskristi nuosava piniginė neleis.
Kas belieka - skaityti knygą.

 












2011 m. gruodžio 3 d., šeštadienis

Klajūno užrašai. Gruzija

Su malonumu pristatau naujai gautą knygą:  Marius Abramavičius Neboisia "Klajūno užrašai : Gruzija. - Vilnius, 2011.      
                                                                     Net 14 kartų šioje šalyje lankęsis rašytojas savo įspūdžius, patyrimus ir dienoraščius per metus sulipdė į vieną knygą. Skaitytojai gali tikėtis daug netikėtų ir dar greičiausiai nematytų Gruzijos veidų. Rasti joje autoriaus asmeninius potyrius, pastebėjimus ir patarimus. Knygoje perteiktas nepaprastas gruzinų linksmumas bei išraiškingi jų charakteriai. Oficialūs šalies aprašymai tikrai nėra tokie patrauklūs kaip asmeninės patirtys ar paprasti gyvenimiški anekdotai.


2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Esu Bin Ladeno sūnus

Autorė Jean Sasson rašo knygas apie Rytuose gyvenančias moteris ir vaikus. Ne šiaip sau ramų šeimyninį gyvenimą, bet gyvenimą šeimos, kurios centras, kaip įprasta Rytuose buvo žmogus, kurio vardas tapo blogio simboliu. Blogio, galinčio sugriauti visą Vakarų, europietiškąją civilizaciją. Taip apie jo gyvenimą šalyje, į kurią keliauja lietuviai. Vyrai, važiuojantys ten kariauti.

Šioje knygoje savo istorijas pasakoja visam pasauliui gerai žinomo teroristo Osamos bin Ladeno artimiausio rato žmonės – pirmoji žmona Nadžva ir ketvirtasis sūnus Omaras. Jean pastabos yra tik didžiųjų skyrių pabaigose.
Kiekviename skyriuje istoriją pasakoja tai Nadžva, tai Omaras, todėl galima pažvelgti į tuos pačius įvykius moters, kuri turi sėdėti tarp keturių sienų ir aklai klausyti vyro nurodymų, ir sūnaus, iš pradžių dar vaiko, bet vėliau jau augančio ir bręstančio vaikino, akimis.



2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Zita Čepaitė. Emigrantės užrašai



          "Ši knyga – tai bandymas iš vidaus atskleisti emigrantišką gyvenimą ir emigrantišką savijautą. Apie tai prabilti buvo svarbu ne vien dėl to, kad mano pačios gyvenime tirštai susikaupė emigrantiškos patirties, bet ir dėl to, kad Lietuvoje likusių akimis iš gimtojo krašto išvykę žmonės tarsi tampa kitarūšiais. Nebūtinai geresniais ar blogesniais, tačiau kitokiais, kurių gyvenimo būdas ir elgsena žadina įtarų smalsumą. Tikiuosi, kad mano knyga tą smalsumą šiek tiek patenkins.
         Ir ne tik. Tie, kas linkę emigrantus smerkti, čia ras daugybę argumentų savo požiūriui pagrįsti. Tačiau neliks apvilti ir tie, kas linkę įsigilinti ir visose gyvenimo situacijose įžvelgti  pozityvių dalykų.  
Na, o aš pati, rašydama šią knygą, beviltiškai kamavausi bandydama išsiaiškinti, ar kulnis iš gimtojo krašto pajudinęs lietuvis jau nebe lietuvis."  – taip savo knygą pristato autorė Zita Čepaitė







2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Marokas. Tūkstančio pasakų karalystė

Anglijoje 1966 metais gimusio ir užaugusio afganų kilmės rašytojo Tahiro Shaho vardas Lietuvos skaitytojams jau pažįstamas. 2009 metais išėjo pirmoji jo knyga lietuviškai – atsikraustymo iš Anglijos gyventi į Maroką vargus ir patirtus išmėginimus aprašantys „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“.
Naujojoje savo knygoje „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius toliau pasakoja apie savo gyvenimą Kasablankoje. Apleisti Kalifo rūmai jau virto tikrais rūmais, o Marokas – tikraisiais Tahiro Shaho namais. Tačiau rašytojas suvokė: kol nepasiners į Maroko pasakų ir istorijų pasaulį, tol tikroji šios šalies siela liks nepažinta. Knygą „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius skiria žmonėms, išsaugojusiems senąją žodinę tradiciją, istorijų pasakotojams. Pasakos ir istorijos – išminties šaltinis; jomis nuo pat mažumės auklėjami vaikai, jas suaugę seka vieni kitiems įvairiausiais gyvenimo atvejais. Pasakas visą gyvenimą rinko ir Tahiro Shaho tėvas, tarsi estefetę sūnui perdavęs meilę išmintingoms istorijoms. „Kiekvieno žmogaus širdyje slypi pasaka“, – išgirsta Tahiras Shahas. Tačiau ją surasti galima tik žiūrint užmerktomis akimis. Knygą rasite visuose Panevėžio m. Savivaldybės viešosios bibliotekos skyriuose




Keliausime Lietuvoje: Balys Buračas siūlo

Šioje knygoje surinkti visi Balio Buračo fotografuoti Lietuvos piliakalniai – pristatoma 184 piliakalniai, dokumentuoti 1923–1965 metais. Publikuojamos ne tik piliakalnių, bet ir šventviečių, kalvų, senkapių, pilkapių fotografijos, – visų tų objektų, kuriuos autorius vadino piliakalniais, arba tarmiškai pilėmis. Leidinyje stengtasi pristatyti visus Lietuvos archeologijos paminklus, kuriuos yra nufotografavęs B. Buračas, todėl knyga užbaigiama apeiginių akmenų nuotraukomis. Vaizdus papildo B. Buračo surinkti padavimai ir legendos apie piliakalnius, pačių piliakalnių aprašymai.   Lietuvoje priskaičiuojama, 2011 m. pradžios duomenimis, 850 ir kasmet randama naujų. Tiesa, dalis jų yra žinomi tik iš istorinių dokumentų, tame tarpe - nuotraukų.