Rodomi pranešimai su žymėmis Lietuva. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Lietuva. Rodyti visus pranešimus

2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis

Kelionė į užsienį Lietuvoje


Negalime nepasidalyti atradimu - savo mėgstamo žurnalo "Kelionės ir pramogos" straipsniu - apie pasaulio vietovių pavadinimus Lietuvoje. Regis turime įvairių senovę siekiančių vietovardžių, kilusių iš pavardžių (Jonava ar Joniškis, netgi Kaišiadorys, sako, kilo iš totoriško vardo Chaišadar), turime sudurtinių vietovardžių, sudarytų iš vardo ir kokio bendrinio žodžio (Ilgakiemis, Petrapilis - senasis lietuviškas Peterburgo pavadinimas). Kartais vietovardis nurodo, jog gyvenamoji vieta yra prie kokios upės, miško, ar ežero, mūsų gimtasai Panevėžys  - vieta prie Nevėžio. O štai Antakalnis yra tiesiog "Ant Kalno". Būna, kad vietovė pavadinama kokio augalo (Kauno Ąžuolynas), arba gyvūno (Gegužinė) garbei. O kartais kokiame kaime ar miestelyje apsigyvena svetimtaučiai ar svetimgenčiai  žmonės ir tada atsiranda 40 Totorių kaimas arba Kuršėnai, kur apsigyveno iš Kuršo pabėgę gentainiai....

Bet tos vietovės, apie kurias rašo Rimantas Šilagalis - ypatingos. Jos liudija kintančius pavadinimus ir mūsų tautiečių aplankytas vietas, arba - rodančias ilgesį joms.

Paskaitysime ...

2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Kas atneš dovanėlę po egle?


 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".
Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.
Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies. 
 




2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Panevėžio vyskupijos bažnyčios


Panevėžio vyskupijos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [vyr. redaktorė Danguolė Kandrotienė]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 261, [2] p. : iliustr., žml. ; 24 x 25 cm. -ISBN 978-609-8090-00-0 (įr.)Negaliu praeiti pro šalį, kai kažkas rašoma apie Panevėžį.
Šįkart - nauja knyga apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, viena iš serijos apie visas Lietuvos bažnyčias. Tai nėra apie "100 gražiausių" ar "100 neįtikinamiausių" pastatų, šiose knygose pristatomos visos Lietuvos bažnyčios, kad ir kiek nuošalios ir nežinomos jos būtų, kažkam jos tikrai pačios nuostabiausios, kadangi pažįstamos nuo kūdikystės.
Apie teksto pobūdį galite spręsti iš pateikiamos ištraukos apie Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčią - pačią seniausią mūsų mieste.

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Ežerai ežerėliai. Nauja Kęstučio Kilkaus knyga


Kilkus, Kęstutis. Ežerai : 119 Lietuvos ežerų : [200 aprašomų lankytinų objektų, detalūs žemėlapiai, balimetriniai planai] / Kęstutis Kilkus ; [žemėlapius parengė Aira Dubikaltienė]. - Vilnius : Alma littera, 2013. - 180 p.
Kęstutis Kilkus - žinomas Lietuvos hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus Uniersiteto profesorius. Mokslinių tyrimų kryptis - ežerotyra, Lietuvos hidrografija. Nors yra išleidęs ne vieną mokslinę knygą, pristatoma knyga - kiek kitokia. Ji labiau skirta turistams. Be abejo, knygoje pateikiama ir hidrologinė informacija - išsamūs ežerų aprašai: ežero ir jo      vardo kilmė, salos, intakai, vandens temperatūros sluoksniai,      kraštovaizdis. Greta to - ir informacija turistams -detalūs žemėlapiai, gamtos, kultūros ir istoriniai paminklai.


Tekste skaitymui pristatomas nepaprastai gražus ežeras Zarasų rajone - Čičiris.


2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Meilės keliu: Žygis žemaitukais į Krokuvą


Kaltenis, Gintaras

Valdovų meilės keliu : žygis žemaitukais į Krokuvą / Gintaras Kaltenis. -Vilnius: Versmė, 2012. - 175 p.
Man patinka truptį pasiutę ir "lengvai kvanktelėję" žmonės, sakoma netgi, kad tai - lietuvių tautos bruožas - daryti dalykus, kurie niekam nėra naudingi, tik "šiaip, įdomu". pristatoma kelionės knyga yra būtent ape tokį žygį - autorius su bendrakeleiviais, užuot sėdę į lėktuvą ar autobusą ir per parą pasiekę Krokuvą, ten pat keliauja senovinu būdu - ant žirgų. Ir ne bet kokių, bet auginamų tik Lietuvoje, minimų kronikose... 
Žygis nusidriekė iš Vilniaus į senąją Lenkijos karalystės sostinę - Krokuvą, keliauta tuo pačiu maršrutu, kaip kad keliauta Žygimanto Augusto laikais.
Skaitymui - ištraukos iš knygos pradžios - palydos iš Vilniaus bei kelionė po beveik lietuvišką kraštą....
Nuotraukos paimtos iš šios grupės, keliavusios į Krokuvą Facebook paskyros





2013 m. gegužės 10 d., penktadienis

Literatūriniai herojai ir istoriniai veikėjai

Lietuviška dramaturgija, bendrai paėmus - literatūra labai mėgsta remtis savo tautos istorija. Tokia, kur vyko ne tik tautos, bet ir žmogiškos dramos. Ar bent jau žiūrime į istorinius veikėjus šiuolaikinėmis jautriomis akimis ir jaučiame, kad jie turėjo išgyventi didžiules dramas. O realiai? Kas
žino? Ką, pavyzdžiui išgyveno kunigaikštis Vytautas, jau neturėdamas vilties susilaukti daugiau vaikų ir išleisdamas savo vienintelę dukrą į Maskvos kunigaikštystę? Tuo metu tai buvo ne pati ramiausia vieta, bet tikriausiai politiniai interesai diktavo - reikia sąjungininkų Rytuose.
O kiti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai? Skirgaila, garsėjęs ūmiu būdu ir kaltinamas nužudęs ar organizavęs Kęstučio nužudymą? Kęstutis ir Algirdas, nuvertę savo brolį Jaunutį, Mindaugas, krauju suvienijęs Lietuvą. Ką reiškė šiems žmonėms pašalinti konkurentą ar priešininką, kai šis - brolis, dėdė?

2013 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

Ožkų, malūnų ir visų kitų sostinės

Seniai kada beskaičiau tokį linksmą ir taiklų straipsnį. Šį kartą - "Kelionės ir pramogos" pateikia lietuviškų sostinių sąrašą.
Su kai kuo galima sutikti, su kai kuo - ne, tačiau paskaityti visiškai smagu.
Nežinau, ar galime nuspręsti keliauti būtent į vieną ar kitą vietovę dėl to, kad kaimas ar miestelis - Ožkų, česnakų ar Europos grybų sostinė, tačiau bent jau galima pasidairyti aplinkinėse vietovėse šventės ar renginio, skirto "sostinės" vardui.





2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Renesansas



Aušros Vartų Marija
Renesansas (iš lotynų kalbos - renascor- atgimstu) ištisa Europos kultūros istorijos epocha. Kaip istorinis laikotarpis, nurodomi daugmaž 1400 - 1600 metai, pereinamasis laikotarpis tarp viduramžių ir naujųjų laikų.  Prasidėjusi Italijoje XIV amžiuje, iki Lietuvos atvilnijo XV a. pabaigoje. Dar nepamirštas pagoniškoji kultūra,  atokesnėse vietovėse ji tebegyva,  o su bajoraičiais, baigusiais universitetus  Vakarų Europos šalyje jau sklido nauja mąstysenos, kultūros srovė.
Renesansas - atgimimas iš niūrių viduramžių (nors jiems ir priskiriamas), tačiau jis pradeda ėjimą į naujųjų amžių kultūrą.
Kokia šios epchos pradžia? Be abejo, visuomenės raidoje - miestų plėtra, buržuazijos sluoksnio kūrimasis, gamtgos mokslų atradimai - tiek Koperniko heliocentrinė sistema, tiek Magelano, Kristupo Kolumbo atradimai formavo kitokią pasaulėžiūrą, nei vyravo viduramžiais.


 



2012 m. liepos 24 d., antradienis

Įdomiausios kelionės po Lietuvą

Įdomiausios kelionės po Lietuvą : 70 maršrutų, 700 fotografijų, 1100 objektų : [iliustruotas žinynas / sudarytojai Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 438, [2] p. : iliustr.

Pristatome naują kelionių vadovą po Lietuvą. Pirmasis klausimas, išvydus - kuo ši knyga skiriasi nuo kitų, analogiškų, taip gausiai pastaraisiais metais leidžiamų kelionės vadovų.
Atsakymas ateina pavarčius knygą - šiame vadove "sudėti" tikrai įdomūs, turistą patraukiantys objektai.
Aptikau objektus, apie kuriuos nerašoma, tik iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Palyginimui - ištrauka iš knygos - apie Panevėžį. Jį juk gerai žinome ir galime nuvesti savo svečius?

2012 m. birželio 19 d., antradienis

Pakeliui - Joniškis

Besidairinėjant po Šiaurės Lietuvą, dairantis jos įdomybių, užkliuvo už akių Joniškis, sukilo mieli prisiminimai - mažas jaukus miestukas, kurio bažnyčios laiptai nusileidžia tiesiai į gatvę, o kavinės terasa - jaukiai išsidėsčiusi po liepomis. 
Pavartinėjusi šaltinius, supratau, kad prieš važiuodama nepadariau 'namų darbų', nesusirinkau informacijos apie vietovę.
Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje (didžioji teritorijos dalis dabr Latvijoje), netoli nuo buvusios žiemgalių Sidabrės pilies (minimos nuo 1289 metų, 98 metais anksčiau nei Vilnius!). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Livonijos  kronikoje.

2012 m. gegužės 22 d., antradienis

Gotika. Įdvasinta erdvė


 Dvasingoji, liepsnojanti,  žvaigždėtoji - visi šie nežemiški epitetai skiriami vienam seniausių stilių, kuris JAU buvo ir Lietuvoje - gotikai. 
Iki to laiko klestėję Europoje architektūros stiliai neatsispindėjo Lietuvos menuose, minimas netgi "baltiškas plytų rišimo būdas".
Gotika jau minima kaip "stilius". Iš iš karto tapo šedevro sinonimu. Lietuvoje nėra tokių galingų gotikos kaip Reimso katedra, Velso katedra ar Notre Dame, bet yra jauki, tokia lengva, kad norima išnešti delnuose architektūra. Ir ne vien didmiesčiuose, kur kūėsi dideiji vienuolynai ar bažnyčią statė kunigaikščiai (Vytautinė bažnyčia -






2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Nebūtina eiti į globalizaciją, globalizacija pati ateis pas jus į namus

Kai gyveni provincijoje, terminas globalizacija nieko nereiškia. Arba reiškia žinias iš pasaulio - musulmonai kraustosi į Vokietiją, Šiaurės Afrikos gyventojai - į Prancūziją, Olandija uždraudė dėvėti burkas, o pagyvenusių kaimynų vaikai gyvena trijose skirtingose šalyse. O paskui globalizacija atėjo į mūsų kiemą. Kiemo vaikai pradėjo nesusišnekėti su vasarotojais - anūkais. Mergaitė, ta, kuri visada su skarele, slepiančia plaukus ir kaklą, panašu, kad kalba vokiškai. Mažesnis berniukas - turbūt angliškai. Mažo vaiko kalbą sunku suprasti, ypač močiutei, kuri nemoka nei vienos iš tų kalbų. Lieka gūžčioti pečiais ir prašyti kiemo vaikų, kad juos priimtų žaisti į būrį. Tegul ir nesusikalbant - vaikams tai ne problema.


2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis

Zita Čepaitė. Emigrantės užrašai



          "Ši knyga – tai bandymas iš vidaus atskleisti emigrantišką gyvenimą ir emigrantišką savijautą. Apie tai prabilti buvo svarbu ne vien dėl to, kad mano pačios gyvenime tirštai susikaupė emigrantiškos patirties, bet ir dėl to, kad Lietuvoje likusių akimis iš gimtojo krašto išvykę žmonės tarsi tampa kitarūšiais. Nebūtinai geresniais ar blogesniais, tačiau kitokiais, kurių gyvenimo būdas ir elgsena žadina įtarų smalsumą. Tikiuosi, kad mano knyga tą smalsumą šiek tiek patenkins.
         Ir ne tik. Tie, kas linkę emigrantus smerkti, čia ras daugybę argumentų savo požiūriui pagrįsti. Tačiau neliks apvilti ir tie, kas linkę įsigilinti ir visose gyvenimo situacijose įžvelgti  pozityvių dalykų.  
Na, o aš pati, rašydama šią knygą, beviltiškai kamavausi bandydama išsiaiškinti, ar kulnis iš gimtojo krašto pajudinęs lietuvis jau nebe lietuvis."  – taip savo knygą pristato autorė Zita Čepaitė







2011 m. lapkričio 18 d., penktadienis

Istorijos audrose gimęs stilius. Romantizmas


Raudondvaris (prie Šeduvos)
Romantizmas - esminė Europos kultūros paradigma, perversmas, išugdęs naujo žmogaus mąstymo, jausmų ir elgsenos tipą, sukūręs ypatingą dvasinės kultūros modelį, kurio įtaka jaučiama iki šiol.
          Racionalizmo krizė XVIII a. gale pakirto tikėjimą proto galia viską aprėpti, išaiškinti, sisteminti, švietimo amžius baigėsi Prancūzijos revoliucija.  Žmogus gyvena  nežinomybės, chaoso, grėsmės glėbyje, iš kurio niekada neištrūksta. Žmogaus būtis remiasi į visatos paslaptį, kurios neįmanoma išaiškinti. Išorinio stebėjimo metodai tuščiai graibinėja po pirmykštes tamsos ir metafizinės nežinomybės erdves. Tik jausmas, sugėręs reiškinį į save, ištirpdęs jo medžiagiškumą, gali įžvelgti esmę. Jausmo identifikacija su matomais ir nematomais dalykais, susiliejimo gelmė ir intensyvumas tapo svarbiausiu pažinimo raktu. Jautri širdis daugiau pasako negu blaivus protavimas. "Jausti pradėjau anksčiau, negu mąstyti", - šakė J.J. Rousseau - romantikų Vergilijus. Kodėl dairomės po aplinką, ieškodami tiesos, o nežvelgiame savo vidun? Kiekvienas žmogus - "besikeičianti begalybė" (W. Wordsworth žodžiai). 

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Keliausime Lietuvoje: Balys Buračas siūlo

Šioje knygoje surinkti visi Balio Buračo fotografuoti Lietuvos piliakalniai – pristatoma 184 piliakalniai, dokumentuoti 1923–1965 metais. Publikuojamos ne tik piliakalnių, bet ir šventviečių, kalvų, senkapių, pilkapių fotografijos, – visų tų objektų, kuriuos autorius vadino piliakalniais, arba tarmiškai pilėmis. Leidinyje stengtasi pristatyti visus Lietuvos archeologijos paminklus, kuriuos yra nufotografavęs B. Buračas, todėl knyga užbaigiama apeiginių akmenų nuotraukomis. Vaizdus papildo B. Buračo surinkti padavimai ir legendos apie piliakalnius, pačių piliakalnių aprašymai.   Lietuvoje priskaičiuojama, 2011 m. pradžios duomenimis, 850 ir kasmet randama naujų. Tiesa, dalis jų yra žinomi tik iš istorinių dokumentų, tame tarpe - nuotraukų.

2011 m. birželio 8 d., trečiadienis

Kelionė perlų taku

BAROKAS


Šiluvos bazilika - vėlyvojo baroko perlas
XVI a. pab. – XVII a. Europoje kuriamas naujųjų laikų menas, vyksta svarbūs pokyčiai valstybių ir politikos istorijoje, žmonių sąmonėje. Greta klasicizmo XVI – XVII a. suklesti ir barokas: literatūra, teatras, architektūra, skulptūra, tapyba, muzika, sukuriama baroko meno teorija, estetika.