2021 metų Nobelis. Abdulrazak Gurnah

 Kasmetinė Nobelio literatūros premija - svarbus įvykis literatūros gyvenime. Nenuspėjamas ir labiausiai aptariamas įvykis šiame fronte. 
Taigi, pristatome 2021 metų Nobelio literatūros premijos laureatą  Abdulrazak Gurnah 

Novelistas, gimęs 1948 metais Zanzibaro saloje, Tanzanijos novelistas. 
Į Angliją atvyko kaip studentas 1968 metais, studijavo ir doktorantūrą gynėsi Kento universitete, ten pat dirba profesoriumi ir podiplominių studijų direktoriumi.

Tiek literatūros, tiek mokslinių tyrimų sritis - postkolonializmo literatūra, migrantų likimai kitose šalyse ir kultūrose. 

Rašytojo knygos "Rojus" buvo Bookerio premijos trumpajame sąraše, dar dvi knygos yra ilgajame nominacijų sąraše. 
Nobelio literatūros premija 2021 metais įteikta „už bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą tarp kultūrų ir žemynų“.

Laukiame vertimo į lietuvių kalbą! 

Ankstesnių metų  literatūros premijos laureatai 

"Vasara su knyga" 2021 - iššūkis, kurį reikia įveikti

Šiemet - mažasis jubiliejus skaitymo iššūkiui. Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos penktus metus vykdo projektą „Vasara su knyga“ ir kviečia įvairaus amžiaus žmones dalyvauti skaitymo varžytuvėse „Skaitymo iššūkis“!

Kaip ir kasmet, užduoties atlikimui reikia perskaityti nors po vieną knygą, atitinkančias užduotį. 

Eilėje - Serbijos literatūra. Ivo Andrič. Drinos tiltas.

Liko visai nedaug. Vaikštome po Europą pirmyn atgal, žvilgsnis - į Serbiją. Problema ta pati, kaip su daugybe mažų šalių - literatūra praktiškai nepažįstama ir neverčiama. Bet vis dėl to? Gal rasite ką nors? 

Nubalsuota -  Ivo Andrič. Drinos tiltas.

Skanus pasirinkimas, turint omeny, kad Ivo Andrič - vienintelis Balkanų šalių Nobelio premijos laureatas, kuri įteikta 1961 metais už "epinę jėgą, kuria jis lietė svarbias temas ir vaizdavo žmonių likimus, paimtus iš jo šalies istorijos“. 

Būsimasis rašytojas gimė  1892 m. spalio 9 d. Dolac kaime  Austrijoje-Vengrijoje. Mirus tėvui, motina negalėjo išlaikyti vaikų, tad užaugo motinos tėvų šeimoje Višegrade, studijavo Zagrebo, Vienos, Krokuvos universitetuose, jaunystėje domėjosi politika, netgi buvo pakliuvęs už šią veiklą pakliuvęs į kalėjimą, vėliau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, netgi buvo ambasadoriumi. Prasidėjus karui, 1941 metais, pasitraukė nuo aktyvios veiklos ir atsidėjo kūrybai. 
Į lietuvių kalbą taip pat išversti Ivo Andrič romanai "Panelė" bei "Prakeiktas kiemas". 

Išbandykime tekstą. 

Nobelio literatūros premija 2020 - Louise Glück

 

Kiekvieną rudenį skiname literatūrinį derlių, teisingiau - įvertinimus. 
Šiandien - Nobelio premijos literatūros srityje skelbimas, po 11 dienų - Booker premija, vakar jau paskelbė Lietuvos Metų knygos rinkimus, o šiandien - reikšmingiausia metų premija! 
Taigi - Louise Glück, JAV poetė, eseistė.  Apdovanojimas skamba: "neabejotiną poetinį balsą, kuris su griežtu grožiu paverčia individualų egzistavimą universaliu". 

Jos apdovanojimų kraitis ir iki Nobelio literatūros premijos jau buvo solidus - Pulitzerio premija už poeziją, Nacionalinis knygų apdovanojimas, Nacionalinį knygų kritikų rato apdovanojimas. 

Interviu su  su VU Filologijos fakulteto dėstytoju, Amerikos lietuviu, vertėju ir poetu dr. Rimu E. Užgiriu:   Nobelio premijos laureatė Louise Glück: poezija, kuri kalba apie universalias žmonijos problemas; 

Louise Glück poezija http://www.satenai.lt

Maža Belgija. Nemaža literatūra žemėlapyje. Morisas Meterlinkas

 

Žaidžiame žemėlapius toliau. Belgija

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Nubalsuota: Belgiją atstovaus Morisas Meterlinkas!

Žemėlapis šįkart Baltarusijoje. Svetlana Aleksijevič, Nobelio premijos laureatė

Žaidžiame žemėlapius toliau.

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau.
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Baltarusiją!

Peter Handke. Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke -  vienas iš tų autorių, kurių apdovanojimas prestižine Nobelio literatūrine premija sukelia daugiau diskusijų, nei džiaugsmo ir pritarimo, kaip atsitiko su tuo pat metu paskelbtąja 2018 metų laureate Olga Tokarczuk. Priežastis - ne literatūrinė. Politika. 
Peteris Handke gimė pačiame karščiausiame Europos taške - Austrijos pietuose. Čia pat - Balkanai, kuriuose (formaliai Austrijoje) prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, su skirtingais sąjungininkais jungėsi antrajame,  jau po Berlyno sienos (kartu ir komunistinės Jugoslavijos) žlugimo kilo vadinamieji Balkanų karai....
Taigi, rašytojo mama - slovėnė, tėtis - vokietis, Vermachto kareivis. Vaikystėje gyventa ir Rytų Berlyne, ir mamos gimtinėje - Griffeno mieste, Austrijos Karintijos regione, kur gyvena nemažai slovėnų. 
Tada - Sankt Feitas prie Glano, kur lankė katalikišką berniukų mokyklą, Klagenfurtas ir galiausiai Graco universitetas. Išgarsėjo P. Handke jau universitete, įeidamas į žymią tuo metu literatūrinę "Graco grupę". Išgarsėjo ne tik talentu, bet ir ir "Enfant terrible" charakteriu, iššūkiais nusistovėjusioms taisyklėms. Vėliau tai išaugo į politines manifestacijas, tad XX amžiaus karinis konfliktas Balkanuose sukėlė XXI amžiaus nuostabą dėl Nobelio literatūros premijos paskyrimo.

Olga Tokarczuk: Nobelio literatūros premija už pasąmonės gelmes

Olga Tokarczuk

Olga Nawoja Tokarczuk  – viena geriausiai vertinamų lenkų rašytojų. Gimusi 1962 metų sausio 27 d., išsilavinimas įgijo  Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete ir keletą metų dirbo kaip psichoterapeutė. 

Už romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) ji yra laimėjusi dvi svarbiausias Lenkijos literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis skaitytojų apdovanojimus. Už romaną „Bėgūnai“ rašytoja 2018 m. apdovanota „The Man Booker International“ premija, tas pats romanas  apdovanotas ir Nobelio literatūros premija. Ši premija įteikta „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“. Iš tiesų,  Olgos Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės, tad realybė pinasi su archetipais ir pasąmone.

 Pati autorė yra sakiusi: „Mane domina žmonių patiriamas pasaulio sudėtingumas. Realu ir tikra yra tai, kas mus veikia, daro mums įtaką.“ 

Skaitome:  Olga Tokarczuk. Praamžiai ir kiti laikai/ iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis. - Vilnius : Strofa, 2000.- 255 p.

Žemėlapiai! Švedija

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Švedija! 

Dviguba Nobelio premija. 2018 ir 2019 metai.

Susiklosčius aplinkybėms (Me too skandalas, palietęs komisijos narį), 2018 metais Nobelio literatūros premija nebuvo įteikta. Tiesa, tai ne pirmas kartas premijos istorijoje. Ji taip pat nebuvo įteikta pirmojo pasaulinio  karo metais - 1914, 1918, taip pat ir antrojo -  1940, 1941, 1942, 1943.  Tiesa, vienas Literatūros premija nebuvo įteikta ir 1935 metais. Priežastys - neskelbiamos. 

Nobelis. Literatūra. 2017 metai. Kazuro Ishiguro

Nobelio literatūros premijos komitetas savo veiklą pradeda vasario mėnesį, kai gaunami visi pretendentų pasiūlymai į tų metų apdovanojimus. Paprastai jų būna apie 200, tad pirmasis darbas - atsirinkti 20 tų, kurie yra realūs pretendentai į apdovanojimą.  Gegužės mėnesį pretendentai atrenkami į trumpąjį sąrašą - ten patenka tik penki. (Teko girdėti gandus, kad Balys Sruoga buvo penketuke - už "Dievų mišką", tokį neįprastą kūrinį, dar neišblėsus Antrojo pasaulinio dūmams. Deja, kūrinys Sovietų Sąjungoje buvo uždraustas, tad neišleista knyga negalėjo būti premijuota, romanas išleistas 10 metų po autoriaus mirties).  Sakoma, kad Švedijos literatūros Akademijos nariai, skaitydami kūrinius apvelka juos nepermatomais aplankais, kad nebūtų netyčia užfiksuoti paparacių ir nebūtų išduota apdovanojimų paslaptis. Beje,  prieš pusvalandį iki paskelbimo visada stengiamasi susisiekti su apdovanojamu asmeniu... Tad jis gali pradėti žiūrėti savo apdovanojimo paskelbimą, jau žinodamas laureatą, kai tuo tarpu visi kiti dar tebemato tik Akademijos salės dvivėres duris, ir spėlioja vardus.
Beje, jei manote, kad labiausiai diskutuotinas buvo pernykštis laureatas - Bobas Dylanas - klystate. Aleksandras Solženycinas sulaukė ne tik Sovietų Sąjungos naujų represijų, bet ir nepritarimo Švedijoje bei kitose šalyse... 

Taigi - 2017 metų Nobelio literatūros laureatas -  Kazuro Ishiguro, Anglijos rašytojas, "kuris savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę prasmę". 

Ateitis - nežinomybė, iššūkis, viltis: Šiaurės bibliotekų savaitė

Kasmetinė Šiaurės bibliotekų savaitė kviečia visus pažvelgti į ateitį.

Plakato autorius Ville Tietäväinen pateikia savo įžvalgas ateities tematika: "Iliustracija yra kompozicija iš paveikslų serijos. Smėlio laikrodžio viršus simbolizuoja dabartines grėsmes klimatui, o apatinė dalis - aliuzija į šviesią ateitį. Smėlio laikrodis - tai laikas ir jo tėkmė. Kylantis vanduo po truputį pildo smėlio laikrodį, viršutinėje dalyje dominuojantis objektas - ledkalnis. Vanduo kapsi ir laikrodžio inde vandens po truputį daugėja. Tačiau dar ne viskas nugrimzdę. Vandens paviršiuje plūduriuoja knygų valtis. Tai simbolis to, kad mes, dalindamiesi  žiniomis, išmintimi ir fantazija dar galime išgelbėti civilizacijos ateitį."

Taigi ateitis  - nežinomybė ir viltis - viskas įmanoma. Viltis skatina ne tik tikėtis palankiausios jums išeities, bet ir veikti, kad įgyvendintumėte tai, ko siekiate...

Elizabeth Bard. Iškyla Provanse

Su kuo palyginčiau šią knygą? Su svetur pirmą kartą ragaujamu maistu. Šiltas, intriguojantis ir keliantis asociacijas. Arba su lengvu kiek karstelėjusiu šampanu - prancūziškai žaviai lengvas, o skaitant toliau - atsiveria vis turtingesni sluoksniai - amerikietės merginos kelionė į Prancūziją, jos naujasis gyvenimas, adaptacija, vidiniai konfliktai tarp herojės "senojo aš" - žydų kilmės amerikietės ir naujai įgytos - prancūzės... Autorė pakviečia  skaitytojus į savo gyvenimą, kaip seniai matytus draugus pakviestų vakarienei ir išlaiko pakankamai paslapties sau. Tai ne tik memuarai, bet ir kelias į savęs pažinimą  ir paprastesnį gyvenimą. 
Kam rekomenduojama? tiems, kas pasiilgo poilsio su knyga rankoje, nori sužinoti, kaip keičia žmogaus gyvenimą emigracija į kitą šalį, taip pat - mėgstantiems kulinariją. 

Bard, Elizabeth. Iškyla Provanse : receptais pagardinta meilės istorija /iš anglų kalbos vertė Violeta Karpavičienė. - Vilnius : Alma littera, 2016. - 380 p.

2016 metų Nobelio premijos laureatas

Kaip ir kasmet, spalis literatūros ir mokslų gerbėjams kelia malonų jaudulį. Nobelio Premija. Pasaulyje nėra garsesnių ir labiau traukiančių dėmesį. Šiais metais literatai laukia nekantriausiai - jau įpratome, kad laureatų paskelbimo datas žinome iš anksto, eiliškumą - taip  pat. Šiais metais literatūros premijos data buvo paskelbta tada, kai visi kiti laureatai jau buvo žinomi prieš savaitę. Ne vienas abejojo, ar neatsitiks taip, kad jo iš viso nebus. (1914, 1918, 1935, 1940-1943 premija paskelbta nebuvo).



 

Rimvydas Valatka. Jogailos akmuo Lenkija

 Mane visada žavi žmonės, kurie moka ieškoti tai, kas jungia, o ne skiria. Ypač kaimynines tautas, kurios visada turi dėl ko pykti ar nepasidalyti. Na, tarkime, su latviais nesipykstame, nors, po I Pasaulinio karo, kuriantis valstybėms, vyko ginčas dėl Palangos ir Šventosios. Arbitraže nugalėjo Lietuva, tad turime pajūrio ruožą. 
O čia - Lenkija, kuri nuo XIX amžiaus buvo piešiama kaip priešas... Ir vistik, jie irgi mūsų artimiausi kaimynai, su kuriais dalinamės ir bendrą nemažą istorijos dalį. Su kuria kariavome XX amžiuje, ir kurios bažnyčių varpai skambėjo Kovo 11 vidurnaktį, Lietuvai priėmus nepriklausomybės aktą.
Taigi - seno žurnalistikos vilko Rimvydo Valatkos knyga apie Lenkiją, daugiausia interviu.

Valatka, Rimvydas. Jogailos akmuo Lenkija. - Vilnius : Versus aureus, [2015]. - 253 p.

 

 

Angelina Zaleckaitė. Paslaptingasis Egiptas

Sunku pristatinėti knygą, kuri išrinkta geriausia GERIAUSIA 2015 METŲ KELIONIŲ KNYGA, ją jau trečius metus internete www.kelionesirpramogos.lt rinko skaitytojai. Juolab, kad jau pristatėme 25 naujas knygas. Aš net nežinau prie kurių pogrupių šią knygą priskirti: tai nėra vien kelionės įspūdžiai, greičiau tai įspūdžiai žmogaus, kelerius metus gyvenusio šalyje ir žinančio šalį iš vidaus. Tai ir istorinės, geografinės žinios, kurios gali ir "praeiti pro šalį", jei gyveni, pernelyg nesidomėdamas tuo kraštu. Patarimai keliautojams, enciklopedinės žinios, įdomios istorijos, ir kartu vietinių gyventojų papročiai, įpročiai, žodžiu - visa kasdienė kultūra kaip ant delno. Pateiktose ištraukose iš knygos, man regis atsispindi knygos pobūdis.

Nobelio literatūros premija 2015 metais - Svetlana Aleksijevič

Kasmetinė, laukiama, garsiausia.

Šiemet - Svetlana Aleksijevič. Baltarusių rašytoja.  67 metų autorė buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“.

Švedų dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas sakė, kad „jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas".

Komiteto, skiriančio Nobelio premijas, atstovė Sara Danius: „Pastaruosius 30-40 metų ji stengėsi apibūdinti sovietinį ir posovietinį žmogų. Tačiau tai nėra įvykių istorija. Tai yra emocijų istorija. Ji mums siūlo labai emocišką pasaulį. Taigi, tie istoriniai įvykiai, apie kuriuos ji rašo savo įvairiose knygose – nuo Černobylio katastrofos iki sovietų karo Afganistane – yra tiesiog dingstis tirti sovietinių ar posovietinių laikų žmogų“.

Rašytoja gimusi 1948 metais Ukrainoje, jos mama ukrainietė, tėvas baltarusis. Su tėvais vėliau apsigyveno Baltarusijoje, čia tapo žurnaliste.

Pirmoji knyga išleista 1985 metais.

 

Pilnas kūrinių sąrašas (rusų kalba, ja rašytoja kuria):

 

«У войны не женское лицо» Минск,1985
Последние свидетели. М., 1985
«Цинковые мальчики» (1989)
«Зачарованные смертью» (белорус. 1993, рус. 1994)
«Чернобыльская молитва» (1997)
«Последние свидетели. Соло для детского голоса» (2004)
«Время сэконд хэнд» (2013)

 

Lietuvių kalba išleistos knygos:

 

• Алексіевіч, Святлана Аляксандраўна (1948-) (Aleksijevič, Svetlana)Černobylio malda : ateities kronika / iš baltarusių ir rusų kalbų vertė Alma Lapinskienė. - Vilnius : Alma littera, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 285 p.
• Алексіевіч, Святлана Аляксандраўна (1948-) (Aleksijevič, Svetlana) Paskutinieji liudytojai : nevaikiški pasakojimai : viduriniam ir vyresniam mokykliniam amžiui / iš rusų kalbos vertė Salomėja Čičiškina. - Vilnius : Vyturys, 1989. - 182 p.

 

2014 metų Literatūros geriausias

Ir vėl. Kaip kasmet. Vėl vienas rašytojas aukso raidėmis įrašytas į literatūros istorijos vardyną.

 Patrick Modiano (g. 1945 m). Prancūzas.
Tokios pirmosios žinios.
O toliau - randame -  vienas garsiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, kurio vardas jau minimas visuose prancūzų literatūros vadovėliuose ir enciklopedijose. Jau pirmasis romanas „Žvaigždės aikštė" (1968) buvo apdovanotas prestižine Roger - Nimier premija, o „Tamsių krautuvių gatvė" (1978, liet. 1993) — Goncourt'ų premija.

P Modiano romanuose nuolat susipina praeitis ir dabartis, o gyvenimo patyrimas dažnai sąlygoja veikėjų poelgius. Keliaudamas praeities labirintais, rašytojas ieško atramos, kad geriau suprastų dabartį.  Į  jaunystės veržlumą, maksimalizmą R Modiano žvelgia subrendusio žmogaus akimis, iš naujo pasveria sukauptą gyvenimo patirtį.
Komisija pranešė, kad apdovanojimas autoriui skirtas už „atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį". 

 

Lenkija. Bet: Litwo ojczyzno moja

Dar vieni kaimynai, su kuriais dalinomės - žemes, karalius, rašytojus ir dailininkus. Kartais geruoju, kartais - piktuoju, o kartais, kai reikia, stojama į talką ar draugiškai pasidžiaugiama. Viešint Krokuvoje, viešbutėlio šeimininkas atsiduso - su mama ėjome Kovo 11 naktį į padėkos pamaldas, kai Lietuva atgavo laisvę, o va pažado nuvažiuoti į Aušros vartus - vis dar netesi. Vilniečių palikuonis. Lygiai taip, kaip vilniečių palikuonys "okupavo" Vavelį, o dažnas lietuvis prisimena, kad prosenelių tarpe buvo kažkas, kas vadino save lenku.

Tolimasis Europos perlas: Portugalija

Liepą keliaujame ten kur karšta. Regis Lietuvoje irgi vasara, bet ji tokia - Lietuviška. O norisi  tokios, kur Vasara.  Šįkart tema - Ispanija, Portugalija, Lotynų Amerikos šalys. Paprastai apibendrinamos - ispanų kalbos šalys. Nieko panašaus, yra Europoje dar ir Portugalija, o Lotynų Amerikoje - Brazilija.... Kam, jei ne mažai tautai, lietuviams, suprasti portugalus, įsikūrusius greta gerokai gausesnių ispanų.