Judėja. Pascha. Velykos

 

 

Kažkaip patraukė prie senųjų Lietuvos keliauninkų. Šįkart - Antanas Poška ir "Judėjos slėniais ir aukštumomis". Pasirinkimas labai paprastas - artėja didžiausia šventė krikščionims ir viena didžiausių švenčių - judėjams, žydams. Teisingiau - tai ta pati šventė, "perėjimas", tik prasmę suteikiame skirtingą - kas išeina iš Egipto vergijos, kas pereina mirtį.

Kodėl renkuosi tarpukario autorius? Negaliu neprisipažinti, kad jie mane žavi. Savitu jumoru, nenumelioruota kalba. Asmeniniu tikrumu to, ką kalba, nesistengiant įtikti kritikams.

2014 metų Literatūros geriausias

Ir vėl. Kaip kasmet. Vėl vienas rašytojas aukso raidėmis įrašytas į literatūros istorijos vardyną.

 Patrick Modiano (g. 1945 m). Prancūzas.
Tokios pirmosios žinios.
O toliau - randame -  vienas garsiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, kurio vardas jau minimas visuose prancūzų literatūros vadovėliuose ir enciklopedijose. Jau pirmasis romanas „Žvaigždės aikštė" (1968) buvo apdovanotas prestižine Roger - Nimier premija, o „Tamsių krautuvių gatvė" (1978, liet. 1993) — Goncourt'ų premija.

P Modiano romanuose nuolat susipina praeitis ir dabartis, o gyvenimo patyrimas dažnai sąlygoja veikėjų poelgius. Keliaudamas praeities labirintais, rašytojas ieško atramos, kad geriau suprastų dabartį.  Į  jaunystės veržlumą, maksimalizmą R Modiano žvelgia subrendusio žmogaus akimis, iš naujo pasveria sukauptą gyvenimo patirtį.
Komisija pranešė, kad apdovanojimas autoriui skirtas už „atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį". 

 

Nobelis. Literatūra. 2017 metai. Kazuro Ishiguro

Nobelio literatūros premijos komitetas savo veiklą pradeda vasario mėnesį, kai gaunami visi pretendentų pasiūlymai į tų metų apdovanojimus. Paprastai jų būna apie 200, tad pirmasis darbas - atsirinkti 20 tų, kurie yra realūs pretendentai į apdovanojimą.  Gegužės mėnesį pretendentai atrenkami į trumpąjį sąrašą - ten patenka tik penki. (Teko girdėti gandus, kad Balys Sruoga buvo penketuke - už "Dievų mišką", tokį neįprastą kūrinį, dar neišblėsus Antrojo pasaulinio dūmams. Deja, kūrinys Sovietų Sąjungoje buvo uždraustas, tad neišleista knyga negalėjo būti premijuota, romanas išleistas 10 metų po autoriaus mirties).  Sakoma, kad Švedijos literatūros Akademijos nariai, skaitydami kūrinius apvelka juos nepermatomais aplankais, kad nebūtų netyčia užfiksuoti paparacių ir nebūtų išduota apdovanojimų paslaptis. Beje,  prieš pusvalandį iki paskelbimo visada stengiamasi susisiekti su apdovanojamu asmeniu... Tad jis gali pradėti žiūrėti savo apdovanojimo paskelbimą, jau žinodamas laureatą, kai tuo tarpu visi kiti dar tebemato tik Akademijos salės dvivėres duris, ir spėlioja vardus.
Beje, jei manote, kad labiausiai diskutuotinas buvo pernykštis laureatas - Bobas Dylanas - klystate. Aleksandras Solženycinas sulaukė ne tik Sovietų Sąjungos naujų represijų, bet ir nepritarimo Švedijoje bei kitose šalyse... 

Taigi - 2017 metų Nobelio literatūros laureatas -  Kazuro Ishiguro, Anglijos rašytojas, "kuris savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę prasmę". 

Rojaus žemėje beieškant

Pristatome naują kelionių įspūdžių knygą.

Vytautas Žutautas

Rojaus žemėje beieškant : kelionių reportažai: Kuba, Dominikos Respublika ir Haitis, Jamaika, Šri Lanka, Maldyvai, Mauricijus. - Kaunas, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). - 238 p.

Sunku ką nors pasakyti apie knygą, kurią norisi perskaityti per naktį. Juolab apie tokias šalis, kur savo kojomis nenukeliausiu, o lėktuvu nuskristi nuosava piniginė neleis.
Kas belieka - skaityti knygą.

 

Maža Belgija. Nemaža literatūra žemėlapyje. Morisas Meterlinkas

 

Žaidžiame žemėlapius toliau. Belgija

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Nubalsuota: Belgiją atstovaus Morisas Meterlinkas!

Tolimasis Europos perlas: Portugalija

Liepą keliaujame ten kur karšta. Regis Lietuvoje irgi vasara, bet ji tokia - Lietuviška. O norisi  tokios, kur Vasara.  Šįkart tema - Ispanija, Portugalija, Lotynų Amerikos šalys. Paprastai apibendrinamos - ispanų kalbos šalys. Nieko panašaus, yra Europoje dar ir Portugalija, o Lotynų Amerikoje - Brazilija.... Kam, jei ne mažai tautai, lietuviams, suprasti portugalus, įsikūrusius greta gerokai gausesnių ispanų.

Aljendė arba Čilė

Izabelė Aljende 2010 m.

Vaikai pasakas mėgsta ne todėl, kad jie vaikai, bet todėl, kad ten - viskas kitaip. Kitokia žolė, kitokie veikėjai, o jeigu tai žmonės - jie kitokie. Pirmoji Izabelės Aljende knyga kurią perskaičiau "Dvasių namai" apgaubė atmosferą balkšvai rausvu spindinčiu stebuklais rūku. Ir visa, ką ji aprašė - neteisybė, meilė, revoliucija buvo taip tikra, taip realu... per rūką. Per žmonių jausmus. Viena vertus, ar kitaip gali rašyti moteris? ar ne taip jausčiau, rašyčiau aš? Ar ne šios autorės knyga būčiau aš? Antra vertus - ši moteris, tiek mažai gyvenusi gimtinėje, stebuklingu atspalviu padengė visą šalį, jos žmones ir gamtą. Taip pat ir istoriją, šalies legendas.

Olga Tokarczuk: Nobelio literatūros premija už pasąmonės gelmes

Olga Tokarczuk

Olga Nawoja Tokarczuk  – viena geriausiai vertinamų lenkų rašytojų. Gimusi 1962 metų sausio 27 d., išsilavinimas įgijo  Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete ir keletą metų dirbo kaip psichoterapeutė. 

Už romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) ji yra laimėjusi dvi svarbiausias Lenkijos literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis skaitytojų apdovanojimus. Už romaną „Bėgūnai“ rašytoja 2018 m. apdovanota „The Man Booker International“ premija, tas pats romanas  apdovanotas ir Nobelio literatūros premija. Ši premija įteikta „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“. Iš tiesų,  Olgos Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės, tad realybė pinasi su archetipais ir pasąmone.

 Pati autorė yra sakiusi: „Mane domina žmonių patiriamas pasaulio sudėtingumas. Realu ir tikra yra tai, kas mus veikia, daro mums įtaką.“ 

Skaitome:  Olga Tokarczuk. Praamžiai ir kiti laikai/ iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis. - Vilnius : Strofa, 2000.- 255 p.

Vatikanas

Apie Paryžių sakoma, kad  į jį privaloma nukeliauti ir tada jau galima mirti. O į Vatikano sostą išrenkamas žmogus, kuris soste ir numirs. Bent jau taip dažniausiai būna. Užtat šiomis dienomis popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas sukėlė tikrą šoką. Tokį patį, kaip kad po kelių valandų žaibas virš Švento Petro bazilikos - žiemą!

Lenkija. Bet: Litwo ojczyzno moja

Dar vieni kaimynai, su kuriais dalinomės - žemes, karalius, rašytojus ir dailininkus. Kartais geruoju, kartais - piktuoju, o kartais, kai reikia, stojama į talką ar draugiškai pasidžiaugiama. Viešint Krokuvoje, viešbutėlio šeimininkas atsiduso - su mama ėjome Kovo 11 naktį į padėkos pamaldas, kai Lietuva atgavo laisvę, o va pažado nuvažiuoti į Aušros vartus - vis dar netesi. Vilniečių palikuonis. Lygiai taip, kaip vilniečių palikuonys "okupavo" Vavelį, o dažnas lietuvis prisimena, kad prosenelių tarpe buvo kažkas, kas vadino save lenku.

Ateitis - nežinomybė, iššūkis, viltis: Šiaurės bibliotekų savaitė

Kasmetinė Šiaurės bibliotekų savaitė kviečia visus pažvelgti į ateitį.

Plakato autorius Ville Tietäväinen pateikia savo įžvalgas ateities tematika: "Iliustracija yra kompozicija iš paveikslų serijos. Smėlio laikrodžio viršus simbolizuoja dabartines grėsmes klimatui, o apatinė dalis - aliuzija į šviesią ateitį. Smėlio laikrodis - tai laikas ir jo tėkmė. Kylantis vanduo po truputį pildo smėlio laikrodį, viršutinėje dalyje dominuojantis objektas - ledkalnis. Vanduo kapsi ir laikrodžio inde vandens po truputį daugėja. Tačiau dar ne viskas nugrimzdę. Vandens paviršiuje plūduriuoja knygų valtis. Tai simbolis to, kad mes, dalindamiesi  žiniomis, išmintimi ir fantazija dar galime išgelbėti civilizacijos ateitį."

Taigi ateitis  - nežinomybė ir viltis - viskas įmanoma. Viltis skatina ne tik tikėtis palankiausios jums išeities, bet ir veikti, kad įgyvendintumėte tai, ko siekiate...