2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Ežerai ežerėliai. Nauja Kęstučio Kilkaus knyga


Kilkus, Kęstutis. Ežerai : 119 Lietuvos ežerų : [200 aprašomų lankytinų objektų, detalūs žemėlapiai, balimetriniai planai] / Kęstutis Kilkus ; [žemėlapius parengė Aira Dubikaltienė]. - Vilnius : Alma littera, 2013. - 180 p.
Kęstutis Kilkus - žinomas Lietuvos hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus Uniersiteto profesorius. Mokslinių tyrimų kryptis - ežerotyra, Lietuvos hidrografija. Nors yra išleidęs ne vieną mokslinę knygą, pristatoma knyga - kiek kitokia. Ji labiau skirta turistams. Be abejo, knygoje pateikiama ir hidrologinė informacija - išsamūs ežerų aprašai: ežero ir jo      vardo kilmė, salos, intakai, vandens temperatūros sluoksniai,      kraštovaizdis. Greta to - ir informacija turistams -detalūs žemėlapiai, gamtos, kultūros ir istoriniai paminklai.


Tekste skaitymui pristatomas nepaprastai gražus ežeras Zarasų rajone - Čičiris.


2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Meilės keliu: Žygis žemaitukais į Krokuvą


Kaltenis, Gintaras

Valdovų meilės keliu : žygis žemaitukais į Krokuvą / Gintaras Kaltenis. -Vilnius: Versmė, 2012. - 175 p.
Man patinka truptį pasiutę ir "lengvai kvanktelėję" žmonės, sakoma netgi, kad tai - lietuvių tautos bruožas - daryti dalykus, kurie niekam nėra naudingi, tik "šiaip, įdomu". pristatoma kelionės knyga yra būtent ape tokį žygį - autorius su bendrakeleiviais, užuot sėdę į lėktuvą ar autobusą ir per parą pasiekę Krokuvą, ten pat keliauja senovinu būdu - ant žirgų. Ir ne bet kokių, bet auginamų tik Lietuvoje, minimų kronikose... 
Žygis nusidriekė iš Vilniaus į senąją Lenkijos karalystės sostinę - Krokuvą, keliauta tuo pačiu maršrutu, kaip kad keliauta Žygimanto Augusto laikais.
Skaitymui - ištraukos iš knygos pradžios - palydos iš Vilniaus bei kelionė po beveik lietuvišką kraštą....
Nuotraukos paimtos iš šios grupės, keliavusios į Krokuvą Facebook paskyros





2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Sąskrydis Kupiškyje



Bibliotekininkai - žmonės sėslūs, bet net ir jie išsirengia į kokias šventes. Šį kartą keliavome į Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydį, Kupiškyje, organizuotą Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos.
Negalime nepasidalinti patirtais įspūdžiais.
Sąskrydis vyko Kupiškio mariose esančioje saloje "Uošvienės liežuvis". Pati sala - labai įspūdinga, kuriamas dendrologinis parkas, prie kiekvienos grupės augalų įkaltos lentelės su pavadinimais.
Nuotraukoje - vaizdas iš parasparnio, matomi ir visi sąskrydžio dalyviai , išsirikiavę į skaičių 5 (jubiliejinis sąskrydis)

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Mano vardas Marytė

Šlepikas, AlvydasMano vardas – Marytė : romanas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011
.
Karas visada žiauru. Paskutinis, vykęs Lietuvoje - ypatingai.
Ir ypatingai žiaurus - pralaimėjusiai pusei. Žuvusiųjų šeimoms. Jos netekusios artimųjų, tėvų, vyrų, tėvų, šeimos maitintojų, tampa ir priešų (nugalėtojų) persiokiojamaisiais. Karas prasitęsė, šįkart - prieš moteris ir vaikus. Tuos, kurie negali apsiginti.
Tuo žiauresnis, kuo žiauresnės buvo ideologijos - fašizmo ir stalinizmo. 
Nors istorija apie karą prieš taikius gyventojus kartojosi - prieš tai smurto ir baisaus žiaurumo banga ritosi į vieną pusę, po to - grįžo atgal...
Autorius romane pasakoja vokiečių mergaitės Renatės ir jo šeimos istoriją, turiu patikslinti - išbarstytos šeimos, kitų vaikų siužetinės linijos nutrūksta pusiaukelėje... Kaip teigia autorius, nemaža romano pasakojimų paimta iš Renatos Markewitz - Savickienės bei kitų "vilko vaikų" pasakojimų.
Knyga nėra dokumentinė, greičiau - kinematografiška, panašesnė į kino scenarijų. Drauge - sukrečianti, kadangi knygos gerojai - vaikai - nuolat gyvena ribinėse situacijose, kur atsiskleidžia ir geriausi, ir blogiausi būdo bruožai, net pati situacija - pokaris, šalis, nukentėjusi nuo "vilko vaikų" tėvų turi parodyti žmoniškumą niekuo dėtiems vaikams, kurių tėvai buvo tie, kurie kėlė siaubą...

2013 m. birželio 7 d., penktadienis

"Pažink Ameriką" kitaip

Birželio 12 d. (trečiadienį) 14 val. Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) atidaromas JAV ambasados informacinis terminalas „Pažink Ameriką“.


Pirmasis informacinis terminalas atidarytas Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, antrasis veikia Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Trečiąjį, keliaujantį po Lietuvą informacinį terminalą, Panevėžyje pristatys JAV ambasados viešųjų ryšių skyriaus vadovė Nina Murray.

Moderniame informaciniame terminale patraukliai pateikiama informacija apie Amerikos gamtą, visuomenę, politiką, kultūrą turizmo galimybes bei vizų išdavimo tvarką. Pasinaudodami lietimui jautriu ekranu moksleiviai ir studentai sužinos apie studijų galimybes JAV, melomanai – išgirs visų laikų gražiausias melodijas, o norintys pareikšti nuomonę apie amerikiečius galės išrinkti labiausiai nusipelniusias asmenybes.

Numatoma, kad informacinis terminalas „Pažink Ameriką“ Panevėžyje veiks iki 2013 m. pabaigos.
Maloniai kviečiame į atidarymo šventę ir laukiame apsilankant panevėžiečių miesto Viešojoje bibliotekoje.

2013 m. birželio 4 d., antradienis

Martynas Starkus. Kartą Pietų Amerikoje


  1. Starkus, Martynas
  2. Kartą Pietų Amerikoje : kelionių apybraižos. - Vilnius: M. Starkus, 2012. - 303 p.
  3.  
  4. Pristatome naują kelionių įspūdžių knygą - Martyno Starkaus "Kartą Pietų Amerikoje". Kaip sakoma -  „Jei susirasi darbą, kuris yra tavo hobis, tuomet tau niekada nereikės dirbti“. Knygos autorius - žinomas televizijos ir radijo žurnalistas, ne vienus metus pristatantis kelionių reportažus iš įvairių pasaulio kraštų. Ši knyga - jau trečioji po "Šilko kelias" (2009) ir "Tuk tuk Indija" (2010).   Taip pat labai populiarios TV laidos, filmuojamos kelionių metu. Kaip ir knygų atveju - informacija įdomi tiek kiek įdomi šalis + autoriaus asmenybė bei gebėjimas perteikti savoasmeninius įspūdžius.
  5. Pasirinktas skyrius - apie Argentinos miestą su 12 tūkst. gyventojų, o vizito į miestelį tikslas - apie lietuvio išeivio, žinomo  Argentinoje atminties vietoje. 






2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Krekenavos lankytojų centras maloni staigmena keliautojui


Negalime nepasidalyti straipsniu iš žurnalo  "Kelionės ir pramogos" apie mūsų krašto vertingą turistinį objektą - Krekenavos regioninį parką. Buvom, matėm, patiko, rekomenduojam.
















2013 m. gegužės 10 d., penktadienis

Literatūriniai herojai ir istoriniai veikėjai

Lietuviška dramaturgija, bendrai paėmus - literatūra labai mėgsta remtis savo tautos istorija. Tokia, kur vyko ne tik tautos, bet ir žmogiškos dramos. Ar bent jau žiūrime į istorinius veikėjus šiuolaikinėmis jautriomis akimis ir jaučiame, kad jie turėjo išgyventi didžiules dramas. O realiai? Kas
žino? Ką, pavyzdžiui išgyveno kunigaikštis Vytautas, jau neturėdamas vilties susilaukti daugiau vaikų ir išleisdamas savo vienintelę dukrą į Maskvos kunigaikštystę? Tuo metu tai buvo ne pati ramiausia vieta, bet tikriausiai politiniai interesai diktavo - reikia sąjungininkų Rytuose.
O kiti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai? Skirgaila, garsėjęs ūmiu būdu ir kaltinamas nužudęs ar organizavęs Kęstučio nužudymą? Kęstutis ir Algirdas, nuvertę savo brolį Jaunutį, Mindaugas, krauju suvienijęs Lietuvą. Ką reiškė šiems žmonėms pašalinti konkurentą ar priešininką, kai šis - brolis, dėdė?

2013 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Bibliotekos prasidėjo čia. Egiptas.



Kaip neišnaudoti nacionalinės bibliotekų savaitės knygai, kuri kiekvieno bibliotekininko buvo skaitoma iki nutrynimo universitete ar kolegijoje? Knygos istorija. Kartu ir bibliotekų istorija.  Prasidedanti kartu su žmonijos civilizacijos aušra - Egipte.  Jei dar truputį įsijausiu, parašysiu, kad bibliotekininkystė - trečia tvari profesija. Po pirmosios, apie kurią garsiai nekalbama ir žurnalistikos. Lygiai taip pat vyresnės ir vidurinės kartos bibliotekininkai turėtų prisiminti ir prof. Levą Vladimirovą, ne tik kaip savo mokytoją, bet kaip ir kolegą, tiesiog atkovojusį Lietuvai daug istorinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Vilniaus universiteto senosios bibliotekos knygų, išvežtų į Rusiją. Kaip pamenu iš mokslo metų, buvo sakoma, jog  L.Vladimirovo  paniškai bijota Rusijos bibliotekų fonduose, nes jis vien iš  knygos nugarėlės akimirksniu nustatydavo, kuri knyga priklausė VUB arba kurio nors LDK didiko ar net karališkajai Žygimanto Augusto bibliotekai.  Ir be abejo, būdamas Lietuvos patriotas, tuoj pat pradėdavo knygų grąžinimo į Lietuvą procesą.


2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Anoj pusėj Dunojėlio


Magris, Claudio (1939-)
Dunojus / Claudio Magris ; iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko. - Vilnius : Vaga, 2012. - 334 p.

Š
į kartą pristatome Claudio Magris (g. 1939 m.) – italų romanisto, eseisto, kultūros filosofo,  2008 m. nominuoto  Literatūros Nobelio premijai, knygą "Dunojus". Autorius -  gimęs kosmopolitiškajame Italijos uoste, esančiame greta Slovėjinos sienos, Trieste, kuris jį išugdęs kaip enciklopedinių žinių ir kūrybiško smalsumo kupiną rašytoją. Jo knyga „Dunojus“ – įtraukta į Guardian visų laikų geriausių Kelionių kategorijos knygų dešimtuką, išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.
Skaitytojas nukeliamas į regioną, esantį imperiškosios, „mėlynojo kraujo“ upės – Dunojaus – baseino teritorijoje: kelionė driekiasi per Bavariją žemes, Austriją ir Vengriją, Balkanų šalis, Vidurio Europą – nuo Juodosios Girios iki Juodosios jūros.
 
Kelionė ne tiek geografinė, kiek kultūrinė - istorinė - socialinė, autorius aprašo ne tiek vaizdus ir vaizdinius, bet pakeliui atmintin susirenka įvairiausias smulkmenas – Centrinės Europos, kuri savin sutalpina vokišką, vengrišką, slavišką, romanišką, žydišką  kultūrą – atminties liudijimus: epų ir mūšių atpasakojimus,  kasdienio gyvenimo aprašymus, antkapių užrašus, laikraščių iškarpas, istorijos nuotrupas.