2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Dovydas Pancerovas. Kiborgų žemė

Ši knyga dar neišleista, kėlė didelį susidomėjimą. Pasakojimas - apie labai nesenus, trejų metų senumo įvykius, kurie skirtingai paveikė Lietuvos visuomenę - vyresniesiems tai skausmingi prisiminimai apie Afganistano karą ir jame netektus artimuosius, dar vyresniems - Antrojo pasaulinio aidai ir partizanų kovos. Jauniausiajai kartai tai kone pirmas karo, kuris taip arti,  kvėptelėjimas į veidą. Ir suvokimas, kad laisvė nėra duotybė, kad gyvenant greta agresoriaus, galima atsidurti karo sukūryje pačiam, ginant savo laisvę.  Jei dar nesame, propagandos, informaciniame kare.  
Autorius - jaunas Lietuvos žurnalistas, vykęs redakcijos siuntimu į Maidano įvykius.
Knyga  asmeninis pasakojimas, tai nėra nuasmenintas istorijos vadovėlis. besidomintys, aišku, pastebėjo 15min. portale spausdintus reportažus,  knyga - jų tęsinys. 

Pancerovas, Dovydas. Kiborgų žemė : [pasakojimas apie Rusijos karą prieš Ukrainą] / Dovydas Pancerovas. - Vilnius : Alma littera, 2017 (Vilnius : Spauda). - 255 p.

2017 m. balandžio 21 d., penktadienis

Konkursas!!!


Skelbiamas konkursas „Kalbėk lietuviškai“. Užduotis - išversti į taisyklingą lietuvių kalbą vieną iš trijų tekstų. Rinkitės  - ar tarmiški, mūsų senolių paveldas, ar vertimas iš šiuolaikinės paauglių kalbos.

Darbai priimami elektroniniu paštu (knbiblioteka@elekta.lt) arba atnešant tekstus į Viešąją biblioteką (Kniaudiškių g. 34) iki gegužės 2 dienos.

Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 7-ąją - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.


Sveikiname konkurso nugalėtojas - Deimantę Juknevičiūtę (M.Karkos pagrindinė mokykla) ir Urtę Zigmantaitę (Žemynos progimnazija). Kviečiame atvykti atsiimti prizų.
 

1. Kaip bernas už tris žirnius čielus metus tarnavo

Berns susiderėję pas gaspadorį už tris žyrnis' čielus metus tarnaut'. Nu, ti jis jo (=jau) pabaigė tuos metus, tuos pasiėmė žyrnis'. Ir jis ais par svietą pavaikščiot', pažiūrėt', kaip žmonys' gyvena. Nu, jis aina aina, jam sutema - i(r) jis apsinakvoję, rukuojas, pas tokią bubūtę. Saka, nu, ti jis:
-  Tuos žyrnis' padėk.
-  Kur, - saka, - man' tuos žyrnis' padėt'?
-  Padėk, - saka, - unt suolą.
Jis atsygula. Rytą atsykeli jis, jieška jieška tų žyrnių - neberanda.
-  Kur tie mana žyrnė?
-  Kas tie, - saka, - žyrnė?
-  Ne, - saka, - mana tie žyrnė brangūs: aš čielus metus tarnavo už tuo žyrnis'.
-  Nu, ti ką gi, - saka, - gal' vyštos sulasė.
-  Tu man', - saka, - ataduosi vyštą.
Nu, tai ką gi bubute pruvosis' su juo. Davė vyštą už žyrnis'. Nu, ti dabar jis vėl' ais. Pasyjime tą vyštą. Paėję tuliau, vėl' apsinakvoję pas tokią bubūtę.
-  Kur, - saka, - man' tą vištą pasidėt'? Aš ti, - saka, - bile kur atsigulsi.
-  Agi, - saka, - mes'k  va či, pas kalakutus, - saka, -i pabus ta vištela.
Nu gere. Tas i(r) bubūte įmete unt kalakutus vištelą. Žine, kalakutai tuoj:
-  Iš kur tu, iš kur tu? - i(r) užkapoję tą vyštą.
Rytą atsikėla, ais jo kitur, žiūri, kad vištų nebegyvu.
-  Ti dabar, - saka, - man' reiks ataduot' kalakutą.
Nu, ką gi bubūte pruvosis su juo.
-  Ta vištela toki brangi - čielus metus (aš) tarnavo.
Ta bubūte atydave kalakutą. Nu, i(r) gere. Ti už ta kalakūta - i(r) ainu. Vėl' kitur paėję, pas kytą apsinakvoję.
-  Prijimėt nakvynes, ale kur, - saka, - man' tą kalakutą dėt'?
-  Agi mes'k, - saka, - unt avytis', pri barona - i(r) pabus.
Nu, ti tas paklausė, nūmete tą kalakutą. Žine, ti daug baronų, tų baruoniūkų - i(r) sumynde tą kalakutą. Iš ryta atsikėla, - nebegyvas.
-  Dabar, - saka, - aš imsi tą baruniūką už kalakutą.
Ti dabar tą baruniūką pasijime, vedasi. Besyvedunt pasidarė auksynės' vylnos ta baruniūka. Nu, ti gere. Ti dabar nuėję, apsinakvoję, rukuojas, pas tokią bubūtę. A tos bobos būva trys' dukterys'. Žine, pasižiurėje jos, kat auksynės' vylnos - mat jis apsinakvoję i(r) kitam kambary palyka tą baroniūką. Jos nebeyškinte, to viresne saka:
-  Aisu pasipešt' vylnų.
Prėje pri ta baroniūka viresne duktė i(r) prilypa. Ni un či, ni un ti paait' nebegali. Kito lauki, rukuojas, kas či y(ra), kad neateina. Paskum nueinu kita   - i(r) to prilypa.Treči lauki - nu, kas' či y(ra)? Ateinu treči - i(r) to prilypa.  Unt gala pagales moči nebesulauki. Nu, kur jos yra, ką jos veiki? I(r) moči prilypa.Ti dabar vysos prilypa. Jis atsikėla rytą...
-  O, koki, - saka, - bandiji! Kajus či, - saka, - atėjot?
Išeinu - ir tos bobos seku vysos iš paskos, neatlinko: tos dukterys'  i(r) moči. Motina iš paskos aina, žine, jai sarmata. Tai pasyjima, žolą peša i(r) dedas užpakaly - žola prilimpa. Ti dabar jis vedu (jas) par miestą. Par miestą vedas, o kytas nusipirkįs karvę vedasi. Karve pamate kuokštą šieną, griebe už tos kuokštos, kur bobos užpakaly būva, i(r) karve prilypa. Žydas pamate, kas gi či bus - karve nueina. Ti žydas kad griebs už stymburia karvę: „Šiū, kur aini, kur tu aini?!“ I(r) žydas prilypa pri tos karvės'.
Dabar aina, rukuojas, (visi) par miestą. I(r) išgirdą, kad toki karalios duktė: kas prajuokins ją - ataduos karaliūnaičią i(r) pusę karalystės užrašis. Nu, gere. Dabar (bernas) mysliji sau: su tokiai kapelu ją vis tiek prajukinsi. Tokios kapelos niekos nemate. Pro tuos namus vedesi, o karaliūnaiči  žiūri pro langą. Pradėje juoktis'. I(r) prajukina.
Ti mat jis apsiženije. Visi gėrė, i(r) aš ti buvo. Mat ki senas žmogus, aš pradėjo krumtyt', seilet' - negali pavalgit'.  Man' ka(d) duos par snukį - aš i(r) namo parlekio!

Iš: Panevėžio krašto tautosakos / sudarytojas Eugenijus Urbonas. - Panevėžys : Panevėžio spaustuvė, 2003-2006. - 2 d. : iliustr. ; 24 cm
[D.] 2 : Panevėžio krašto pasakos, sakmės, dainos, smulkioji tautosaka, tarmiški tekstai, etnografijos, istorijos žinių fragmentai. - 2006 (Panevėžys : Panevėžio sp.). - 525, [1] p.

2. Kap givena senuovės žemaite

Senuovės žemaitėms baise daug reiškė mėšks, nes aname bova pėlna žvieriū, paukštiu, gribu, ougu, rėišotū. Opies ė ežerus daug žovėis plaukiuojė. Tereikiėjė tėktas muokietė žvieriū prėsėmedžiuotė ė žovū prėsėgauditė. Vuo tus darbus dėrbtė mūsa pruobuočė muokiejė kap reikint. Be tuo, mėškūs ūžaudava dėdėliausė spėitlė bėtiū, katruos prėnešdava i drevės gausibės medaus - tereikiedava tik anou atrastė  ė nebėjuotė pasėjimtė.
Ėš medaus mūsa pruobuočė ėšsėraugindava saldė medaus, vuo vaška pardoudava. Maitėnuos žvieriena, vuo ėš žvierū kailiu pasėsiūdindava apriedus.
Bebru, sabalu, ūdrų ė kėtuokiu brongekailiu žvierieliu kailelius ėškeisdava i rėkalingus dalikus - droska ė gėlži.
Teisibė ė tas, ka mūsa pruobuočė nu senu senuovės bova žemdėrbė. Laikidava arklius, vuožkas, avis, kiaulės karvės ė šonis. Senuovės žemaitė givėna ėš roustu sobūdavuotuos truobuos. Vuo medienas statibuoms galiejė prėsėkėrstė keik tik nuoriedava, nes mėškū aplinkou bova devinės galibės. Pri truobū mergelės prėsėdėigdava lelėju, pėnavėju, žemčiūgu, žaliųjų rūtieliu ė kėtuokiu kvietkieliu.
Tieva vakū nelepindava: nu pat mažens prėslatidava pri darba, jaukindava pri šaltė ė alke, pratindava ėškėntietė vėsuokiausius vargus. Dieltuo vaka paugdava stėprė, ožsėgrūdėnė ėr neėštėžas.
Šėlgalitė Gintarė 12 m.

Iš: Cīrulielis : žemaitiu kalbuos skaitėniū kningēlė vakams / [kningas sodarītuos Untulis Edmunds] ; [iliustracėjės piešė Skuoda mena muokīklas muokėnē]. - 2-asis papild. leid.. - Skuodas : Skuodo savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka ; Vilnius : Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2016 (Vilnius : Jungt. spaudos paslaugos). - 141 p. 


3.  Bazaras

           -        Pabazarinam? Kas sn rase ?? Sunku buvo ?? 
-       Man tj joo. Buvo kas veikt.
-      Ai krc nk sunkaus nebuvo  :D bent man. Nu as nemoksliukas, čiut is matiekos 4, bet standikas izi. Tėvas užlaužė pas mokytoją vaikščioti prieš mėnesį.
-         Dovke, sunku buvo?
-        Ai ne.  Tikrai nesusimoviau.  
-         Sima, kaip tau vakarykštis meetas?
-         Kiemas tai fainas, bet personalas - tai sorry.  Mus varinėjo po visą terasą ieškoti kur sėsti, nes adminė bookindama staliuką nepasižymėjo vardų ir negalėjo pasakyt, kur man sėstis, kai atėjau pirma. Over all paaiškėjo, kad draugės užbookintą fainą staliuką užsėdo kiti ir už tą mus nugrūdo į random kampą. Chebrą žinai, osom, bet visa kita ...
-         Nestumk, ten mano bro dirba.
-         Nu tai įjunk pozityvą, kiek kiaunių pakabinti gali :D :D
-          Rauniesi konkrečiai!
Iš: Internetas

2017 m. balandžio 19 d., trečiadienis

Algimantas Čekuolis. Salos ir jų žmonės

Žinomo lietuvių žurnalisto Algimanto Čekuolio kelionių ir apybraižų knyga  pradeda naują leidinių seriją apie įvairiausius pasaulio kraštus ir reiškinius seriją.  Pirmuoju taikiniu pasirinktos įvairios salos, kurioms skirtos neilgos apybraižos, pristatančios ne tik salos istoriją ar geografiją,  bet, svarbiausia - salos žmones. Salų gyventojai ypatingi, paprastai gyvendami izoliuotai nuo kitų tautų, ilgai išsaugo savo originalią kultūrą, papročius. Jie - tikras lobis etnologams...

Algimantas Čekuolis. Salos ir jų žmonės: kitos įdomios pasaulio vietos, gyvenimo klausimai.- Vilnius: Alma littera, 2017. - 300 p.

2017 m. kovo 3 d., penktadienis

Kelionė į save psichoterapeuto akimis. Irvin Yalom



 Sudėtinga trumpai parašyti apie vieną mylimiausių savo autorių. Irvino Yalomo knygos yra tos, kuriomis galima remtis, norint užsiimti savianalize. Jose literatūros yra mažiau, nei psichologijos, vis tik tai grožinė literatūra. Arba dokumentinė, vėlgi, kalbant apie psichoterapiją, psichologas yra supančiotas "tylos įžadais", tai yra jis negali niekam pasakoti apie savo pacientus. Taigi - dokumentinė - grožinė proza. Visus kūrinius sieja tas pats veikėjas - psichoterapeutas, konsultuojantis pacientus. Pastarųjų istorijos - pačios įvairiausios....

 Yalom, Irvin D.  Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos / [vertė Viktorija Labuckienė]. - Vilnius : Vaga, [2008] (Kaunas : Aušra). - 309 p.

2017 m. vasario 18 d., šeštadienis

Witi Ihimaera. Banginių vadeliotoja.

 Ir vėl moterų tematika. Ne Indijoje. Ne islamo valstybėse. Šįkart - Naujoji Zelandija, maoriai. Bet dar labiau - autoriaus įvade mesta pastaba - kodėl filmuose, baltųjų kultūroje tokia nevienoda lyčių padėtis - vyrai - herojai, o moterys - tik išgelbėtosios....
 Ir vistik pasakojimo centre - maoriai. Ir banginiai. Švelnus, gilus, archetipų kupinas tekstas.
Autorius - Witi Tame Ihimaera-Smiler, pirmasis maoris, kurio romanas yra išspausdintas. Rašytojas gimęs netoli Gisborne miesto,  Te Aitanga-a-Mahaki gentyje. Taip pat turi ir angliškų šaknų - jo tėvas buvo anglas. Taigi - senosios genties tradicijos ir jų susidūrimas su nauja gyvensena... 

 Ihimaera, Witi Banginių vadeliotoja : romanas /iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. - [Kaunas] : Obuolys [i.e. Media Incognito], 2007 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 155 p.


2017 m. sausio 10 d., antradienis

Ko ilgėtis? Raudonoji Azalija

Keista skaityti ar girdėti ilgesingus prisiminimus apie "gerą buvusį gyvenimą", "va tai laikai buvo", lyginant tremtį gyvuliniuose vagonuose su galimybe mokytis ar dirbti kitose šalyse... Ir ne tik todėl, kad vaikystės prisiminimai dar gyvi - "turiningas" stovėjimas eilėse prie maisto produktų, nuoskauda dėl batų, nes tėvai neturi "blato", vadinasi bus labai neišvaizdūs ir nepatogūs, bjaurios anketos mokykloje, kur arba reikia meluoti, arba eiti rašyti pasiaiškinimo pas direktorių.... Dar - nuolatinis šauktukas galvoje, su kuo galima dar kalbėti apie tai, ką kalbėjai su tėvais arba pasakojo senelis, ką nugirdai per "kitokį" radiją...  Tada dar daug ko nežinojome... Pavyzdžiui - kaip gyvena kiti, už "geležinės uždangos". Galėjome tik nujausti iš giminaičių atsiustų nuotraukų... Nežinojome statistikos, kiek žmonių gyvybių sunaikino komunizmas (už kiekvieno skaičiaus - gyvi žmonės, ir ne tik jie, bet ir šeimos, kurių likimai keitėsi). Nežinojome, kad turėsime pakartoti žydų kelią - 40 metų kelyje iš Egipto, kad užaugintume naują kartą, kuri pakeistų tuos, kurie lieka prisiminimų vergijoje... 


Skaitymui parinkome skaitytojų pamėgtos autorės, kinietės Anchee Min autobiografiją. Kinija, kultūrinės revoliucijos metai. Autorė gimusi 1957 metais, taigi, ištraukoje vaizduojami 1963 - 1975 metai. Mūsų vaikiški  prisiminimai kai kur gali būti panašūs. Pabandykime įsivaizduoti berlynietę ar prancūzaitę 1975 metais pavydinčią draugei galimybės išsimaudyti....

Anchee Min. Raudonoji azalija /  iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė. - Vilnius : Vaga, 2009. - 342 p.


2016 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

Ingrida Semaškaitė. Dvarai kviečia užsukti


Naujas kelionių vadovas tiems, kurie domisi kultūros paveldu Lietuvoje. Knygoje pristatomi  restauruoti, išgražėję ar baigiami restauruoti dvarai. Pateikiama išsami informacija apie dvarų praeitį ir dabartį, koncentruotai informuojama apie dvaruose teikiamas paslaugas. Dvarų aprašymuose pateikta visa turistams aktuali informacija,  - kur apsistoti, pavalgyti, nurodytas darbo laikas, adresai, žemėlapiuose pažymėta tiksli vieta. Taip pat pristatoma istorija, žymiausi asmenys, gimę ar gyvenę tuose dvaruose.
Skaitymui, be abejo, dvarų, artimiausių Panevėžiui aprašymai
 

Dvarai kviečia užsukti / [sudarytoja Ingrida Semaškaitė]. - Vilnius : Algimantas, [2016] (Vilnius : Standartų sp.). - 181 p. : iliustr., žml. ; 17 x 23 cm.


2016 m. lapkričio 15 d., antradienis

Ateitis - nežinomybė, iššūkis, viltis: Šiaurės bibliotekų savaitė

Kasmetinė Šiaurės bibliotekų savaitė kviečia visus pažvelgti į ateitį.
Plakato autorius Ville Tietäväinen pateikia savo įžvalgas ateities tematika: "Iliustracija yra kompozicija iš paveikslų serijos. Smėlio laikrodžio viršus simbolizuoja dabartines grėsmes klimatui, o apatinė dalis - aliuzija į šviesią ateitį. Smėlio laikrodis - tai laikas ir jo tėkmė. Kylantis vanduo po truputį pildo smėlio laikrodį, viršutinėje dalyje dominuojantis objektas - ledkalnis. Vanduo kapsi ir laikrodžio inde vandens po truputį daugėja. Tačiau dar ne viskas nugrimzdę. Vandens paviršiuje plūduriuoja knygų valtis. Tai simbolis to, kad mes, dalindamiesi  žiniomis, išmintimi ir fantazija dar galime išgelbėti civilizacijos ateitį."
Taigi ateitis  - nežinomybė ir viltis - viskas įmanoma. Viltis skatina ne tik tikėtis palankiausios jums išeities, bet ir veikti, kad įgyvendintumėte tai, ko siekiate...



2016 m. lapkričio 8 d., antradienis

Kristina Stalnionytė, Rytas Šalna. Peru spalvos

Patyrusių keliautojų ir patyrusių kelionių knygų rašytojų įspūdžių knyga. Tiesa, Rytą Šalną galime priskirti prie profesionalių keliautojų - jis geografas. Žinomas ir neseniai mokyklą baigusiems skaitytojams - jis geografijos vadovėlių autorius. Kristina Stalnionytė - žurnalistė.
Ši knyga pateikia tiek geografijos, tiek istorijos žinias, vis tik šalis, kurią pristato autoriai - turi itin seną civilizaciją, paslaptingoji inkų istorija - taip pat šalies savasties dalis, kaip ir konkista.  Kiekvienas knygos skyrius –  langas į Peru istoriją, kultūrą, gamtą, žmones.
 

Stalnionytė, Kristina, Šalna Rytas. Peru spalvos /[fotografijos Kristinos Stalnionytės]. - Vilnius : Didakta, 2016 (Vilnius : Standartų sp.). - 239, [1] p. : iliustr., žml.