Aplink pasaulį kapitono Granto beieškant: Čilė

Pirmasis sustojimas ilgame kelyje aplink pasaulį 37 paralele - Čilė, romane vadinama Patagonija, nors Čilės pavadinimas irgi minimas. 

Susiduriame su įdomia literatūrine situacija - vieni "personažai" rašo apie kitos knygos "personažus". Vienoje knygoje jie - "svetimšalis, prakeiktas kalės vaikas", neišmanantis džiunglėse nieko, kitoje knygoje - "indėnai,  čiabuviai". Žodžiu - nepažįstami ir nežinomi žmonės, nieko neišmanantys apie gyvenimo pagrindą - gamtą arba nelabai įdomūs, laukinių papročių atstovai. 

Aljendė arba Čilė

Izabelė Aljende 2010 m.

Vaikai pasakas mėgsta ne todėl, kad jie vaikai, bet todėl, kad ten - viskas kitaip. Kitokia žolė, kitokie veikėjai, o jeigu tai žmonės - jie kitokie. Pirmoji Izabelės Aljende knyga kurią perskaičiau "Dvasių namai" apgaubė atmosferą balkšvai rausvu spindinčiu stebuklais rūku. Ir visa, ką ji aprašė - neteisybė, meilė, revoliucija buvo taip tikra, taip realu... per rūką. Per žmonių jausmus. Viena vertus, ar kitaip gali rašyti moteris? ar ne taip jausčiau, rašyčiau aš? Ar ne šios autorės knyga būčiau aš? Antra vertus - ši moteris, tiek mažai gyvenusi gimtinėje, stebuklingu atspalviu padengė visą šalį, jos žmones ir gamtą. Taip pat ir istoriją, šalies legendas.