Europos kultūriniai keliai - jungimui ir bendravimui

Europos sąjunga yra tai, kas jungia mus - Vidurio ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europą. Daug kultūrų,  daug tradicijų. Visada verta ieškoti tai, kas jungia. 1987 m., pasirašius Santjago de Compostela deklaraciją,  Europos Tarybos pradėtos rengti programos „Kultūros keliai“ kelione erdve ir laiku parodo, kaip skirtingų Europos šalių ir kultūrų paveldas prisideda prie bendro ir gyvo kultūros paveldo.  Dauguma šių "kelių" driekiasi per keletą šalių, nuo pagrindinio objekto nutolę per kelis tūkstančius kilometrų. Ir vis dar priklausydami tai pačiai Europai.

Literatūrinis žemėlapis. Baroko atspalvio Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys - Lietuvos veidas

 Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmasis žingsnis - savos šalies literatūra. Į apklausą įtraukėme tiek klasikos, tiek šiuolaikinės literatūros kūrinius, daugybė jų skaityta dar mokyklos suole, ir žinoma, juk sekame savo šalies literatūros naujienas žymiai intensyviau, nei užsienio. 

Skaitytojų balsavimas lėmė, kad Lietuvą atstovaus Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum".  Pasirinkimas nestebina, tai tikrai populiariausia XXI amžiaus Lietuvos rašytojos kūrinys, išverstas ir į kitas kalbas. Beje, apdovanotas ir užsienio šalyse, Latvijoje vykusios akcijos „Didysis skaitymas“ metu ši knyga pateko tarp 100 visų laikų mėgstamiausių latvių knygų ir tapo vienintele lietuviška knyga, patekusia į šį  sąrašą. 

Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974), dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, itin kruopščiai renka istorinius duomenis. Pati autorė dažnai pabrėžia, kad savo kūriniuose pateikia tik gerai patikrintus istorinius faktus, diskusijose apie kūrinius pateikia nuorodas į šaltinius. K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum" – tai romanas, kuriame susipina istoriniai įvykiai ir personažai, o pasakojime, kuris plėtojasi XVII a. Žemaitijoje ir Vilniuje, atsiskleidžia vienos  šeimos likimas.  

Beje, Vilniuje ilgą laiką vyko (o gal ir tebevyksta) ekskursijos romano  "Silva rerum" keliais, bet pirmiausia vistiek reikia perskaityti knygą: 

Kristina Sabaliauskaitė. Silva rerum. - Vilnius,  2015. - 286 p. 

Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos: Gidas po XVIII a. miestą

Kelrodis po savos valstybės sostinę gali atrodyti nuobodus. O rašytojui toks gidas gali tapti tikru iššūkiu! Koks jis turėtų būti? Labai išskirtinis, labai detalus arba - užburiantis istorijomis. Gal dar akcentuojantis ne populiariausias  turistines vietas, mažiau žinomas istorijas, ir aišku, parašytas taip užburiančiai, kad užimtų kvapą. Būtent tokia yra ši knyga: penkiolikoje istorijų, kuriose  sujungiami trys dėmenys – asmenybė, pastatas ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas. 

Ragaujame tekstą: Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos : gidas po XVIII a. miestą.- Vilnius : Tyto alba, 2019 (Vilnius : Standartų sp.). - 222 p. 

100 metų - 100 žemėlapių

2018 – Europos kultūros paveldo metai

2018 metais paskelbti Europos kultūros paveldo metais, siekiant paminėti Europos paveldo įvairovę ir turtingumą. 

Taigi, pradedame ciklą, skirtą šiems metams pažymėti. Pirmiausia - Lietuva. Žinoma. Ir Baltijos kaimynės - Latvija ir Estija.

Toliau kiekvieną mėnesį skirsime vis kitai šaliai, o objektą teks išrinkti patiems - Panevėžio m. savivaldybės viešoji biblioteka  tinklapio apklausoje. 

Liuda Matonienė. Vilnius: meilės stotelės

Metai po metų vis populiarėja vietinis ir savaitgalių turizmas, kuris įauga į kasdienio gyvenimo kultūrą, gyvenimo būdą. Kuriami maršrutai pagal istorines knygas (pvz. pagal k. Sabaliauskaitės "Silva Rerum").  Naujoji L. Matonienės knyga skirta tiems, kurie nori turiningo pasivaikščiojimo po sostinę, nori geriau pažinti Vilnių. Ir žinoma - romantiškų istorijų. Senamiestyje tokių - nemažai. Taigi - knygą į rankas ir  pirmyn ieškoti romantikos Vilniuje

 

 

 Ragaujame tekstą...

Matonienė, Liuda. Vilnius: meilės stotelės : romantiškasis miesto žemėlapis. - Vilnius : Tyto alba, 2017 (Vilnius : BALTO print). - 215, [1] p. : iliustr., portr. ; 24 cm

 

Ingrida Semaškaitė. Dvarai kviečia užsukti

Naujas kelionių vadovas tiems, kurie domisi kultūros paveldu Lietuvoje. Knygoje pristatomi  restauruoti, išgražėję ar baigiami restauruoti dvarai. Pateikiama išsami informacija apie dvarų praeitį ir dabartį, koncentruotai informuojama apie dvaruose teikiamas paslaugas. Dvarų aprašymuose pateikta visa turistams aktuali informacija,  - kur apsistoti, pavalgyti, nurodytas darbo laikas, adresai, žemėlapiuose pažymėta tiksli vieta. Taip pat pristatoma istorija, žymiausi asmenys, gimę ar gyvenę tuose dvaruose.

Skaitymui, be abejo, dvarų, artimiausių Panevėžiui aprašymai

 

Dvarai kviečia užsukti / [sudarytoja Ingrida Semaškaitė]. - Vilnius : Algimantas, [2016] (Vilnius : Standartų sp.). - 181 p. : iliustr., žml. ; 17 x 23 cm.

Gediminas Kulikauskas. Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą

Knyga, priskirtina "linksmajai istorijai" arba serijai "kaip žmonės gyveno". Kartais tokio pobūdžio knygos geriau perteikia istorinę atmosferą, gyvenimo būdą. O šios knygos atveju, turbūt daugeliui atgaivina tėvų pasakojimo prisiminimus. Tiesa, kartais tai, ką žinome, o kartais ir įsivaizduojame (taip, visuomenės atmintyje išlikę šviesūs vaizdai iš tų, "smetoninių" laikų), ne visai sutampa su buvusia tikrove. Taip pat ir mokslo žinios, kurios kinta kasdien, gali pakeisti požiūrį į itin aktualią madą.

Kulikauskas, Gediminas. Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą . - Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2015] (Kaunas : Spindulio sp.). - 413 p. 

Panevėžys – rasti tai, ko nėra kitur: Žurnalas "Kelionės ir pramogos" rekomenduoja

Rugsėjo 27- pasaulinė turizmo diena. 

Paprastai didžiosios kelionės vyksta vasarą, tačiau šįkart ne keliausime, o pakviesime kitus atvykti į svečius pas mus, į Panevėžį. Kaip kiti mato Panevėžį? Ką jame verta aplankyti? 

Panevėžiečiams skaitytojams linkime prisiminti, kur galime apsilankyti patys (tikrai ne visur buvote!) ir nusivesti svečius. 

Straipsnis publikuotas žurnale "Kelionės ir pramogos" 

Virginijus Savukynas. Istorijos detektyvai: viduramžiai

Nauja knyga. Autoriaus, kuris labiau žinomas iš TV ekranų, nei iš knygų lentynų. Teisybės dėlei, tai antroji Virginijaus Savukyno knyga:  "Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII-XIX amžiaus Lietuvoje", išleista 2012 metais dūli bibliotekos knygų lentynoje. Ši knyga - kitokia, greičiau  plačiam skaitytojų ratui, nei specialistams. Detektyvas, o ne vadovėlis. 

Ir iš tikro, skaitėsi įdomiai, nors maniau, kad istoriją išmanau neblogai, bet ši istorija - tiesiog kitokia. Ne akademinė, greičiau - grožinės literatūros stiliaus. ir vis tik - ne romanas, su užuominomis į laikotarpį, o istorija.

Cepelinai ir mamutai. Ne ne taip: Nuo mamutų iki cepelinų arba kai kas įdomaus iš Lietuvos kulinarijos istorijos

Netyčia aptikome, kad šiandien, vasario 2 d. - TARPTAUTINĖ Cepelinų diena. Įsivaizduojate? Cepelinų! Tarptautinė! o kai toks žodžių sąskambis pasiekia ausį norisi suabejoti - kokiu būdu lietuviškas cepelinas gali tapti tarptautiniu patiekalu, ypač žinant kaip reaguoja ne lietuviai, kurie pavaišinami vaišingų lietuvaičių tokia tautine vertybe? Turbūt kaip lietuviai į pasiūlymą paragauti skėrių ir kitų pikantiškų gėrybių.

Bet apie viską iš eilės. Apie bulves, cepelinus, Donelaitį ir Valančių, bei rezistencijos ginklus.
Skaitymui, nepaprastai įdomi, humoru atmiešta kulinarijos istorijos knyga.

 

Puronas, Vilius.
Nuo mamutų iki cepelinų, arba Kai kas įdomaus iš Lietuvos kulinarijos istorijos : su daugybe paveikslėlių ir keturiais nemokamais priedais išalkusiems žinių … / Vilius Puronas. - Vilnius : Vaga, [1999] (Kaunas : Spindulys). - 255, [1] p.

Kapris dviejų rašytojų atmintyje

    Šįkart įrašas apie vietovę, kuri traukia turistų žvilgsnius bei svajones. Du rašytojai, du žvilgsniai. Vienas - lietuvis Antanas Vaičiulaitis, mokęsis Sorbonos ir Grenoblio universitetuose, dirbo ambasadoje Romoje. Ir iš ten jau negalėjo grįžti į okupuotą Lietuvą. Rašytojas eruditas, estetinio realizmo atstovas. Kapryje rašytojas tik viešėjo..
Antrasis autorius - Akselis Miuntė (Axel Martin Fredrik Munthe), švedų gydytojas, psichiatras bei rašytojas. Vila Kapryje buvo jo svajonė nuo 18 metų, įgyvendinta tik tada, kai jau sukaupė pakankamai pinigų dirbdamas Paryžiuje ir Stokholme. Vėlgi, ir gyvendamas Kapryje, jis vis dar buvo asmeninis Švedijos karališkosios šeimos gydytojas, prižiūrėjo karalienę Viktoriją, kuri dėl sveikatos gyveno Kapryje.
Knygos apie San Mikelę autorinį honorarą, autorius panaudojo migruojančių paukščių draustinių ir rezervatų steigimui ir prižiūrėjimui Kapryje (Karalienė Viktorija paskatino Barbarosos kalno šlaite įkurti paukščių draustinį) ir Švedijoje.

Unikalios Lietuvos vietovės. Biržai

 

 Baltrūnas, Valentinas. Unikalios Lietuvos vietovės / [teksto autorius Valentinas Baltrūnas]. - Kaunas : Šviesa, 2006. - 119 p.

 
Pristatome seriją knygų "Mažieji pasakojimai apie Lietuvą". Ši knygų serija primena enciklopediją, kur kiekvienai temai skiriama keliasdešimt puslapių.

 Jūsų dėmesiui - vienos iš knygų įvadas bei tekstas, pristatantis netolimą Panevėžiui unikalų kampelį - Biržus.
 

Žemaitėja. Žemaitee. Žemaitė

Dar XIX amžiuje kreipimuose buvo rašoma "Broliai lietuviai ir žemaičiai". Kaip? Žemaičiai - ne lietuviai? Žemaičių vyskupija, Žemaičių... ? Panašu, kad bent iki XX amžiaus pradžios Žemaičiai ir nelaikė savęs lietuviais... Dar Simono Stanevičiaus pasakėčioje "Arklys ir meška" (Aukštaitijos ir Žemaitijos simboliai) susitinka prie ribos - Nevėžio upės kaip ribos, skiriančios šiuos regionus.

Žemaitijos istorija turtinga ir įdomi. Verta paskaityti nors trumpą interviu.

Skaitymui parinkome rašytoją, kuri slapyvardžiu pasirinko regiono pavadinimą - Julija Žymantienė - Žemaitė.
XIX amžiaus antroje pusėje, po 1863 metų sukilimo nuslopinimo, pirmiausia rūpintasi lietuvių tautos ir kalbos išlikimu, kultūros ir literatūros klausimai tarsi nustumiami į šalį. Literatūros raida įtrūksta. Primirštama Lietuvos – Lenkijos laikotarpiu lotynų bei lenkų kalbomis kurta literatūra, sunkiai prieinami tampa ir senesni lietuviškai rašyti kūriniai. Tačiau atgimstant tautai, atgimsta ir literatūra. Žemaitė priklauso rašytojų, kuriančių naują lietuvių literatūrą, kartai. Jos kūryba išauga iš valstietiškos aplinkos, išsiskiria kaimiška tematika, remiasi gyva liaudies šneka. Tuo ji tarsi nutraukia ankstesnių lietuvių kalba rašiusiųjų autorių – Kristijono Donelaičio, Mikalojaus Daukšos, Antano Baranausko – tradiciją, kurie rėmėsi daugiau iš antikos paveldėta retorikos ir poetikos taisyklėmis,  netgi sakinio struktūra primena lotynų kalbos struktūrą.
Tekstas - nei pirmasis, nei žinomiausias (gerokai populiaresni, labiau vertinami - "Marti", "Petras Kurmelis". Kaip ir Aukštaitijos rašytojo (Vaižganto) atveju ieškojome kūrinio, kuris atspindėtų krašto etnografinius savitumus. Žemaitiški tekstai po nuotraukomis - iš feisbuko grupės "Žemaitėja"

Panevėžio akmenys

Birželio pradžia - kaip ir dvynių ženklas - labai dvipusis. Vasara dar neįsibėgėjo, imtis atostogų dar nesinori, bet knieti papramogauti, pakeliauti. Juolab - mokykliniams vaikams jau atostogos, reikia naujų įspūdžių ir laiko su jais. Siūlome mažą kelionę gimtajame mieste. O ta pačia proga - Laimučio Vasilevičiaus knygą "Panevėžio akmenys".

Aukštaitiški deimančiukai

2015 metai Lietuvoje paskelbti etnografinių regionų metais, tad turime galimybę pasižvalgyti Lietuvoje,  kaip kad praėjusiais metais žvalgėmės pasaulyje. Kaip ir dera tikriems patriotams, pradedame nuo Aukštaitijos. Panevėžys, kaip žinia, mėgsta save tituluoti Aukštaitijos sostine. Gi 1398 me­tais Vy­tau­tas su or­di­nu pa­si­ra­šė su­tar­tį, ku­rio­je Že­mai­ti­ja nu­brė­žia­ma iki Ne­vė­žio. Šia su­tar­ti­mi Ne­vė­žis iki pat XVIII am­žiaus pa­bai­gos ta­po pa­grin­di­ne li­ni­ja, ski­rian­čia Že­mai­ti­ją nuo Lie­tu­vos. Ir Simonas Stanevičus mini arklį ir mešką, (Aukštaitijos ir Žemaitijos simbolius) susitinkančius prie Nevėžio...
Antra vertus, etnografinių regionų ribos visada neaiškios, juk kitapus upės ar girios gyvenantys žmonės ne taip labai ir skiriasi. Gal kiek kitaip vadina pOnčius ar žŲsis... Bet atitekėjusi marti ir savo vaikus išmokys kitaip vadinti lOngus ar lUngus...

  

Lietuvninkais mes esam gimę... Klaipėdos diena

Edmundas Žiauberis. Ieva Simonaitytė

Šiandien - Klaipėdos diena. Diena, kai miestas ir visas kraštas vėl buvo prijungtas prie Lietuvos.

Mažoji Lietuva grįžo prie istorinių šaknų.
Klaipėda – vienas seniausių Lietuvos miestų, jo pradžia laikomi 1252 m. kai  Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį.
Bet miestas - ne svarbiausias, žymiai svarbiau - žmonės, išlaikę savo tautiškumą savo papročius per amžius. Deja, dauguma lietuvninkų pasitraukė į Vakarus II  Pasaulinio karo metu.

Iškylos Lietuvoje: Kelionės ir receptai

Pristatome naują turistinių maršrutų knygą, skirtą, kaip  sako ir pavadinimas - kelionėms po Lietuvą.

Kaip rašome knygos įvade, pateikiama informacija, kokias Lietuvos vietas galima aplankyti vienos dienos išvykoje automobiliu (30-120 km).

Kiekvieno maršruto pabaigoje pateikiami receptai patiekalų, kuri atspindi lankomą kraštą, jo mėgiamus produktus, jo kulinarijos istoriją, taip pat paliečiamos ir gyvenusios tautinės mažumos.

 Šios knygos pristatymu žengiame į Naujuosius, 2015 metus, 

 kurie yra paskelbti Etnografinių regionų metais, tad ir bloge, grįžę iš Kultūros sostinės užsienių klajonių, daugiausia keliausime Lietuvoje.

 

 

 

 

 

  

Nukelk kepurę, jaunuoli

Šiandien, lapkričio 21 dieną - tarptautinė sveikinimosi diena. Ją sukūrė du broliai amerikiečiai, 1973 metais atsitiktinai susitikę svetimame abiems jiems mieste ir taip apsidžiaugę, kad nusprendė pasidalyti džiaugsmu su draugais. Susitikimo dienomis vyko Izraelio - Egipto karas, pasaulyje didėjo įtampa - Šaltasis karas buvo jau įsivažiavęs. Sveikinimai draugams, be jokių ideologinių motyvų broliams tapo reakcija į poreikį mažinti įtampą pasaulyje.






 

 

Stebuklai ir talismanai

Stebuklai vyksta. Tame tarpe ir Lietuvoje. Kaip ten toje Keistuolių dainoje "Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti". O dar galima imtis pagalbinių veiksmų! kokių?

Vienas labai mėgstamas skaitytojų žurnalas "Šeimininkė" pristato vietas, skulptūras, kuriems jų lankytojai suteikia magišką galią.
Nuotraukos - rastos internete