Graikija. Saugoma tūkstantmetė istorija

Akropolis. Ne tas kur parduotuvė. Tiesiog - Akropolis, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia "Viršutinis miestas, arba Aukštutinis miestas". Kodėl? todėl, kad pastatytas 150 metrų virš jūros lygio. Tvirtovė, kaip gyvenvietė žinoma jau ankstyvojo Neolito laikotarpyje. Mikėnų kultūros laikotarpiu kalnas žinomas kaip valdovų rezidencija, kalvą supo gynybinė siena, stovėjo megaronas - šventyklos prototipas su sale susirinkimams bei aukuru aukojimams. 

Panevėžio vyskupijos bažnyčios

Panevėžio vyskupijos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [vyr. redaktorė Danguolė Kandrotienė]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 261, [2] p. : iliustr., žml. ; 24 x 25 cm. -ISBN 978-609-8090-00-0 (įr.)Negaliu praeiti pro šalį, kai kažkas rašoma apie Panevėžį.

Šįkart - nauja knyga apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, viena iš serijos apie visas Lietuvos bažnyčias. Tai nėra apie "100 gražiausių" ar "100 neįtikinamiausių" pastatų, šiose knygose pristatomos visos Lietuvos bažnyčios, kad ir kiek nuošalios ir nežinomos jos būtų, kažkam jos tikrai pačios nuostabiausios, kadangi pažįstamos nuo kūdikystės.

Apie teksto pobūdį galite spręsti iš pateikiamos ištraukos apie Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčią - pačią seniausią mūsų mieste.

Gotika. Įdvasinta erdvė



 Dvasingoji, liepsnojanti,  žvaigždėtoji - visi šie nežemiški epitetai skiriami vienam seniausių stilių, kuris JAU buvo ir Lietuvoje - gotikai. 

Iki to laiko klestėję Europoje architektūros stiliai neatsispindėjo Lietuvos menuose, minimas netgi "baltiškas plytų rišimo būdas".

Gotika jau minima kaip "stilius". Iš iš karto tapo šedevro sinonimu. Lietuvoje nėra tokių galingų gotikos kaip Reimso katedra, Velso katedra ar Notre Dame, bet yra jauki, tokia lengva, kad norima išnešti delnuose architektūra. Ir ne vien didmiesčiuose, kur kūėsi dideiji vienuolynai ar bažnyčią statė kunigaikščiai (Vytautinė bažnyčia -

Amžinoji Roma. Kelionės ir pramogos rekomenduoja

  Mes draugaujame ne tik su knygomis, bet ir su žurnalais. Maloniai leidus "Kelionėms ir pramogoms", pateikiame jų straipsnį apie Romą.

Istorijos audrose gimęs stilius. Romantizmas

Raudondvaris (prie Šeduvos)

Romantizmas - esminė Europos kultūros paradigma, perversmas, išugdęs naujo žmogaus mąstymo, jausmų ir elgsenos tipą, sukūręs ypatingą dvasinės kultūros modelį, kurio įtaka jaučiama iki šiol.
          Racionalizmo krizė XVIII a. gale pakirto tikėjimą proto galia viską aprėpti, išaiškinti, sisteminti, švietimo amžius baigėsi Prancūzijos revoliucija.  Žmogus gyvena  nežinomybės, chaoso, grėsmės glėbyje, iš kurio niekada neištrūksta. Žmogaus būtis remiasi į visatos paslaptį, kurios neįmanoma išaiškinti. Išorinio stebėjimo metodai tuščiai graibinėja po pirmykštes tamsos ir metafizinės nežinomybės erdves. Tik jausmas, sugėręs reiškinį į save, ištirpdęs jo medžiagiškumą, gali įžvelgti esmę. Jausmo identifikacija su matomais ir nematomais dalykais, susiliejimo gelmė ir intensyvumas tapo svarbiausiu pažinimo raktu. Jautri širdis daugiau pasako negu blaivus protavimas. "Jausti pradėjau anksčiau, negu mąstyti", - šakė J.J. Rousseau - romantikų Vergilijus. Kodėl dairomės po aplinką, ieškodami tiesos, o nežvelgiame savo vidun? Kiekvienas žmogus - "besikeičianti begalybė" (W. Wordsworth žodžiai).