Kelionė į save psichoterapeuto akimis. Irvin Yalom

 Sudėtinga trumpai parašyti apie vieną mylimiausių savo autorių. Irvino Yalomo knygos yra tos, kuriomis galima remtis, norint užsiimti savianalize. Jose literatūros yra mažiau, nei psichologijos, vis tik tai grožinė literatūra. Arba dokumentinė, vėlgi, kalbant apie psichoterapiją, psichologas yra supančiotas "tylos įžadais", tai yra jis negali niekam pasakoti apie savo pacientus. Taigi - dokumentinė - grožinė proza. Visus kūrinius sieja tas pats veikėjas - psichoterapeutas, konsultuojantis pacientus. Pastarųjų istorijos - pačios įvairiausios....

 Yalom, Irvin D.  Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos / [vertė Viktorija Labuckienė]. - Vilnius : Vaga, [2008] (Kaunas : Aušra). - 309 p.

Kelias, ieškantis mūsų

Negaliu nepasidalinti straipsniu iš mėgstamo žurnalo - "Aš ir psichologija". Kelionė į save. Labirintais, klystkeliais, kurie veda mus į save pačius.
Netgi straipsnio moto - tinka mūsų blogui.

"Ne mes ieškom savo Kelio, o Kelias ieško mūsų. Štai kodėl net stovėdami vietoje esame jam ištikimi. Tačiau su viena sąlyga - tik tada, jei esame iš tiesų pasirengę žengti žingsnį, kai tik bus laikas."

Dag Hammarskjold

Kur surasti duris į sūnaus pasaulį? Autizmas

Kelionė į save - ne mažesnis nuotykis negu kelionė į pasaulio kraštą. Atsisėsti krėsle, žvelgti į baltas lubas ir matyti savo vidinį žemėlapį. Kartais tam pritrūkstame laiko, kartais - noro. O ką daryti, jeigu negali nukeliauti į sūnaus žemėlapį? Jeigu vaikas - ne toks, kaip kiti? Apie tokią galimybę pasvarsto visi tėvai, laukiantys kūdikio ir tikisi, jog tokia lemtis jų neištiks. Bet ta juodoji letena atsėlina netikėtai ir tėvai suvokia, kad jie pakeisti  gali taip mažai. Bet pabandyti visada verta, net jei tai atrodo beviltiška.

Pristatomoje knygoje tėvai išbando viską: psichologų pagalbą, vaistus, galų gale ryžtasi, daugelio akimis beprotiškam žingsniui - keliauti į Mongoliją, pas šamanus - tam, kad šie vaikui padėtų išsigelbėti nuo autizmo.

Ar yra tokia šalis - smurtas?

Nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis. Nors gal nereikia kalbėti net apie neapykantą ar kitus jausmus, o tiesiog žmogaus, kaip biologinės rūšies, kažkokį laukinį instinktą - agresiją, kuri, net jei tai tikrai instinktas, vistiek nepateisinamas.

Agresija  apibrėžiama kaip fizinis ar žodinis poelgis, kuriuo  siekiama kam nors sukelti skausmą. Ši sąvoka neapima  netyčinės žalos, pavyzdžiui,   autoavarijų, susidūrimų  šaligatvyje ir veiksmų, sukeliančių skausmą, kurio  negalima išvengti padedant žmonėms,  pavyzdžiui,  dantų gydymo ar pagalbos savižudžiams. Šia sąvoka apibūdinami smūgiai į veidą ir spyriai,   grasinimai ir užgauliojimai, netgi apkalbos ar pašaipos;  eksperimentuose -  tai galimybė rinktis, kokį skausmą  suteikti kitam, pavyzdžiui, kokio stiprumo elektros  smūgį skirti. Šia sąvoka apibūdiname ir turto niokojimą,  ir kitokį elgesį, kurio tikslas -  įskaudinti.

D. G. Meyers Socialinė psichologija.