Rodomi pranešimai su žymėmis romanas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis romanas. Rodyti visus pranešimus

2017 m. vasario 18 d., šeštadienis

Witi Ihimaera. Banginių vadeliotoja.

 Ir vėl moterų tematika. Ne Indijoje. Ne islamo valstybėse. Šįkart - Naujoji Zelandija, maoriai. Bet dar labiau - autoriaus įvade mesta pastaba - kodėl filmuose, baltųjų kultūroje tokia nevienoda lyčių padėtis - vyrai - herojai, o moterys - tik išgelbėtosios....
 Ir vistik pasakojimo centre - maoriai. Ir banginiai. Švelnus, gilus, archetipų kupinas tekstas.
Autorius - Witi Tame Ihimaera-Smiler, pirmasis maoris, kurio romanas yra išspausdintas. Rašytojas gimęs netoli Gisborne miesto,  Te Aitanga-a-Mahaki gentyje. Taip pat turi ir angliškų šaknų - jo tėvas buvo anglas. Taigi - senosios genties tradicijos ir jų susidūrimas su nauja gyvensena... 

 Ihimaera, Witi Banginių vadeliotoja : romanas /iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. - [Kaunas] : Obuolys [i.e. Media Incognito], 2007 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 155 p.


2017 m. sausio 10 d., antradienis

Ko ilgėtis? Raudonoji Azalija

Keista skaityti ar girdėti ilgesingus prisiminimus apie "gerą buvusį gyvenimą", "va tai laikai buvo", lyginant tremtį gyvuliniuose vagonuose su galimybe mokytis ar dirbti kitose šalyse... Ir ne tik todėl, kad vaikystės prisiminimai dar gyvi - "turiningas" stovėjimas eilėse prie maisto produktų, nuoskauda dėl batų, nes tėvai neturi "blato", vadinasi bus labai neišvaizdūs ir nepatogūs, bjaurios anketos mokykloje, kur arba reikia meluoti, arba eiti rašyti pasiaiškinimo pas direktorių.... Dar - nuolatinis šauktukas galvoje, su kuo galima dar kalbėti apie tai, ką kalbėjai su tėvais arba pasakojo senelis, ką nugirdai per "kitokį" radiją...  Tada dar daug ko nežinojome... Pavyzdžiui - kaip gyvena kiti, už "geležinės uždangos". Galėjome tik nujausti iš giminaičių atsiustų nuotraukų... Nežinojome statistikos, kiek žmonių gyvybių sunaikino komunizmas (už kiekvieno skaičiaus - gyvi žmonės, ir ne tik jie, bet ir šeimos, kurių likimai keitėsi). Nežinojome, kad turėsime pakartoti žydų kelią - 40 metų kelyje iš Egipto, kad užaugintume naują kartą, kuri pakeistų tuos, kurie lieka prisiminimų vergijoje... 


Skaitymui parinkome skaitytojų pamėgtos autorės, kinietės Anchee Min autobiografiją. Kinija, kultūrinės revoliucijos metai. Autorė gimusi 1957 metais, taigi, ištraukoje vaizduojami 1963 - 1975 metai. Mūsų vaikiški  prisiminimai kai kur gali būti panašūs. Pabandykime įsivaizduoti berlynietę ar prancūzaitę 1975 metais pavydinčią draugei galimybės išsimaudyti....

Anchee Min. Raudonoji azalija /  iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė. - Vilnius : Vaga, 2009. - 342 p.


2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Karo akivaizdoje. Kareivis Šveikas

Kartais atrodo, jog literatūriniai personažai pradeda gyventi ir atskirą gyvenimą, yra žinomesni už savo autorius. Ką jūs žinote apie Jaroslavą Hašeką? Kur jis gimė? Ar dalyvavo kare, kaip jo personažas? Tuo tarpu Šauniojo kareivio Šveiko biografijos detalės Jums turėtų būti žinomas. Vogtų šunų pardavinėtojas, idiotas (turėjęs tai patvirtinančią pažymą), bet išsiustas į frontą. 
Kartais apie kareivį Šveiką sakoma, kad jis - čekų herojus, vistik patys čekai su tuo kategoriškai nesutinka. Kodėl? galbūt dėl absurdiškojo humoro ir grotesko, gal būt dėl autoriaus asmenybės.
Bet: gidai Prahoje visada parodo gatvę, kuria Šveikas su palyda - kalėjimo sargybiniais, ėjo lygiai dvi paras. Gatvė - dviejų kilometrų ilgio, bet joje ar ne šimtas aludžių? Tiesa, jos labai skiriasi nuo tų, kurios Lietuvoje vadinamos žibutynais ir kitais negražiais vardais.





2014 m. balandžio 30 d., trečiadienis

Šiaurė. Labai Šiaurė



Gegužės mėnesį, kartu su visa "Lietuvos kultūros sostine" keliaujame į Norvegiją. Sutinku, ten jau yra nemažai mūsų tautiečių, ir netgi įleidusių ten šaknis nuo II pasaulinio karo, tačiau ši kelionė - kultūrinė.
Kai kalbame apie šiaurės šalių literatūrą, pirmiausia turėtume pasakyti, kad Šiaurės šalyse didžiulis dėmesys skiriamas vaikams ir moterims.  Kaip ir visuomenėje. Turbūt kiek keista, kad paprastai Šiaurės Europos šalis būdavo  įvardinamos kaip socialistinės, tačiau šiame socializme rado vietos sau visi, taip pat ir karaliai. Iš 4 šalių - trys monarchijos. Kiekvienas žmogus čia svarbus. Tai tikrai Šiaurės tradicija. Ir būtent Norvegijoje prasidėjo sufražisčių  judėjimas, siekęs gauti moterims balsavimo teisę.

2012 m. birželio 5 d., antradienis

Ispanija. Don Kichoto keliu

Man turėtų patikti ši kelionė. Pradžia - prie Panevėžio "Meno teatro", kur pastatyta Henriko Orakausko skulptūra šiam Liūdnojo veido riteriui ir nusitęsianti į tolimą kraštą, kur keliavo šis riteris. Ispanai, žinoma, yra suinteresuoti kuo plačiau propaguoti savo šalies kultūrą ir turizmą, tad nuo 18 a. (!) bandomos rasti vietos, kuriomis herojų vedė Miguel de Cervantes  vaizduotė.  Dar 1780 m. Ispanijos karališkosios akademija nustatė labiausiai tikėtiną maršrutą. Šiomis dienomis yra sudarytas 2500 km. maršrutas, kuris 2007 metais apdovanotas Europos Tarybos kaip geriausias metų Europos kultūros maršrutas.

2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Nebūtina eiti į globalizaciją, globalizacija pati ateis pas jus į namus

Kai gyveni provincijoje, terminas globalizacija nieko nereiškia. Arba reiškia žinias iš pasaulio - musulmonai kraustosi į Vokietiją, Šiaurės Afrikos gyventojai - į Prancūziją, Olandija uždraudė dėvėti burkas, o pagyvenusių kaimynų vaikai gyvena trijose skirtingose šalyse. O paskui globalizacija atėjo į mūsų kiemą. Kiemo vaikai pradėjo nesusišnekėti su vasarotojais - anūkais. Mergaitė, ta, kuri visada su skarele, slepiančia plaukus ir kaklą, panašu, kad kalba vokiškai. Mažesnis berniukas - turbūt angliškai. Mažo vaiko kalbą sunku suprasti, ypač močiutei, kuri nemoka nei vienos iš tų kalbų. Lieka gūžčioti pečiais ir prašyti kiemo vaikų, kad juos priimtų žaisti į būrį. Tegul ir nesusikalbant - vaikams tai ne problema.


2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

Neramu Irano žemėje

Pasaulis, man regis, kraustosi iš proto. Gaisrai, naikinantys vieną valstybę po kitos, sukasi tolyn ir platyn. Dabar Damoklo kardas, man regis, pakibo virš Irano. Ir gal ne vien virš Irano, kadangi Iranas - branduolinė valstybė, kuri gali savo turimais ginklais smogti ir atgal, tada nukentės ir Izraelis.
Man, kaip istorijos ir senovės kultūrų mėgėjai, galų gale moteriai, visi karai kelia siaubą. Žūsta ne vien žmonės, žlunga ir ištisos kultūros, lieka - griuvėsiai gatvėse ir širdyse. Ir aprašai istorijos vadovėliuose.
Ar karas vėl ištiks senąją persų žemę?

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Kelionė į meilę



Konsultavausi internete dėl parodos:

-Kokią gražiausią meilės istoriją literatūroje rekomenduotumėt?    
-Pasaulinėje? Visos tragiškos.....
- O kam laimingos meilės literatūroje įdomu?
-Tada rekomenduočiau Batuotą katiną.       
- Literatūros teorijoje buvau radusi būdingą scenarijų: vyras turi būti su galios kriterijais: princas, turtuolis, pramonininkas, na, dar prezidentas. mūsų atveju -su katinu. Moteris - gražuolė, ilgakojė, topmisė, arba baisuoklė, kuri stebuklingu būdu atvirsta į gražuolę. Mūsų atveju kokia?

- Prašom kolega pasiūlymus teikti. Ten toje teorijoje buvo ir kliūtys: ankstesniais amžiais - tėvai, genties klanas prieštarauja, šiuolaikinesnėje - buvusi žmona su devyniais vaikais. Batuoto katino atveju kriterijai atitinka. Visi meilės romanai - ant to paties kurpaliaus siūti...
- Mūsų atveju princesė yra gražuolė topmisė, kadangi tas anas pilietis ją įsimylėjų per atstumą, taip supratau. Kas gi įsimyli per atstumą dvasiškai turtingas ir ten visokias didžiai tauros dūšios? Neeee, per atstumą - tik mises. Mūsų laikais jis įsimylėtų kokią Šakirą 
- Taigi atvirkščiai, įsimylėti per atstumą tai tinka ir burka ant galvos :D
-Nu kur tu matei princesę su burkom ant galvos? Princesės būna auksaplaukės, su karūnom ant galvos ir riūžavom suknelėm. Ir jas dėl to ir įsimyli, dėl vaizdo! Jau man regis, tu čia gudrauji. Aš tau viską aiškiai išdėsčiau, visą meilės istoriją kaip ant delno, o jai dar mat princesė su burka, trečias brolis jehovos liudytojas ir katinas peterboldo sfinksas!!! Su kroksais dar!


Konkursas įvyko! Paskaičiavę, pasitarę, skelbiame skaitomiausius 2011 metais meilės romanus, galite akivaizdžiai matyti kiek kartų jie buvo išduoti Panevėžio miesto viešojojje bibliotekoje.
Apdovbanojimai įteikti divems mūsų blogo skaitytojoms, Daivai Milkerienei iš Žemaitijos ir mūsų bibliotekos Facebook gerbėjai Rasai Žii. Dėkojame už dalyvimą konkurse!

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Marokas. Tūkstančio pasakų karalystė

Anglijoje 1966 metais gimusio ir užaugusio afganų kilmės rašytojo Tahiro Shaho vardas Lietuvos skaitytojams jau pažįstamas. 2009 metais išėjo pirmoji jo knyga lietuviškai – atsikraustymo iš Anglijos gyventi į Maroką vargus ir patirtus išmėginimus aprašantys „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“.
Naujojoje savo knygoje „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius toliau pasakoja apie savo gyvenimą Kasablankoje. Apleisti Kalifo rūmai jau virto tikrais rūmais, o Marokas – tikraisiais Tahiro Shaho namais. Tačiau rašytojas suvokė: kol nepasiners į Maroko pasakų ir istorijų pasaulį, tol tikroji šios šalies siela liks nepažinta. Knygą „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius skiria žmonėms, išsaugojusiems senąją žodinę tradiciją, istorijų pasakotojams. Pasakos ir istorijos – išminties šaltinis; jomis nuo pat mažumės auklėjami vaikai, jas suaugę seka vieni kitiems įvairiausiais gyvenimo atvejais. Pasakas visą gyvenimą rinko ir Tahiro Shaho tėvas, tarsi estefetę sūnui perdavęs meilę išmintingoms istorijoms. „Kiekvieno žmogaus širdyje slypi pasaka“, – išgirsta Tahiras Shahas. Tačiau ją surasti galima tik žiūrint užmerktomis akimis. Knygą rasite visuose Panevėžio m. Savivaldybės viešosios bibliotekos skyriuose




2011 m. liepos 8 d., penktadienis

Aljendė arba Čilė

Izabelė Aljende 2010 m.
Vaikai pasakas mėgsta ne todėl, kad jie vaikai, bet todėl, kad ten - viskas kitaip. Kitokia žolė, kitokie veikėjai, o jeigu tai žmonės - jie kitokie. Pirmoji Izabelės Aljende knyga kurią perskaičiau "Dvasių namai" apgaubė atmosferą balkšvai rausvu spindinčiu stebuklais rūku. Ir visa, ką ji aprašė - neteisybė, meilė, revoliucija buvo taip tikra, taip realu... per rūką. Per žmonių jausmus. Viena vertus, ar kitaip gali rašyti moteris? ar ne taip jausčiau, rašyčiau aš? Ar ne šios autorės knyga būčiau aš? Antra vertus - ši moteris, tiek mažai gyvenusi gimtinėje, stebuklingu atspalviu padengė visą šalį, jos žmones ir gamtą. Taip pat ir istoriją, šalies legendas.





2011 m. birželio 28 d., antradienis

Apie galias ir negalias. Arba - kaip pažadinti drugelį.

Cituoju savo kolegę "nei viena knyga nėra tokia stipri, nes nei viena knyga negali parodyti visko, ką išgyvena žmogus patekęs į bėdą". Belieka tik tikėtis, kad "ir tai praeis", arba pakeisti požiūrį.
Mokslininkai skelbia studijas, ką išgyvena žmonės, kai jų šeimoje gimsta vaikai su negalia. Nežinau, ar apibendrinimai gali padėti suvokti problemas tiems, kurie jose gyvena, gal nebent nuraminti - "tai tipiška", "tai atsitiko ne mums vieniems".  Ar reikia šias problemas žinoti tiems, kurių nepalietė ši bėda? Gal vis tik verta pažiūrėti į gyvenimą kitokiomis akimis. Taigi, mokslinė studija. Jonas Ruškus, vienas ryškiausių negalės sociologijos specialistų apie neįgaliukų šeimos gyvenimą:

Jonas Ruškus. Negalės fenomenas.


Neįgalių asmenų brolių ir seserų gyvenimą lydi ankstyva ir ilgai trunkanti akistata su žmogaus skausmu. Gimus neįgaliam vaikui, sutrinka šeimos pusiausvyra, kuriai sugrąžinti gali prireikti ir viso gyvenimo. Neįgaliųjų broliams ir seserims tai reiškia, kad dėl jų brolio/sesers negalės vėliau nuolat bus veikiamas jų socialinis statusas ir vaidmuo šeimoje, santykiai su kitais šeimos nariais, draugais. Specifiniai neįgalaus šeimos nario poreikiai nustums į antrą vietą kitų šeimos narių poreikių tenkinimą. Taigi neįgalių šeimos narių broliams/seserims reikės susitvarkyti su savo emocijomis, iš naujo adaptuotis tokioje šeimoje.