Rodomi pranešimai su žymėmis Vokietija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Vokietija. Rodyti visus pranešimus

2020 m. sausio 31 d., penktadienis

Literatūrinis žemėlapis. Vokietija. Vakarų fronte nieko naujo.


Žaidžiame žemėlapius toliau.
Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau.
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Vokietiją!

2019 m. sausio 25 d., penktadienis

Lina Ever. Kelyje: 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu



Pristatome labai "skanią" knygą su daugialype kelione. Pirmoji ir svarbiausia - su kunigu Algirdu Toliatu ir jo požiūriu į gyvenimą, aplinką, žmogų. Antroji - vidinė autorės kelionė, trečioji - ta, kurią mes įprastai vadiname kelione, lankant turistinius objektus ar žvalgantis po šalį.  Pastarąją dalį ypač akcentuoja Algimato Aleksandravičiaus fotografijos. Tiesą sakant, pirmoji kelionė ir patiko labiausiai, ji labiausiai paliečia, kviečia sustoti, įsiklausyti, apmąstyti tai, ką perskaitėme. Gal būt jūsų įspūdžiai bus kitokie? Ragausime: 

Lina Ever. Kelyje : 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu /[nuotraukos Algimanto Aleksandravičiaus]. - Vilnius, 2018. - 325 p.


2018 m. lapkričio 23 d., penktadienis

Sala Berlyne. Saugoma UNESCO, nes tai - Muziejų sala


Vokiečių tvarka - jau priežodis. Ar keista, kad jie daugybę muziejų sukėlė į vieną vietą? Tikriausiai nelabai. Taigi, XIX amžiaus viduryje atvėrė duris pirmasis iš muziejų komplekso - Senasis muziejus (1830 m), greta įsikūrė dar keletas, tad turistams niekur toli keliauti netenka, viskas greta, ir susipažįstama ne tik su Vokietijos, bet viso pasaulio istorijos ir meno objektais.



2018 m. balandžio 18 d., trečiadienis

Gabriel Garcia Marquez. Kelionė po Rytų Europą

Kelionė po praeitį, beje. Po mūsų tėvų ar senelių jaunystės laikus žmogaus, kuris gyveno kitur ir kitaip. Žvilgsnis iš šalies, kuris pateikia tą nelemtąjį "buvo geriau" iš normalaus gyvenimo perspektyvos. Žinomo rašytojo kelionės  po Rytų Europą 6 dešimtmečio pradžioje įspūdžiai. Aplankyta Rytų Vokietija ir Berlynas, Čekija, Lenkija, Vengrija ir Soveitų Sąjunga. Tiesą sakant, skaitėsi labai lengvai, įdomiai ir šviežiai. Galbūt todėl, kad ta tikrovė, kurioje užaugome, gyvenome, mums atrodė normali. Nes įprasta. Nes kitokios nežinojome ir vargu ar tikėjomės, kad gyvensime kitaip, taip kaip gyveno kitoje geležinės uždangos pusėje. 

Ragaujame tekstą:  Gabriel García Márquez. Kelionė po Rytų Europą : [romanas] /[iš ispanų kalbos] vertė Valdas V. Petrauskas. - Vilnius : Alma littera, 2018 (Vilnius : Standartų sp.). - 155 p. 


2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis

Arūna Kaminskienė, Dana Loher. Žydrojo dangaus kraštas Bavarija

Tikrų kelionių mėgėjų knyga, pristatanti tikrą pasakų kraštą. Na, bent jau nuotraukose - pasakiškos pilys, nuostabaus grožio rotušės bei katedros, kalnai, kriokliai ir išpuoselėti miestai. Knygos anotacijoje rašoma, jog viena autorių gyvena Bavarijoje, tad knyga ne tik turistinių objektų pristatymas, bet ir bavarų kasdienybės perteikimas, tarkime, jų mėgstami receptai. Pirmiausia ragaujame tekstą, o tekste rasite ir receptą iš knygos. 

Arūna Kaminskienė, Dana Loher. Žydrojo dangaus kraštas Bavarija : viena gražiausių planetos vietų. - Vilnius : Aukso pieva, 2017 (Vilnius : Standartų sp.). - 347 p.

2014 m. spalio 27 d., pirmadienis

Audra ir veržimasis

Kai į rankas įkrito Šilerio XXX, nusiraminau - romantizmas, audros, revoliucijos, rašėm... Bet atsiverčiu literatūros vadovėlį - oi ne, čia visiškai ne romantizmas, čia kažkas iš klasicizmo. Kol radau protingą paaiškinimą: "Vokiečių literatūroje klasika ir romantizmas nebuvo izoliuoti, jų ryšys akivaizdus. Todėl, Todėl, nors literatūros istorijos vadovėliuose, monografijose kartais siekiama šias dvi tendencijas atskirti vieną nuo kitos, nuosekliai tai padaryti yra sunku. Gėtės ir Šilerio aiškiausiai išreikšta vokiečių klasikos dvasia, be abejo, turi daug esminių skirtumų nuo romantizmo ideologijos bei estetikos, tačiau, nepaisant to, klasiką ir romantizmą prasmingiau suvokti kaip tos pačios epochos kultūros reiškinius. [...]
XVIII a. vokiečių literatūros negalėsime gerai suprasti, nesusieję jos su Europos šviečiamuoju sąjūdžiu. Tačiau sąvoka šviečiamoji visai to šimtmečio literatūrai apibūdinti taip pat neteisinga, nors tai mėginama daryti kai kuriuose vadovėliuose 32. Vokiečių literatūros istorikai vartoja tris sąvokas XVIII a. nacionalinei literatūrai nusakyti: Švietimas (Aufklarung), ,,Audros ir veržimosi" sąjūdis (Sturm und Brang), klasika (Klassik). Tai priimtini terminai, neaišku, kodėl mėginta tokio skirstymo atsisakyti."

2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Kas atneš dovanėlę po egle?


 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".
Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.
Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies. 
 




2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Mano vardas Marytė

Šlepikas, AlvydasMano vardas – Marytė : romanas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011
.
Karas visada žiauru. Paskutinis, vykęs Lietuvoje - ypatingai.
Ir ypatingai žiaurus - pralaimėjusiai pusei. Žuvusiųjų šeimoms. Jos netekusios artimųjų, tėvų, vyrų, tėvų, šeimos maitintojų, tampa ir priešų (nugalėtojų) persiokiojamaisiais. Karas prasitęsė, šįkart - prieš moteris ir vaikus. Tuos, kurie negali apsiginti.
Tuo žiauresnis, kuo žiauresnės buvo ideologijos - fašizmo ir stalinizmo. 
Nors istorija apie karą prieš taikius gyventojus kartojosi - prieš tai smurto ir baisaus žiaurumo banga ritosi į vieną pusę, po to - grįžo atgal...
Autorius romane pasakoja vokiečių mergaitės Renatės ir jo šeimos istoriją, turiu patikslinti - išbarstytos šeimos, kitų vaikų siužetinės linijos nutrūksta pusiaukelėje... Kaip teigia autorius, nemaža romano pasakojimų paimta iš Renatos Markewitz - Savickienės bei kitų "vilko vaikų" pasakojimų.
Knyga nėra dokumentinė, greičiau - kinematografiška, panašesnė į kino scenarijų. Drauge - sukrečianti, kadangi knygos gerojai - vaikai - nuolat gyvena ribinėse situacijose, kur atsiskleidžia ir geriausi, ir blogiausi būdo bruožai, net pati situacija - pokaris, šalis, nukentėjusi nuo "vilko vaikų" tėvų turi parodyti žmoniškumą niekuo dėtiems vaikams, kurių tėvai buvo tie, kurie kėlė siaubą...