Rodomi pranešimai su žymėmis Lenkija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Lenkija. Rodyti visus pranešimus

2019 m. spalio 21 d., pirmadienis

Olga Tokarczuk: Nobelio literatūros premija už pasąmonės gelmes

Olga Tokarczuk
Olga Nawoja Tokarczuk  – viena geriausiai vertinamų lenkų rašytojų. Gimusi 1962 metų sausio 27 d., išsilavinimas įgijo  Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete ir keletą metų dirbo kaip psichoterapeutė. 
Už romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) ji yra laimėjusi dvi svarbiausias Lenkijos literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis skaitytojų apdovanojimus. Už romaną „Bėgūnai“ rašytoja 2018 m. apdovanota „The Man Booker International“ premija, tas pats romanas  apdovanotas ir Nobelio literatūros premija. Ši premija įteikta „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“. Iš tiesų,  Olgos Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės, tad realybė pinasi su archetipais ir pasąmone.
 Pati autorė yra sakiusi: „Mane domina žmonių patiriamas pasaulio sudėtingumas. Realu ir tikra yra tai, kas mus veikia, daro mums įtaką.“ 

Skaitome:  Olga Tokarczuk. Praamžiai ir kiti laikai/ iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis. - Vilnius : Strofa, 2000.- 255 p.


2016 m. gegužės 6 d., penktadienis

Rimvydas Valatka. Jogailos akmuo Lenkija

 Mane visada žavi žmonės, kurie moka ieškoti tai, kas jungia, o ne skiria. Ypač kaimynines tautas, kurios visada turi dėl ko pykti ar nepasidalyti. Na, tarkime, su latviais nesipykstame, nors, po I Pasaulinio karo, kuriantis valstybėms, vyko ginčas dėl Palangos ir Šventosios. Arbitraže nugalėjo Lietuva, tad turime pajūrio ruožą. 
O čia - Lenkija, kuri nuo XIX amžiaus buvo piešiama kaip priešas... Ir vistik, jie irgi mūsų artimiausi kaimynai, su kuriais dalinamės ir bendrą nemažą istorijos dalį. Su kuria kariavome XX amžiuje, ir kurios bažnyčių varpai skambėjo Kovo 11 vidurnaktį, Lietuvai priėmus nepriklausomybės aktą.
Taigi - seno žurnalistikos vilko Rimvydo Valatkos knyga apie Lenkiją, daugiausia interviu.

Valatka, Rimvydas. Jogailos akmuo Lenkija. - Vilnius : Versus aureus, [2015]. - 253 p.

 
 

2014 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis

Lenkija. Bet: Litwo ojczyzno moja





Dar vieni kaimynai, su kuriais dalinomės - žemes, karalius, rašytojus ir dailininkus. Kartais geruoju, kartais - piktuoju, o kartais, kai reikia, stojama į talką ar draugiškai pasidžiaugiama. Viešint Krokuvoje, viešbutėlio šeimininkas atsiduso - su mama ėjome Kovo 11 naktį į padėkos pamaldas, kai Lietuva atgavo laisvę, o va pažado nuvažiuoti į Aušros vartus - vis dar netesi. Vilniečių palikuonis. Lygiai taip, kaip vilniečių palikuonys "okupavo" Vavelį, o dažnas lietuvis prisimena, kad prosenelių tarpe buvo kažkas, kas vadino save lenku.

2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Meilės keliu: Žygis žemaitukais į Krokuvą


Kaltenis, Gintaras

Valdovų meilės keliu : žygis žemaitukais į Krokuvą / Gintaras Kaltenis. -Vilnius: Versmė, 2012. - 175 p.
Man patinka truptį pasiutę ir "lengvai kvanktelėję" žmonės, sakoma netgi, kad tai - lietuvių tautos bruožas - daryti dalykus, kurie niekam nėra naudingi, tik "šiaip, įdomu". pristatoma kelionės knyga yra būtent ape tokį žygį - autorius su bendrakeleiviais, užuot sėdę į lėktuvą ar autobusą ir per parą pasiekę Krokuvą, ten pat keliauja senovinu būdu - ant žirgų. Ir ne bet kokių, bet auginamų tik Lietuvoje, minimų kronikose... 
Žygis nusidriekė iš Vilniaus į senąją Lenkijos karalystės sostinę - Krokuvą, keliauta tuo pačiu maršrutu, kaip kad keliauta Žygimanto Augusto laikais.
Skaitymui - ištraukos iš knygos pradžios - palydos iš Vilniaus bei kelionė po beveik lietuvišką kraštą....
Nuotraukos paimtos iš šios grupės, keliavusios į Krokuvą Facebook paskyros