2012 m. gruodžio 14 d., penktadienis

Dikenso Kalėdos Anglijoje. Viktorijos auksinis amžius.

Artėja Kalėdos, ir regis kasmet kartojame tą patį ritualą - nupinti Avento vainiką (o velnias, žvakes ne tos spalvos nupirkau, o tos spalvos į žvakių laikiklius nelenda), sukurpti su vaikais advento kalendorių (šiemet statėme 25 popierines eglutes su užduotėlėmis kiekvienai dienai), prisiminti kada reikia kepti kalėdinius meduolius, o kada jau galima ir pyragus, supirkti dovanėles (geriausia slėpti mašinoje prie atsarginio rato), o atopūčiui - nukritus at sofos pažiūrėti kokį nors labdaros renginį ir paaukoti 5 litus SMSke, kad būtų atlikta kažkokia mistinė kalėdinė pareiga - kam nors ką nors paaukoti. O kodėl per Kalėdas reikia aukoti? Krikščionybė liepia rūpintis vargšais ištisus metus, naujosios, vartojimo amžiaus Kalėdos tokio žodžio išvis nežino....

2012 m. gruodžio 11 d., antradienis

Gruodžio 11 - tarptautinė kalnų diena


Šiandien - Tarptautinė kalnų diena. Ar žinote, kad:

Aukščiausi Pasaulio kalnai:
 - Everestas. Jo aukštis - 8848 metrai.
- Čogoris. Aukštis 8611 metrai.
- Kančendžanga. Aukštis 8598 metrai.

Aukščiausi Lietuvos kalnai:
- Aukštojo kalnas (Aukštojas, Medininkų aukštumoje) – 293,84 m.
- Juozapinė (Medininkų aukštumoje) – 293,6 m.
- Kruopinė (Medininkų aukštumoje) – 293,4 m.

2012 m. lapkričio 16 d., penktadienis

Lai dzivo Latvija

Tegyvuoja Latvija! Kaimynus su  švente tikrai verta pasveikinti. Netgi aplankyti gimtadienio proga verta ir reikia. Juolab, kai sukaktuvininkai rengia tokias akiai patrauklias šventes.  Juolab - šalis, kurią tikrai mėgstu. Mes daug ko nežinome apie Latviją, dažniausiai vadovaujamės stereotipais arba vienadienių kelionių įspūdžiais.
Kai pamačiau lentynoje Arvydo Juozaičio knygą - mielai pačiupau - viskas viename - istorijos vadovėlis, krašto ir literatūros pristatymas. Vertas dėmesio ir laiko tekstas.

2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Mumių Trolių vakarai

Vakarai ilgėja, o kartu ir poreikis ieškoti šviesos ir šilumos. Tradiciškai lapkritį - Šiaurės  šalių  savaitė. Laikas parinktas ypatingai taikliai - kur, jei ne iš šiaurės šalių semtis patirties ir  stiprybės išgyventi dar vieną šaltą ir nejaukų laiką. Galiem pasisiemti ir kitų idėjų - tolerancijos, susitelkimo tada, kai reikia. Šių metų Šiaurės bibliotekų savaitės tema "Įvairialypė Šiaurė".
Tradiciškai bibliotekose organizuojami renginiai - auštant skaitymas vaikams balsu, vakare - skaitymai suaugusiems. Bet ar ne geriau visai šeimai susėsti, neskubant ir šiltai, ir paskaityti... Kad ir apie šeimą. Arba apie tuos, kurie gal gyvena po lova. Tamsoje juk daug ko galime nepamatyti, neišgirsti.





2012 m. spalio 30 d., antradienis

Vėlių šventės. Airija - Helouvynas ar lietuviškos Ilgės?



Neįmanoma neprisiminti tokios šventės, kai parduotuvės užverstos žvakutėmis ir jų visų įmanomų formų pakaitalais, o naktinių klubų ir kavinių reklamos kviečia pašėlti Helouvyno proga. Privalomas atributas - raganos, vampyro ar panaši kaukė.
O jeigu pažvelgsime į ištakas? Ir palyginsime?
Helouvyno pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų ( o jų kultūra apėmė nemenką dalį Europos) naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. Naujųjų metų išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties valdovo Samhaino šventė. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su  žmogaus mirtimi.



2012 m. spalio 19 d., penktadienis

Baltieji. Atvykėliai.

Po ranka tiesiog pakliuvo knyga, kuri atgaivino prisiminimus - jau skaityta.... Skaityta ne tai, ne tos autorės, bet tematika ta pati. Beliko atnaujinti prisiminimus - kiek panašių knygų skaityta ta pačia tematika - emigracija, gyvenimas ten, kur protėviai negyveno.
Skaitymui parinkui knygą, kurią skaičiau pačią pirmąją - Karen Blixen (1885 - 1962) "Iš Afrikos".  Kodėl? visų pirma tai beveik dokumentinė knyga moters, kuri XX a. pračioje pradžioje kūrėsi Afrikoje, Kenijoje. Kitos skaitytos knygos - tarsi   šios autorės vaikų ar anūkų romanai. Knygos, rašytos tų, kurios užaugo svetimame jų proseneliams krašte, tačiau prosenelių kultūra  irgi jau betampanti svetima.
Galėtume kalbėti apie plačią Lotynų ir Šiaurės Amerikos literatūrą šių valstybių kūrimosi etape, tačiau XIX ir XX Afrikos, Naujosios Zelandijos kolonizacija - naujesnė, labiau suvokiama mūsų kartai, taip aktyviai veikiamai globalizacijos ir besiilginčiai vaikų, išvažiavusių 'nukariauti' naujų žemių.


2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

2012 metų literatūros premijos laureatas Mo Yan - neatrasta žemė

Dieną prieš Nobelio premijos teikimą, su kolegėmis apšnekėjome, kad geriausiai mums tiktų, jog laureatu taptų Japonijos rašytojas Haruki Murakami - jo knygų daug, galėtume  ramiai sau reklamuoti. Kai laureatas buvo paskelbtas, paaiškėjo, jog netrime nei vienos jo knygos, nėra nei vieno kūrinio, kuris būtų išverstas į lietuvių kalbą.
Visa pažintis - informaciniai portalai užsienio kalbomis.




2012 m. spalio 9 d., antradienis

Visos mano Indijos

Seniai skaičiau ką nors geresnio kelionių tematika. Net nežinau, ar galima šią knygą įvardinti "kelionių įspūdžiais". Tai greičiau gyvenimo patirties šalyje pristatymas, praturtintas šalies istorijos, kultūros žiniomis,  moksline indologine
medžiaga, sukaupta per daugelį Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dėstymo metų. 
Pristatydama neeuropietišką kultūrą, autorė Diana Mickevičienė  išryškina idealizuotus arba negatyvius Indijos kultūros ir mentaliteto suvokimo bei vertinimo stereotipus, analogiškai  pateikia ir Europos kultūros vertinimus indų akimis.
Taigi knyga, kurią verta paskaityti.



2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

Kelias, ieškantis mūsų

Negaliu nepasidalinti straipsniu iš mėgstamo žurnalo - "Aš ir psichologija". Kelionė į save. Labirintais, klystkeliais, kurie veda mus į save pačius.
Netgi straipsnio moto - tinka mūsų blogui.
"Ne mes ieškom savo Kelio, o Kelias ieško mūsų. Štai kodėl net stovėdami vietoje esame jam ištikimi. Tačiau su viena sąlyga - tik tada, jei esame iš tiesų pasirengę žengti žingsnį, kai tik bus laikas."
Dag Hammarskjold


2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

Turizmo dieną - pasirenkime keliauti

Šiandien - Pasaulinė Turizmo diena.  Kol dar sėdžiu darbe prie stalo - galiu tik pasvajoti ir suplanuoti sekančią kelionę. Kur? Nežinau. Pavarčiusi interneto puslapius ("Jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai" - naujausias internautų šūkis), supratau, kad galiu keliauti visomis kryptimis - netgi į žemės gelmes ar į dangų, visomis priemonėmis - "peškomobiliu", baidare, dviračiu ar lėktuvu.
 
Kol kas dar nežinau kur keliausiu, bet nuorodas - išsisaugau. Ir pateikiu Jums. Gal pravers?



2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Kur keliauja piligrimai

"Jeigu kelias neveda į šventovę, jis neveda nieku". Šią mintį  gūdžiais tarybiniais laikais ištarė senolė Tengizo Abuladzės filme "Atgaila". 
Kelias gali nuvesti ne tik į svetimos šalies šventovę, kuri prie viso to dar ir meno kūrinys (ak, kokia egzotika, ak, visi aikčios, kai prakrausiu į feisbuką), bet ir į save. Pastaroji  - tikriausiai sudėtingiausia. Tenka praeiti nemaža barjerų, ir vidinių vartų, kad suvoktum tikrąją savo esybę. Praeiti vidinius barjerus sunkiau, nei įveikti muitines ir pasų tikrinimo kontrolę.
Taigi - piligrimystė - kelionė į šventas religines vietas ar į save. Viena įdomesnių knygų šia tema - Kęstučio Marčiulyno "Laiškai iš Drakono kalnų". Visų pirma tai pasakojimas iš lietuviams egzotiškos šalies - Pietų Korėjos. Antra - iš egzotiškos lietuviams religijos - budizmo.  Trečia - tai pasakojimas apie vidinę žmogaus kaitą, kuri gali paskatinti kaitą ir skaitančiajame.



2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Pekino dienoraščiai

Mūsų tinklaraštyje jau buvo 'atkeliavę' kinai. Tiesa, kinai - Vilniuje. Šįkart pristatome atvirkštinę kelionę - lietuvaitė keliauja į Pekiną (Běijīng), Kinijos sostinę.
Kuo įdomi knyga? Tiesa, kaip ir kitos pristatomos knygos, ji - kelionės įspūdžiai, tačiau ši kelionė - užtrukusi metus. Autorė studijavo Pekino universitete pagal mainų programą. Knygoje nerasite nurodymų kur geriausia apsistoti ar geriausios kavinės adreso, bet padeda pažinti kultūrą, kuri europiečiui - visiškai kitokia, svetima iš esmės.
Autorė - poetė, prozos miniatiūrų ir esė autorė, studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje teatrologiją.
Kas labiausiai džiugina skaitytoją - autorės gyvas ir ironiškas stilius.





Skaitome ...

2012 m. liepos 24 d., antradienis

Įdomiausios kelionės po Lietuvą

Įdomiausios kelionės po Lietuvą : 70 maršrutų, 700 fotografijų, 1100 objektų : [iliustruotas žinynas / sudarytojai Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 438, [2] p. : iliustr.

Pristatome naują kelionių vadovą po Lietuvą. Pirmasis klausimas, išvydus - kuo ši knyga skiriasi nuo kitų, analogiškų, taip gausiai pastaraisiais metais leidžiamų kelionės vadovų.
Atsakymas ateina pavarčius knygą - šiame vadove "sudėti" tikrai įdomūs, turistą patraukiantys objektai.
Aptikau objektus, apie kuriuos nerašoma, tik iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Palyginimui - ištrauka iš knygos - apie Panevėžį. Jį juk gerai žinome ir galime nuvesti savo svečius?

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Barboros Radvilaitės pėdsakais

Kieno pėdsakais keliausime? realios moters ar legendos? Perspėju - kartais viena ir kita nebūtinai sutampa.
Reali moteris gimė 1520 arba 1522 metais garsioje turtais ir valdžia giminėje, kartais  pavadinamoje nekarūnuotais LDK karaliais. Sklido kalbos, jog apie nenumaldomą šios giminės charakterį: Radvilos turėjo rūmus Žemutinės pilies teritorijoje. Karalienė Bona ieškodama patalpų savo dvariškiams, kreipėsi į Žemaitijos seniūną Joną Radvilą (Juodojo brolį, tuo pačiu - Barboros pusbrolį) su prašymu leistis naudotis jo rūmais. Radvila atsakydamas liepė šiuos rūmus išardyti, o plytas išdalyti miestelėnams. Taip ir buvo padaryta, nežiūrint į karalienės pasipiktinimą. 
Taigi - garsios giminės dukra, kaip įprasta tais laikais, pagal tėvo sprendimą, ištekinta už kitos garsios giminės sūnaus - Stanislovo Goštauto.


2012 m. birželio 19 d., antradienis

Pakeliui - Joniškis

Besidairinėjant po Šiaurės Lietuvą, dairantis jos įdomybių, užkliuvo už akių Joniškis, sukilo mieli prisiminimai - mažas jaukus miestukas, kurio bažnyčios laiptai nusileidžia tiesiai į gatvę, o kavinės terasa - jaukiai išsidėsčiusi po liepomis. 
Pavartinėjusi šaltinius, supratau, kad prieš važiuodama nepadariau 'namų darbų', nesusirinkau informacijos apie vietovę.
Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje (didžioji teritorijos dalis dabr Latvijoje), netoli nuo buvusios žiemgalių Sidabrės pilies (minimos nuo 1289 metų, 98 metais anksčiau nei Vilnius!). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Livonijos  kronikoje.

2012 m. birželio 8 d., penktadienis

Kelionė į praeitį, kelionė į ateitį. R. Bradbury

Kelionė į praeitį, ateitį, kelionė į fantaziją, kelionė į mirtį. Vakar, 2012. 06 06 mirė garsus rašytojas, kino scenaristas Ray Bradbury.
"Didelį džiaugsmą gyvenime teikė kas rytą keltis ir lėkti prie spausdinimo mašinėlės, nes šaudavo nauja mintis“, – 2000-asiais yra pasakojęs rašytojas.
Ray Douglas Bradbury gimė Waukegan mieste, Iljinojhaus valstijoje 1920 m. Rugpjūčio 22.
1934 metais šeima persikraustė į Los Andželą, tad paauglys Ray draugavo su kitais talentingais ir kūrybingais žmonėmis, vienas jų - radijo žvaigždė George Burns pirmą kartą davė jaunajam Ray Bradbury mokamą darbą kaip rašytojui - sukurti anekdotus Burns & Allen filmui.
Tokia buvo pradžia....

2012 m. birželio 5 d., antradienis

Ispanija. Don Kichoto keliu

Man turėtų patikti ši kelionė. Pradžia - prie Panevėžio "Meno teatro", kur pastatyta Henriko Orakausko skulptūra šiam Liūdnojo veido riteriui ir nusitęsianti į tolimą kraštą, kur keliavo šis riteris. Ispanai, žinoma, yra suinteresuoti kuo plačiau propaguoti savo šalies kultūrą ir turizmą, tad nuo 18 a. (!) bandomos rasti vietos, kuriomis herojų vedė Miguel de Cervantes  vaizduotė.  Dar 1780 m. Ispanijos karališkosios akademija nustatė labiausiai tikėtiną maršrutą. Šiomis dienomis yra sudarytas 2500 km. maršrutas, kuris 2007 metais apdovanotas Europos Tarybos kaip geriausias metų Europos kultūros maršrutas.

2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Makalius. "Jaunimas valdo"

Gyveno kartą toks vaikinas. Gera pradžia knygos pristatymui? Manau, kad gera. Reiktų pridurti, kad vaikinas unikalus - labai anksti suvokęs savo sritį, galima sakyti ir save. Vaikinas, kuris ir dabar labai jaunas, bet jau žinomas, ir ne dėl to, kad šoko naktį Vilniaus centre ant mašinų stogų. Žinomas tuo, kad yra jau! patyręs kelionių vadovas, padaręs savo hobį savo darbu. Jau dabar turi savo įmonę, savo svetainę.
Ar verta skaityti knygą? Verta, ir ne tik pradedančiajam keliautojui, bet ir labiau patyrusiam. Pastarajam verta žvilgterti į kitą ar kitokią patirtį ir praturtinti savąją.
Skaitysiu? Be abejo, parašyta lengvai ir netgi kartais žaismingai, o informacija koncentruota.
Autorius save pristato netaupydamas žodžių: "Taigi, kas tas MAKALIUS?
Rimvydas. Mano vardas Rimvydas. Rimvydas Širvinskas, išsamiau kalbant :) Esu šio puslapio įkūrėjas beigi taigi idėjos autorius, ir skambindami arba rašydami nurodytais kontaktais, greičiausiai bendrausite su manimi.

2012 m. gegužės 22 d., antradienis

Gotika. Įdvasinta erdvė


 Dvasingoji, liepsnojanti,  žvaigždėtoji - visi šie nežemiški epitetai skiriami vienam seniausių stilių, kuris JAU buvo ir Lietuvoje - gotikai. 
Iki to laiko klestėję Europoje architektūros stiliai neatsispindėjo Lietuvos menuose, minimas netgi "baltiškas plytų rišimo būdas".
Gotika jau minima kaip "stilius". Iš iš karto tapo šedevro sinonimu. Lietuvoje nėra tokių galingų gotikos kaip Reimso katedra, Velso katedra ar Notre Dame, bet yra jauki, tokia lengva, kad norima išnešti delnuose architektūra. Ir ne vien didmiesčiuose, kur kūėsi dideiji vienuolynai ar bažnyčią statė kunigaikščiai (Vytautinė bažnyčia -






2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Nebūtina eiti į globalizaciją, globalizacija pati ateis pas jus į namus

Kai gyveni provincijoje, terminas globalizacija nieko nereiškia. Arba reiškia žinias iš pasaulio - musulmonai kraustosi į Vokietiją, Šiaurės Afrikos gyventojai - į Prancūziją, Olandija uždraudė dėvėti burkas, o pagyvenusių kaimynų vaikai gyvena trijose skirtingose šalyse. O paskui globalizacija atėjo į mūsų kiemą. Kiemo vaikai pradėjo nesusišnekėti su vasarotojais - anūkais. Mergaitė, ta, kuri visada su skarele, slepiančia plaukus ir kaklą, panašu, kad kalba vokiškai. Mažesnis berniukas - turbūt angliškai. Mažo vaiko kalbą sunku suprasti, ypač močiutei, kuri nemoka nei vienos iš tų kalbų. Lieka gūžčioti pečiais ir prašyti kiemo vaikų, kad juos priimtų žaisti į būrį. Tegul ir nesusikalbant - vaikams tai ne problema.


2012 m. balandžio 27 d., penktadienis

Indėnai. Mažuma savoje žemėje

Mary Crow Dog, Richard Erdoes. Lakotų moteris. Iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2010

Sudėtinga būti mažuma. Ypatingai - savo žemėje. Ypatingai tada, kai vyraujanti dauguma nori ne tik išstumti iš tavo protėvių žemės, bet ir dėl to, kad prigimtinė pasaulėjauta neleidžia įsijungti į greitai kintantį pasaulį.
Ką skaitėme iki šiol apie indėnus? Dee Browno „Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny“ ir Arkady Fiedlerio „Mažasis Bizonas“ ir be abejo, visa vaikiškoji Vinetu,  ir Čingačgukas ir Harka, kurį skaičiau jau suaugusi. Be galo romantiška bei žavu, kartu - labai realiai suvokiau, kad rašė europietiškos kultūros žmogus. Šios knygos bendraautorė - siju genties indėnė, praėjusi kelią, kurį praeidavo daugybė indėnų vaikų XX amžiaus Amerikoje - iširusi šeima, internatinė mokykla ir bandymas nutautinti.
„Lakotų moteris“ – tiek  autobiografinis sijų genties moters pasakojimas savą gyvenimą bei  indėnų padėtį, tiek  indėnų politiniai-istoriniai reikalai bei indėnų kultūrinių ypatumų apžvalga bei kultūrų susiliejimas. Visi tiek trys dalykai tarpusavyje glaudžiai susiję ir persipynę. Kaip visada - ištrauka iš knygos.

2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

Neramu Irano žemėje

Pasaulis, man regis, kraustosi iš proto. Gaisrai, naikinantys vieną valstybę po kitos, sukasi tolyn ir platyn. Dabar Damoklo kardas, man regis, pakibo virš Irano. Ir gal ne vien virš Irano, kadangi Iranas - branduolinė valstybė, kuri gali savo turimais ginklais smogti ir atgal, tada nukentės ir Izraelis.
Man, kaip istorijos ir senovės kultūrų mėgėjai, galų gale moteriai, visi karai kelia siaubą. Žūsta ne vien žmonės, žlunga ir ištisos kultūros, lieka - griuvėsiai gatvėse ir širdyse. Ir aprašai istorijos vadovėliuose.
Ar karas vėl ištiks senąją persų žemę?

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

Kur surasti duris į sūnaus pasaulį? Autizmas


Kelionė į save - ne mažesnis nuotykis negu kelionė į pasaulio kraštą. Atsisėsti krėsle, žvelgti į baltas lubas ir matyti savo vidinį žemėlapį. Kartais tam pritrūkstame laiko, kartais - noro. O ką daryti, jeigu negali nukeliauti į sūnaus žemėlapį? Jeigu vaikas - ne toks, kaip kiti? Apie tokią galimybę pasvarsto visi tėvai, laukiantys kūdikio ir tikisi, jog tokia lemtis jų neištiks. Bet ta juodoji letena atsėlina netikėtai ir tėvai suvokia, kad jie pakeisti  gali taip mažai. Bet pabandyti visada verta, net jei tai atrodo beviltiška.
Pristatomoje knygoje tėvai išbando viską: psichologų pagalbą, vaistus, galų gale ryžtasi, daugelio akimis beprotiškam žingsniui - keliauti į Mongoliją, pas šamanus - tam, kad šie vaikui padėtų išsigelbėti nuo autizmo.





2012 m. vasario 22 d., trečiadienis

Ar yra tokia šalis - smurtas?

Nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis. Nors gal nereikia kalbėti net apie neapykantą ar kitus jausmus, o tiesiog žmogaus, kaip biologinės rūšies, kažkokį laukinį instinktą - agresiją, kuri, net jei tai tikrai instinktas, vistiek nepateisinamas.



Agresija  apibrėžiama kaip fizinis ar žodinis poelgis, kuriuo  siekiama kam nors sukelti skausmą. Ši sąvoka neapima  netyčinės žalos, pavyzdžiui,   autoavarijų, susidūrimų  šaligatvyje ir veiksmų, sukeliančių skausmą, kurio  negalima išvengti padedant žmonėms,  pavyzdžiui,  dantų gydymo ar pagalbos savižudžiams. Šia sąvoka apibūdinami smūgiai į veidą ir spyriai,   grasinimai ir užgauliojimai, netgi apkalbos ar pašaipos;  eksperimentuose -  tai galimybė rinktis, kokį skausmą  suteikti kitam, pavyzdžiui, kokio stiprumo elektros  smūgį skirti. Šia sąvoka apibūdiname ir turto niokojimą,  ir kitokį elgesį, kurio tikslas -  įskaudinti.
D. G. Meyers Socialinė psichologija. 



2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

Kelionė į meilę



Konsultavausi internete dėl parodos:

-Kokią gražiausią meilės istoriją literatūroje rekomenduotumėt?    
-Pasaulinėje? Visos tragiškos.....
- O kam laimingos meilės literatūroje įdomu?
-Tada rekomenduočiau Batuotą katiną.       
- Literatūros teorijoje buvau radusi būdingą scenarijų: vyras turi būti su galios kriterijais: princas, turtuolis, pramonininkas, na, dar prezidentas. mūsų atveju -su katinu. Moteris - gražuolė, ilgakojė, topmisė, arba baisuoklė, kuri stebuklingu būdu atvirsta į gražuolę. Mūsų atveju kokia?

- Prašom kolega pasiūlymus teikti. Ten toje teorijoje buvo ir kliūtys: ankstesniais amžiais - tėvai, genties klanas prieštarauja, šiuolaikinesnėje - buvusi žmona su devyniais vaikais. Batuoto katino atveju kriterijai atitinka. Visi meilės romanai - ant to paties kurpaliaus siūti...
- Mūsų atveju princesė yra gražuolė topmisė, kadangi tas anas pilietis ją įsimylėjų per atstumą, taip supratau. Kas gi įsimyli per atstumą dvasiškai turtingas ir ten visokias didžiai tauros dūšios? Neeee, per atstumą - tik mises. Mūsų laikais jis įsimylėtų kokią Šakirą 
- Taigi atvirkščiai, įsimylėti per atstumą tai tinka ir burka ant galvos :D
-Nu kur tu matei princesę su burkom ant galvos? Princesės būna auksaplaukės, su karūnom ant galvos ir riūžavom suknelėm. Ir jas dėl to ir įsimyli, dėl vaizdo! Jau man regis, tu čia gudrauji. Aš tau viską aiškiai išdėsčiau, visą meilės istoriją kaip ant delno, o jai dar mat princesė su burka, trečias brolis jehovos liudytojas ir katinas peterboldo sfinksas!!! Su kroksais dar!


Konkursas įvyko! Paskaičiavę, pasitarę, skelbiame skaitomiausius 2011 metais meilės romanus, galite akivaizdžiai matyti kiek kartų jie buvo išduoti Panevėžio miesto viešojojje bibliotekoje.
Apdovbanojimai įteikti divems mūsų blogo skaitytojoms, Daivai Milkerienei iš Žemaitijos ir mūsų bibliotekos Facebook gerbėjai Rasai Žii. Dėkojame už dalyvimą konkurse!

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Rojaus žemėje beieškant

Pristatome naują kelionių įspūdžių knygą.

Vytautas Žutautas
Rojaus žemėje beieškant : kelionių reportažai: Kuba, Dominikos Respublika ir Haitis, Jamaika, Šri Lanka, Maldyvai, Mauricijus. - Kaunas, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). - 238 p.
Sunku ką nors pasakyti apie knygą, kurią norisi perskaityti per naktį. Juolab apie tokias šalis, kur savo kojomis nenukeliausiu, o lėktuvu nuskristi nuosava piniginė neleis.
Kas belieka - skaityti knygą.

 












2012 m. sausio 9 d., pirmadienis

Kelionė į islamą. Moters akimis

Keliauti į Rytų šalis nubalsavo patys blogo lankytojai. Pažadus reikia tesėti.
Viena kelionė jau kaip ir įvyko - pristatėme knygą, parašytą pagal pastarųjų metų ko gero įžymiausiojo Rytų šalių  veikėjo Osamos bin Ladeno sūnaus ir žmonos pasakojimus.
Bet akys užkliuvo už straipsnio anglų kalba, bei knygų lentynos apie moteris islamiškose šalyse ir keliaujame į rytus iš naujo. Antra vertus - kodėl į Rytus? Islamas - ne vien rytai. Galime samprotauti apie migraciją, galime samprotauti apie religijos plėtros amžių ir lyginti plėtrą su krikščionybės istorija:  islamui dabar - keturioliktas amžius, krikščionybė tokiame pat laikotarpyje  plėtėsi, ne visada taikiais metodais. Kitaip tariant - vyksta kultūrų kaita. Kaip mums, krikščioniškosios Europos atstovams atrodo svetima kultūra?