Įdomiausios kelionės po Lietuvą : 70 maršrutų, 700 fotografijų, 1100 objektų : [iliustruotas žinynas / sudarytojai Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 438, [2] p. : iliustr.
Pristatome naują kelionių vadovą po Lietuvą. Pirmasis klausimas, išvydus - kuo ši knyga skiriasi nuo kitų, analogiškų, taip gausiai pastaraisiais metais leidžiamų kelionės vadovų.
Pristatome naują kelionių vadovą po Lietuvą. Pirmasis klausimas, išvydus - kuo ši knyga skiriasi nuo kitų, analogiškų, taip gausiai pastaraisiais metais leidžiamų kelionės vadovų.
Atsakymas ateina pavarčius knygą - šiame vadove "sudėti" tikrai įdomūs, turistą patraukiantys objektai.
Aptikau objektus, apie kuriuos nerašoma, tik iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Palyginimui - ištrauka iš knygos - apie Panevėžį. Jį juk gerai žinome ir galime nuvesti savo svečius?
Keliaudami po Aukštaitiją būtinai aplankykime jos sostinę - Panevėžį. Abipus Nevėžio upės įsikūręs Panevėžio miestas - svarbiausių Lietuvos magistralinių kelių susikirtimo vieta. Miestas nutolęs nuo Kauno 104 km, Vilniaus - 135 km, o nuo Klaipėdos pasiekiamas už 232 km.
 |
| Legenda apie Vėžį - gyva! |
Pirmą kartą Panevėžio miesto vardas paminėtas 1503 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro rašte. Taigi Panevėžio miesto istorija siekia daugiau nei 500 metų.
Kelionę po Panevėžio miestą pradėkime apsilankydami Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje (Smėlynės g. 10), išsiskiriančioje eklektinėmis raudonų plytų mūro formomis. Toliau judėkime pietvakarių kryptimi į pačią Panevėžio širdį - Senvagę , kur kiekvieną sutinka dekoratyvinių skulptūrų parkas. Pasivaikščioję Senvagėje patraukime į Laisvės aikštę, kurioje rasime paminklą didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui, Juozo Miltinio dramos teatrą, šalia stovintį teatro įkūrėjo J. Miltinio paminklą.
Apžiūrėję garsųjį teatrą, pasivaikščiokime po nediduką, tačiau labai mielą Panevėžio senamiestį:
 |
| Panevėžio savivaldybės pastatas |
Toliau keliaukime A8 keliu į pietus, Kauno link, apie 14 km. Užsukime į Bistrampolio dvarą, kuriame galima pasivaikščioti parko takeliais ar užkąsti dvaro restorane. Pasigrožėję dvaro sodyba bei koplyčia galime vykti tiesiai į Ramygalos miestą (apie 10 km). Čia aplankykime Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (Laisvės a. 14), besipuikuojančią raudona bokšto smaile. Centrinėje aikštėje rasime paminklą genocido aukoms atminti, o S. Dariaus ir S. Girėno g. 32 - senąjį Ramygalos gimnazijos pastatą.
Iš Ramygalos vykime vakarų kryptimi į Krekenavą (26 km) ir pusiaukelėje aplankykime Pašilių stumbryną ( kuriame susipažinsime su Lietuvos girių galiūnais - stumbrais, miške gyvenančiais paukščiais ir žvėrimis. Pasivaikščiokime ir „Girinio" gamtos taku, įrengtu šalia Stumbryno. Tai viena iš Krekenavos regioninio parko teikiamų pramogų. Toliau keliaukime Krekenavos link. Šis Nevėžio krante įsikūręs miestelis paskelbtas urbanistikos paminklu. Verta aplankyti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką (Bažnyčios g. 18) ir čia saugomą Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, garsėjantį stebuklais. Pasigrožėję neogotikine Krekenavos bazilika, galime patraukti Nevėžio pakrante ir pavaikštinėti Nevėžio vidurupio draustinyje.
Iš Krekenavos važiuodami toliau Panevėžio kryptimi, galime užsukti į už Upytės esantį Stultiškių kaimą. Jame stovi didingas vėjo malūnas, kuriame įsikūręs Linų muziejus.
Poilsį ir nakvynę prieš tolimesnius žygius suteiks „Smiltynės sodyba". O mums beliko dar pora Panevėžio krašto vietovių - Naudvaris ir Smilgiai. Iš Krekenavos grįžkime Panevėžio link ir pasieksime Naudvarį, garsėjantį XIX a. Kerbedžio dvaro rūmais ir Labos upės slėnyje įkurtu dvaro parku. Kelionę baikime Smilgiuose. Čia aplankykime Šv. Jurgio bažnyčią (Panevėžio g. 18A), laikomą viena gražiausių ir jaukiausių medinių šventovių Lietuvoje. Taip pat pabuvokime Smilgių sodyboje-muziejuje , kur apžiūrėsime senuosius XIX a. aukštaitiškos sodybos pastatus ir juose įrengtas ekspozicijas.
PANEVĖŽYS
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
 |
| Paminklas Aleksandrui (skulpt. S. Kuzma) ir šv. Petro ir Povilo (Raudonoji) bažnyčia |
Panevėžio gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1503 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro rašte, kuriame Aleksandras dovanojo Ramygalos bažnyčios klebonui žemes bažnyčios statybai. Pirmoji bažnyčia iškilo 1507 m., buvo įkurta Senamiesčio filija. Netoli šventovės iškilo klebonija su ūkiniais pastatais, smuklė, pirtis, alaus darykla. Taip ėmė kurtis senoji miesto dalis. Savarankiška Panevėžio parapija buvo įsteigta apie 1568 m. Nauja bažnyčia iškilo 1629-1631 m. klebono Jurgio Tiškevičiaus rūpesčiu, tačiau per karus su švedais ir rusais sunyko. 1781 m. buvo pastatyta ir trečioji Panevėžio bažnyčia, tačiau iki šių dienų neišliko. Dabartinė eklektinių formų raudonų plytų mūro Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia pastatyta 1877-1885 m. pagal Ustino Gonilevičiaus projektą. Šventovės fasade dominuoja du bokštai, užbaigti šalmais su smailėmis, pagrindinis arkinis įėjimas ir arkiniai langai. Interjerą puošia 1894 m. pastatyti altoriai, Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas, dengtas metalo aptaisais, didinga arka apgaubtas 1887 m. vargonų prospektas (aut. J. Radavičius).
 |
| Senvagė |
Panevėžio senvagė
Senvagė - taip vadinama Panevėžio miesto dalis, įsikūrusi prie Nevėžio upės senvagės. Netoli Laisvės aikštės esanti teritorija laikoma pagrindiniu kultūros centru ir yra susiformavusi buvusiame miesto parke. Tai - didžiausia miesto puošmena, reprezentuojanti Panevėžį, ir viena iš mėgstamiausių miestiečių poilsio vietų. Čia įrengtas tvenkinys, pasivaikščiojimo takai, žavūs tilteliai ir originalus skulptūrų skveras, kurį sukūrė skulptoriai Bernardas Bučas ir Aloyzas Smilingis. Tvenkinio viduryje trykšta gražus fontanas, aplink žaliuoja vejos ir augalai, supilta kalvelė. Žiemą čia taip pat mėgstama pramogų vieta - ant sustingusios upės ledo įrengiama čiuožykla. Senvagėje vyksta dainų šventės, šokių festivaliai, o per ultratriatlono čempionatus Senvagė tarsi tampa kone Olimpinių žaidynių vieta.
Paminklas didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui
Panevėžyje yra įamžintas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras (1461-1506), Panevėžio miesto įkūrėjas, 1503 m. įpareigojęs Ramygalos kleboną statyti čia bažnyčią ir atidaryti smuklę. Taip pradėjo kurtis ir šis penktas pagal dydį Lietuvos miestas. Paminklas Aleksandrui iškilo 2003 m., minint miesto 500 metų jubiliejų. Skulptorius panevėžiškis Stanislovas Kuzma miesto centre, prie Senvagės, pastatė 3,7 m aukščio Aleksandro, laikančio bažnyčios maketą, statulą.
Juozas Miltinis (1907-1994) - režisierius, 1941 m. įkūręs Panevėžyje teatrą, kuris išgarsino šį režisierių ir Panevėžio miestą visoje Europoje: pasižiūrėti skandalingų, drąsių ir talentingų J. Miltinio spektaklių suvažiuodavo ir svečiai iš kitų šalių. Iki 1954 m. susiformavo teatro trupė, vaidinusi pjeses pagal tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūrinius: Kazio Binkio, Antano Vienuolio, Žano Batisto Moljero, Karlo Goldonio, Beno Džonsono. Sovietmečiu teatras garsėjo standartų laužymu ir pasipriešinimu tuometinei valdžiai, todėl 1954 m. J. Miltinis buvo atleistas iš vadovo pareigų. 1959-1980 m. (vėl vado vaujant J. Miltiniui) teatras išgyveno šlovingiausią
savo laikotarpį. 1995 m. Panevėžio teatras buvo pavadintas Juozo Miltinio garbei, o 2007 m. prie dramos teatro atidengtas J. Miltinio paminklas (skulpt. R. Midvikis).
Panevėžio kraštotyros muziejus
Panevėžio kraštotyros muziejus įkurtas 1925 m. Į dabartines patalpas muziejus įsikėlė 1985 m. Muziejaus rinkinius sudaro penkios ekspozicijos, kuriose - per 95 tūkst. eksponatų. Čia galima susipažinti su krašto istorija nuo priešistorės iki XX amžiaus, nepamiršta ir Panevėžio miesto istorija. Didelis dėmesys skirtas tradiciniam krašto liaudies menui - kryždirbystei. Taip pat galima išvysti krašto gamtos ekspoziciją; Kranto g. 21 -seniausiame Panevėžio pastate - įrengtą įdomią bajorų laikų ekspoziciją. Muziejus organizuoja edukacines programas, ekskursijas po Panevėžio centrą. 
Kristaus Karaliaus katedra
Didingoji Kristaus Karaliaus katedra Panevėžyje pradėta statyti 1908 m., o pašventinta 1930 m. prelato Jono Mačiulio-Maironio. Vėliau ji buvo atnaujinta architekto Romano Steikūno ir inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus, o iki 1939 m. Povilas Puzinas sukūrė bažnyčios vidaus dekorą. Katedra labai puošni - jos neobarokinį fasadą puošia augaliniai ornamentai, stiuko lipdiniai, Šv. Tėvo Pijaus XI ir arkivyskupo Jurgio Matulevičiaus skulptūros, trijų tarpsnių bokštas. Vidų vainikuoja įspūdinga skliautinė freska „Stebuklas ties Polocku", nutapyta dailininko Jono Mackevičiaus, trys puošnūs altoriai, Kristaus Karaliaus skulptūra. Katedrą taip pat puošia altoriuje kabanti Rafaelio Siksto Madonos paveikslo kopija ir vienas seniausių bei vertingiausių šventovės kūrinių - XVIII a. kurta Šv. Kazimiero skulptūra. Panevėžio katedra laikoma vienu ryškiausių tarpukario sakralinės architektūros paminklų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą