Sala Berlyne. Saugoma UNESCO, nes tai - Muziejų sala

Vokiečių tvarka - jau priežodis. Ar keista, kad jie daugybę muziejų sukėlė į vieną vietą? Tikriausiai nelabai. Taigi, XIX amžiaus viduryje atvėrė duris pirmasis iš muziejų komplekso - Senasis muziejus (1830 m), greta įsikūrė dar keletas, tad turistams niekur toli keliauti netenka, viskas greta, ir susipažįstama ne tik su Vokietijos, bet viso pasaulio istorijos ir meno objektais.



Šios salos pradininke derėtų laikyti parodų salę, kurią 1797 metais pastatė archeologo Aloys`o Hirt`o radinių kolekcijos pristatymui. 1827 metais nuspręsta muziejų didinti, nes prireikė vietos Vilhelmo fon Humbolto radiniams eksponuoti. Vokietijos (tuomet Prūsijos ) karalius Frederikas Vilhelmas IV, dar vadinamas "Romantiku soste" paskyrė visą Šprė upės salą,  muziejams.

Muziejų sala Berlyne 

Taigi, pirmasis muziejus atidarytas 1830 metais. Po jo sekė kiti: 1859 metais atidarytas Prūsijos (dabar - Naujasis muziejus), 1876 m. atidaryta nacionalinė Galerija (dabar - Senoji Nacionalinė galerija), 1904 metais -  Kaizerio Fridricho muziejus (dabar Bode muziejus), ir 1930 statybas užbaigė Pergamo muziejus. Tarpukario laikotarpiu buvo suplanuoti dar trys muziejai, - Vokiečių muziejus, XIX amžiaus ir Egipto bei Artimųjų Rytų menui.
Antrojo pasaulinio karo metu bombarduojant Berlyną nukentėjo ir Muziejų salos pastatai. Dalis kolekcijos išgabenta saugoti į skirtingas vietas Berlyne, Vokietijoje bei už jos ribų. Paliktus be apsaugos muziejus plėšė tiek vokiečiai tiek rusai. Pasibaigus karui didelė dalis vertybių kaip Raudonosios armijos grobis buvo išgabenti į Maskvą bei Sankt Peterburgą (tuometinį Leningradą). 1958 m. į Berlyną buvo grąžinta 1,5 milijono vertybių, tačiau nemažai iki šiol liko Rusijoje. Po Berlyno padalijimo Muziejų sala atsidurė komunistų valdomoje miesto dalyje. Keletas muziejaus pastatų buvo dalinai suremontuoti, kiti palikti apgriuvę ir nenaudojami (Naujasis muziejus).
Muziejų sala sulaukė tarptautinio pripažinimo 1999 m.  - buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pradėti ir nuoseklūs pastatų restauracijos darbai.

Kleopatros ir Julijaus Cezario biustai

• Senasis muziejus - antikinio meno muziejus Berlyne, kuriame kaupiamos dvi kolekcijos - klasikinės antikos kolekcija bei Numizmatikos kabinetas. Kolekcija renkama jau 350 metų, darbai iš senovės Graikijos, Romos, etruskų menas
  Pastato, kuris yra vienas ryškiausių klasicistinės architektūros pavyzdžių Vokietijoje, architektas -  Karl Friedrich Schinkel. 
• Naujasis muziejus garsus priešistorinio meno objektais bei antikinio meno kolekcijomis. Jo sudedamosios dalys: Egipto muziejus ir papirusų kolekcija; Priešistorinis ir ankstyvosios istorijos muziejus (artefaktai iš Skandinavijos, šiaurės Afrikos, Europos almens ir bronzos amžių kolekcijos); Klasikinės antikos kolecija.  Garsaus archeologo H. Šlymano radiniai iš Trojos miesto taip pat saugomi šiame muziejuje.  

  

  Nefertitės biustas Naujajame muziejuje

  
  Muziejaus pastatas statytas XIX a. visuryje pagal architekto Friedrich August Stüler  projektą, II pasaulinio karo metu subombarduotas, pradėtas atkurinėti tik po 1980 metų, įjungiant originalaus pastato detales.
• Senoji nacionalinė galerija - menų galerija, kurioje saugomi XIX amžiaus dailės kūriniai iš Prūsijos kultūrinio paveldo fondo rinkinių. Kolekcijos pagrindas - bankininko Johann Heinrich Wagener 1861 m.  padovanoti paveikslai. Šioje galerijoje saugomi klasicizmo, romantizmo, impresionizmo, bidermejerio ir ankstyvojo modernizmo darbai. 

  

  Didžioji kupolinė salė su Didžiojo kurfiursto statula 

• Pergamo muziejus skirtas vėlyvosios antikos darbams, taip pat Babilono, asirų, hetitų ir islamo meno kūriniams. Muziejuje atstatyti ir senovės statiniai - Pergamono (Pergamo) altorius, Ištarės vartai, Mšatos frizas. 
• Bodės muuziejus  žinomas kaip Europos viduramžių ir ankstyvojo Renesanso muziejus, taip pat Bizantijos meno rinkiniu. Muziejaus pagrindu tapo Brandenburgo kurfiurstų meno rinkiniai. Pastatas neobaroko stiliaus, su erdviomis kupolinėmis salėmis, su keletu vidinių kiemų skulptūrų eksponavimui. 

Berlyno salos muziejai pasirūpino ir lankytojais - bilietai - perkami į visus muziejus kartu, vaikams iki 18 metų - namokamai

Daniel Klein. Kelionės su Epikūru: į Graikijos salą ieškant gyvenimo pilnatvės

Knyga atostogoms arba norintiems gyvenime pajusti gyvenimo pilnatvę. Pajusti visus etapus, pajusti viską, ką ir turi išgyventi žmogus. Geras šūkis, ar ne? Su mūsų nuolatiniu skubėjimu, su mūsų mirties baime ir iš to kylančiu jaunystės kultu - sunkiai įveikiama užduotis. Autorius sujungia Epikūro, Kanto, Montenio ir kitų filosofų mintis su kelionės epizodais. 

Skaitysime: Daniel M. Klein. Kelionės su Epikūru : į Graikijos salą ieškant gyvenimo pilnatvės /iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas. - Vilnius : Vaga, 2018 (Gargždai : ScandBook). - 173 p. 

Ne jaunuolį reikia laikyti laiminguoju, o seną žmogų, kuris nugyveno gerą gyvenimą, nes jaunuolis savo jėgų žydėjime daug laiko atsitiktinai klaidžioja tarp savo įsitikinimų, o senolis jau prisišvartavęs savo prieplaukoje, užsitikrinęs tikrąją savo laimę 

Epikūras

Taueris. UNESCO saugoma užkariautojų pilis

Bokštas, kurio vardas - Bokštas. Oficialiai - "Her Majesty's Royal Palace and Fortress of the Tower of London" - "Jos Didenybės Karališkieji rūmai ir Londono bokšto tvirtovė". Tai vienas svarbiausių Anglijos simbolių, turintis ypatingai svarbią reikšmę Anglijos istorijoje. 

Viduramžiai pasižymėjo karais. Nuolatinės pretenzijos įkitų kunigaikštysčių ar karalysčių sostą, nuolatinis sienų ir miestų perskirstymas reikalavo gynybinių įtvirtinimų.
 Vienas jų - mūsų apžvelgiamasis Taueris.

Vidmantas Šmigelskas. 10000 kilometrų per Rusiją

Į Rusiją keliauti dabar nemadinga. Nebent - Peterburgą, Maskvą ir Auksinį žiedą - istoriškai svarbių miestų grupę maskvos, Ivanovo, Tverės srityse. kiti miestai lieka nuošalyje. Nebent - savo dvasia piligriminės kelionės į lietuvių tremties vietas, tiesa, šiemet net ir šios kelionės neleista rengti.... 

Anykštietis Vidmantas Šmigelskas - drąsus žmogus. Pristatomoje knygoje jis aprašo savo trečiąją kelionė į Rusiją, traukiniais, per Sibirą iki pat Vladivostoko. Šalies pažinimas pro langą, vaikštant, o svarbiausia - kalbinant gyventojus. 

Skaitome:
Vidmantas Šmigelskas. 10 000 kilometrų per Rusiją : nuo Maskvos iki Vladivostoko . - Vilnius : Didakta, 2018. - 167 p.

100 metų - 100 žemėlapių

Graikija. Saugoma tūkstantmetė istorija

Akropolis. Ne tas kur parduotuvė. Tiesiog - Akropolis, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia "Viršutinis miestas, arba Aukštutinis miestas". Kodėl? todėl, kad pastatytas 150 metrų virš jūros lygio. Tvirtovė, kaip gyvenvietė žinoma jau ankstyvojo Neolito laikotarpyje. Mikėnų kultūros laikotarpiu kalnas žinomas kaip valdovų rezidencija, kalvą supo gynybinė siena, stovėjo megaronas - šventyklos prototipas su sale susirinkimams bei aukuru aukojimams. 

R. Pogorelis. Užkeikto keliautojo užrašai

Užkeikto keliautojo užrašai. Greičiau - patyrusio keliautojo užrašai ir įspūdžiai apie matytas šalis ir neturistinius maršrutus. 

Taigi - šiek tiek realaus gyvenimo svetimšalio, toje šalyje negyvenusio anksčiau,  akimis. 

Knyga - apybraižų rinkinys apie keletą šalių (ir ten patirtų nuotykių). 

Teksto ragavimui parinkome ištrauką apie Siriją - įspūdžiai iš šalies, kurios istorija skaidosi į dalis dabar - iki karo, karas, ir - tikiuosi greitai bus - po karo.

Ragaujame: Robertas Pogorelis. Užkeikto keliautojo užrašai. - Kaunas : Obuolys, [2018]. - 302 p.

Dainos Sakartvelo kalnuose. Saugoma UNESCO

Šįkart kalbėsime apie kultūrą tautos, kurią tik neseniai pradėjome vadinti jų tikru vardu - Sakartvelas, sakartvelai, nebe gruzinai.
Kiekviena tauta didžiuojasi savo unikaliomis dainomis, kad ir kur jos būtų užgimusios - fado - lūšnyne, ar  labai gilioje senovėje.
Sakartvelo dainos gimė kalnuose.... Ir dainuoti reikia taip, kad girdėtųsi toli... Nepaisant to, ir darbo, ir užstalės dainos labai

Paryžius lėkštėje. Saugoma UNESCO

Bagetė, kruasanas, krem-briule, eklerai, madeleinės, muso, sufle, fuagra, napoleonas, plombyras, kišas, Nicos salotos ir šampanas. Kas sieja šiuos  visus gražius nelietuviškus žodžius?

Prancūzija, teisingiau - Prancūzijos virtuvė, kuri yra saugoma UNESCO kaip kultūrinis paveldas. 

Maistas - ne tik valgymas, toks, tikriausiai prancūzų moto. Net 95 procentai prancūzų teigė, jog maisto tradicija  yra jų identiteto dalis ir pagrindas.

Vaikų ir jaunuolių skaitymo iššūkis!

Vaikai irgi skaito ir būtų labai neteisinga, jeigu negalėtų dalyvauti Skaitymo iššūkyje "Vasara su knyga" vien dėl to, kad neranda sau tinkamo knygos, kuri išleista gimimo metais.