Rodomi įrašai, išdėstyti nuo labiausiai atitinkančio užklausą nobelio. Rūšiuoti pagal datą Rodyti visus įrašus
Rodomi įrašai, išdėstyti nuo labiausiai atitinkančio užklausą nobelio. Rūšiuoti pagal datą Rodyti visus įrašus

2011 m. spalio 25 d., antradienis

2011 metų geriausias. Literatūros Nobelio premijos laureatas - T. Transtomeris

Alfredas Nobelis.
 Kiekvienais metais spalio pabaigoje mokslo ir  literatūros pasaulyje sujudimas - skelbiami prestižiskiausios  Nobelio premijos laureatai. Žmogus, sukūręs sprogstamąją medžiagą norėjo, jog jo vardas po mirties būtų susijęs ne su karu.
Taigi, premijos.
Manoma, kad įsteigti garsiąją premiją Alfredą Nobelį paskatino per apsirikimą prancūzų spaudoje paskelbtas jo nekrologas Le marchand de la mort est mort („Mirė mirties komersantas“), kuriame buvo rašoma, kad „vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“.
1895 m. lapkričio 30 Alfredas Nobelis Švedų ir norvegų klube Paryžiuje pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją turto dalį paskyrė Nobelio premijos įsteigimui. Premija turi būti išmokėta garsiems mokslininkams ir kūrėjams chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse.
Būti TOKIOS premijos laureatu - didžiulis prestižas.  Tai reiškia, kad žmogus priklauso pasaulio mokslo ar kultūros elitui.

2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Dviguba Nobelio premija. 2018 ir 2019 metai.



Susiklosčius aplinkybėms (Me too skandalas, palietęs komisijos narį), 2018 metais Nobelio literatūros premija nebuvo įteikta. Tiesa, tai ne pirmas kartas premijos istorijoje. Ji taip pat nebuvo įteikta pirmojo pasaulinio  karo metais - 1914, 1918, taip pat ir antrojo -  1940, 1941, 1942, 1943.  Tiesa, vienas Literatūros premija nebuvo įteikta ir 1935 metais. Priežastys - neskelbiamos. 

2020 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Nobelio literatūros premija 2020 - Louise Glück

Louise Gluck


 

Kiekvieną rudenį skiname literatūrinį derlių, teisingiau - įvertinimus. 
Šiandien - Nobelio premijos literatūros srityje skelbimas, po 11 dienų - Booker premija, vakar jau paskelbė Lietuvos Metų knygos rinkimus, o šiandien - reikšmingiausia metų premija! 
Taigi - Louise Glück, JAV poetė, eseistė.  Apdovanojimas skamba: "neabejotiną poetinį balsą, kuris su griežtu grožiu paverčia individualų egzistavimą universaliu". 
Jos apdovanojimų kraitis ir iki Nobelio literatūros premijos jau buvo solidus - Pulitzerio premija už poeziją, Nacionalinis knygų apdovanojimas, Nacionalinį knygų kritikų rato apdovanojimas. 

Interviu su  su VU Filologijos fakulteto dėstytoju, Amerikos lietuviu, vertėju ir poetu dr. Rimu E. Užgiriu:   Nobelio premijos laureatė Louise Glück: poezija, kuri kalba apie universalias žmonijos problemas
Louise Glück poezija http://www.satenai.lt

2016 m. kovo 8 d., antradienis

Angelina Zaleckaitė. Paslaptingasis Egiptas

Sunku pristatinėti knygą, kuri išrinkta geriausia GERIAUSIA 2015 METŲ KELIONIŲ KNYGA, ją jau trečius metus internete www.kelionesirpramogos.lt rinko skaitytojai. Juolab, kad jau pristatėme 25 naujas knygas. Aš net nežinau prie kurių pogrupių šią knygą priskirti: tai nėra vien kelionės įspūdžiai, greičiau tai įspūdžiai žmogaus, kelerius metus gyvenusio šalyje ir žinančio šalį iš vidaus. Tai ir istorinės, geografinės žinios, kurios gali ir "praeiti pro šalį", jei gyveni, pernelyg nesidomėdamas tuo kraštu. Patarimai keliautojams, enciklopedinės žinios, įdomios istorijos, ir kartu vietinių gyventojų papročiai, įpročiai, žodžiu - visa kasdienė kultūra kaip ant delno. Pateiktose ištraukose iš knygos, man regis atsispindi knygos pobūdis.


2016 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

2016 metų Nobelio premijos laureatas

Kaip ir kasmet, spalis literatūros ir mokslų gerbėjams kelia malonų jaudulį. Nobelio Premija. Pasaulyje nėra garsesnių ir labiau traukiančių dėmesį. Šiais metais literatai laukia nekantriausiai - jau įpratome, kad laureatų paskelbimo datas žinome iš anksto, eiliškumą - taip  pat. Šiais metais literatūros premijos data buvo paskelbta tada, kai visi kiti laureatai jau buvo žinomi prieš savaitę. Ne vienas abejojo, ar neatsitiks taip, kad jo iš viso nebus. (1914, 1918, 1935, 1940-1943 premija paskelbta nebuvo).



 

2019 m. gruodžio 10 d., antradienis

Peter Handke. Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke -  vienas iš tų autorių, kurių apdovanojimas prestižine Nobelio literatūrine premija sukelia daugiau diskusijų, nei džiaugsmo ir pritarimo, kaip atsitiko su tuo pat metu paskelbtąja 2018 metų laureate Olga Tokarczuk. Priežastis - ne literatūrinė. Politika. 
Peteris Handke gimė pačiame karščiausiame Europos taške - Austrijos pietuose. Čia pat - Balkanai, kuriuose (formaliai Austrijoje) prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, su skirtingais sąjungininkais jungėsi antrajame,  jau po Berlyno sienos (kartu ir komunistinės Jugoslavijos) žlugimo kilo vadinamieji Balkanų karai....
Taigi, rašytojo mama - slovėnė, tėtis - vokietis, Vermachto kareivis. Vaikystėje gyventa ir Rytų Berlyne, ir mamos gimtinėje - Griffeno mieste, Austrijos Karintijos regione, kur gyvena nemažai slovėnų. 

Tada - Sankt Feitas prie Glano, kur lankė katalikišką berniukų mokyklą, Klagenfurtas ir galiausiai Graco universitetas. Išgarsėjo P. Handke jau universitete, įeidamas į žymią tuo metu literatūrinę "Graco grupę". Išgarsėjo ne tik talentu, bet ir ir "Enfant terrible" charakteriu, iššūkiais nusistovėjusioms taisyklėms. Vėliau tai išaugo į politines manifestacijas, tad XX amžiaus karinis konfliktas Balkanuose sukėlė XXI amžiaus nuostabą dėl Nobelio literatūros premijos paskyrimo.


2021 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

2021 metų Nobelis. Abdulrazak Gurnah

 Kasmetinė Nobelio literatūros premija - svarbus įvykis literatūros gyvenime. Nenuspėjamas ir labiausiai aptariamas įvykis šiame fronte. 
Taigi, pristatome 2021 metų Nobelio literatūros premijos laureatą  Abdulrazak Gurnah 

Novelistas, gimęs 1948 metais Zanzibaro saloje, Tanzanijos novelistas. 
Į Angliją atvyko kaip studentas 1968 metais, studijavo ir doktorantūrą gynėsi Kento universitete, ten pat dirba profesoriumi ir podiplominių studijų direktoriumi.

Tiek literatūros, tiek mokslinių tyrimų sritis - postkolonializmo literatūra, migrantų likimai kitose šalyse ir kultūrose. 

Rašytojo knygos "Rojus" buvo Bookerio premijos trumpajame sąraše, dar dvi knygos yra ilgajame nominacijų sąraše. 
Nobelio literatūros premija 2021 metais įteikta „už bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą tarp kultūrų ir žemynų“.

Laukiame vertimo į lietuvių kalbą! 


Ankstesnių metų  literatūros premijos laureatai 

2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

2013 metų Literatūros geriausias

Alice Munro
Šiandien, 2013 spalio 10 dieną paskelbtas Literatūros premijos laureatas. 
 
Be abejo, ji nėra vienintelė, tačiau pasauliniu mąstu - be abejo, labiausiai vertinama.
Savas premijas turi Europos sąjunga, kieviena šalis taip pat.
Bukerio premija (angl. Booker Prize) – viena iš svarbiausių angliškai kalbančiųjų pasaulio šalių literatūrinė premija. Viena iš sąlygų - autorius turi priklausyti Britanijos tautų sandraugai arba būti kilęs iš Airijos ar Pietų Afrikos Respublikos.
Pulicerio premija (The Pulitzer Prizes) - Jungtinėse Amerikos Valstijose skiriama premija už geriausius žurnalistikos, literatūros arba muzikos kūrinius. Nuo 1917 m. kasmet gegužės mėnesį teikia JAV Kolumbijos universiteto Pulicerio premijų globos komitetas, rekomendavus žiuri, į kurią įeina žymiausi šalies žurnalistai, kultūros darbuotojai ir universiteto rektorius.
Brolių Gonkūrų premija - prestižiskiausia Prancūzijos literatūrai.
 Dublino literatūros premija - viena demokratiškiausių pasaulio literatūros premija, į ją gali pretenduoti bet kokio amžiaus ir bet kurios tautybės rašytojas. Kandidatai  atrenkami atsižvelgiant į jų skaitomumą pasaulio bibliotekose. Vėliau komisija išrenka nugalėtoją. Vienintelis reikalavimas - knyga turi būti išleista ir anglų kalba.

2013 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

Vilius Telis ir kiti ambasadoriaus džiaugsmai

 
Vytautas Petras Plečkaitis
Šveicarija, kurios nepažįstame : ambasadoriaus įžvalgos : mitai, realybė, paralelės. - Vilnius : Versus aureus, 2013, - 190 p. - ISBN 978-9955-34-415-5

 
 Leidykla „Versus aureus“ išleido buvusio Lietuvos ambasadoriaus Šveicarijoje, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Vytauto Plečkaičio knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame“
Šveicarija - turtinga daugiakalbė valstybė, susiformavusi iš kelių tautų, kalbų ir kultūrų samplaikos, garsėja labiausiai išplėtota Europoje savivalda, unikalia bankų sistema ir galingų valstybių pripažinta neutraliteto politika, kurios pradėta siekti dar XVI amžiuje. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, tačiau, būdama  Vakarų Europos centre, iki šiol nepriklauso Europos sąjungai.
 
Dėl neutraliteto Šveicarija mėgiama tarptautinių organizacijų, gi Raudonasis Kryžius pasirinko savo emblema Šveicarijos vėliavą atvirkščiomis spalvomis... 
 
 

2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

2012 metų literatūros premijos laureatas Mo Yan - neatrasta žemė

Dieną prieš Nobelio premijos teikimą, su kolegėmis apšnekėjome, kad geriausiai mums tiktų, jog laureatu taptų Japonijos rašytojas Haruki Murakami - jo knygų daug, galėtume  ramiai sau reklamuoti. Kai laureatas buvo paskelbtas, paaiškėjo, jog netrime nei vienos jo knygos, nėra nei vieno kūrinio, kuris būtų išverstas į lietuvių kalbą.
Visa pažintis - informaciniai portalai užsienio kalbomis.




2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Anoj pusėj Dunojėlio


Magris, Claudio (1939-)
Dunojus / Claudio Magris ; iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko. - Vilnius : Vaga, 2012. - 334 p.

Š
į kartą pristatome Claudio Magris (g. 1939 m.) – italų romanisto, eseisto, kultūros filosofo,  2008 m. nominuoto  Literatūros Nobelio premijai, knygą "Dunojus". Autorius -  gimęs kosmopolitiškajame Italijos uoste, esančiame greta Slovėjinos sienos, Trieste, kuris jį išugdęs kaip enciklopedinių žinių ir kūrybiško smalsumo kupiną rašytoją. Jo knyga „Dunojus“ – įtraukta į Guardian visų laikų geriausių Kelionių kategorijos knygų dešimtuką, išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.
Skaitytojas nukeliamas į regioną, esantį imperiškosios, „mėlynojo kraujo“ upės – Dunojaus – baseino teritorijoje: kelionė driekiasi per Bavariją žemes, Austriją ir Vengriją, Balkanų šalis, Vidurio Europą – nuo Juodosios Girios iki Juodosios jūros.
 
Kelionė ne tiek geografinė, kiek kultūrinė - istorinė - socialinė, autorius aprašo ne tiek vaizdus ir vaizdinius, bet pakeliui atmintin susirenka įvairiausias smulkmenas – Centrinės Europos, kuri savin sutalpina vokišką, vengrišką, slavišką, romanišką, žydišką  kultūrą – atminties liudijimus: epų ir mūšių atpasakojimus,  kasdienio gyvenimo aprašymus, antkapių užrašus, laikraščių iškarpas, istorijos nuotrupas.

2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Nobelio literatūros premija 2015 metais - Svetlana Aleksijevič

Kasmetinė, laukiama, garsiausia.

Šiemet - Svetlana Aleksijevič. Baltarusių rašytoja.  67 metų autorė buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“.
Švedų dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas sakė, kad „jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas".
Komiteto, skiriančio Nobelio premijas, atstovė Sara Danius: „Pastaruosius 30-40 metų ji stengėsi apibūdinti sovietinį ir posovietinį žmogų. Tačiau tai nėra įvykių istorija. Tai yra emocijų istorija. Ji mums siūlo labai emocišką pasaulį. Taigi, tie istoriniai įvykiai, apie kuriuos ji rašo savo įvairiose knygose – nuo Černobylio katastrofos iki sovietų karo Afganistane – yra tiesiog dingstis tirti sovietinių ar posovietinių laikų žmogų“.
Rašytoja gimusi 1948 metais Ukrainoje, jos mama ukrainietė, tėvas baltarusis. Su tėvais vėliau apsigyveno Baltarusijoje, čia tapo žurnaliste.
Pirmoji knyga išleista 1985 metais.
 
Pilnas kūrinių sąrašas (rusų kalba, ja rašytoja kuria):
 
«У войны не женское лицо» Минск,1985
Последние свидетели. М., 1985
«Цинковые мальчики» (1989)
«Зачарованные смертью» (белорус. 1993, рус. 1994)
«Чернобыльская молитва» (1997)
«Последние свидетели. Соло для детского голоса» (2004)
«Время сэконд хэнд» (2013)
 
Lietuvių kalba išleistos knygos:
 
  • Алексіевіч, Святлана Аляксандраўна (1948-) (Aleksijevič, Svetlana)Černobylio malda : ateities kronika / iš baltarusių ir rusų kalbų vertė Alma Lapinskienė. - Vilnius : Alma littera, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 285 p.
  • Алексіевіч, Святлана Аляксандраўна (1948-) (Aleksijevič, Svetlana) Paskutinieji liudytojai : nevaikiški pasakojimai : viduriniam ir vyresniam mokykliniam amžiui / iš rusų kalbos vertė Salomėja Čičiškina. - Vilnius : Vyturys, 1989. - 182 p.
 

2016 m. spalio 26 d., trečiadienis

Elizabeth Bard. Iškyla Provanse

Su kuo palyginčiau šią knygą? Su svetur pirmą kartą ragaujamu maistu. Šiltas, intriguojantis ir keliantis asociacijas. Arba su lengvu kiek karstelėjusiu šampanu - prancūziškai žaviai lengvas, o skaitant toliau - atsiveria vis turtingesni sluoksniai - amerikietės merginos kelionė į Prancūziją, jos naujasis gyvenimas, adaptacija, vidiniai konfliktai tarp herojės "senojo aš" - žydų kilmės amerikietės ir naujai įgytos - prancūzės... Autorė pakviečia  skaitytojus į savo gyvenimą, kaip seniai matytus draugus pakviestų vakarienei ir išlaiko pakankamai paslapties sau. Tai ne tik memuarai, bet ir kelias į savęs pažinimą  ir paprastesnį gyvenimą. 
Kam rekomenduojama? tiems, kas pasiilgo poilsio su knyga rankoje, nori sužinoti, kaip keičia žmogaus gyvenimą emigracija į kitą šalį, taip pat - mėgstantiems kulinariją. 

Bard, Elizabeth. Iškyla Provanse : receptais pagardinta meilės istorija /iš anglų kalbos vertė Violeta Karpavičienė. - Vilnius : Alma littera, 2016. - 380 p.

2021 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Eilėje - Serbijos literatūra. Ivo Andrič. Drinos tiltas.


Liko visai nedaug. Vaikštome po Europą pirmyn atgal, žvilgsnis - į Serbiją. Problema ta pati, kaip su daugybe mažų šalių - literatūra praktiškai nepažįstama ir neverčiama. Bet vis dėl to? Gal rasite ką nors? 
Nubalsuota -  Ivo Andrič. Drinos tiltas.
Skanus pasirinkimas, turint omeny, kad Ivo Andrič - vienintelis Balkanų šalių Nobelio premijos laureatas, kuri įteikta 1961 metais už "epinę jėgą, kuria jis lietė svarbias temas ir vaizdavo žmonių likimus, paimtus iš jo šalies istorijos“. 
Būsimasis rašytojas gimė  1892 m. spalio 9 d. Dolac kaime  Austrijoje-Vengrijoje. Mirus tėvui, motina negalėjo išlaikyti vaikų, tad užaugo motinos tėvų šeimoje Višegrade, studijavo Zagrebo, Vienos, Krokuvos universitetuose, jaunystėje domėjosi politika, netgi buvo pakliuvęs už šią veiklą pakliuvęs į kalėjimą, vėliau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, netgi buvo ambasadoriumi. Prasidėjus karui, 1941 metais, pasitraukė nuo aktyvios veiklos ir atsidėjo kūrybai. 
Į lietuvių kalbą taip pat išversti Ivo Andrič romanai "Panelė" bei "Prakeiktas kiemas". 
Išbandykime tekstą. 

2021 m. gegužės 25 d., antradienis

"Vasara su knyga" 2021 - iššūkis, kurį reikia įveikti

Šiemet - mažasis jubiliejus skaitymo iššūkiui. Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos penktus metus vykdo projektą „Vasara su knyga“ ir kviečia įvairaus amžiaus žmones dalyvauti skaitymo varžytuvėse „Skaitymo iššūkis“!

Kaip ir kasmet, užduoties atlikimui reikia perskaityti nors po vieną knygą, atitinkančias užduotį. 





2016 m. gegužės 6 d., penktadienis

Rimvydas Valatka. Jogailos akmuo Lenkija

 Mane visada žavi žmonės, kurie moka ieškoti tai, kas jungia, o ne skiria. Ypač kaimynines tautas, kurios visada turi dėl ko pykti ar nepasidalyti. Na, tarkime, su latviais nesipykstame, nors, po I Pasaulinio karo, kuriantis valstybėms, vyko ginčas dėl Palangos ir Šventosios. Arbitraže nugalėjo Lietuva, tad turime pajūrio ruožą. 
O čia - Lenkija, kuri nuo XIX amžiaus buvo piešiama kaip priešas... Ir vistik, jie irgi mūsų artimiausi kaimynai, su kuriais dalinamės ir bendrą nemažą istorijos dalį. Su kuria kariavome XX amžiuje, ir kurios bažnyčių varpai skambėjo Kovo 11 vidurnaktį, Lietuvai priėmus nepriklausomybės aktą.
Taigi - seno žurnalistikos vilko Rimvydo Valatkos knyga apie Lenkiją, daugiausia interviu.

Valatka, Rimvydas. Jogailos akmuo Lenkija. - Vilnius : Versus aureus, [2015]. - 253 p.

 
 

2014 m. kovo 31 d., pirmadienis

Undinėlė, panelė Smila ir kiti Danijos gyventojai



Balandį  visas Panevėžys, kaip Lietuvos kultūros sostinė turėtų nukeliauti į Daniją. Ko ten? O čia jau pasirinktinai... Vaikai tikriausiai keliautų į Legolendą arba kurį nors Hanso Kristiano Anderseno muziejų. Istorijos mėgėjai - pažiūrėti šalies, kur gyvena pačių pirmųjų vikingų palikuonys. Pedagogai - pasisemti naujų profesinių idėjų, nes Lietuvoje labai populiarios danų idėjos šioje srityje. Visi paniurėliai ir nelaimingi - į miestelį, kuris vadinamas vienu iš keturių laimingiausių pasaulio miestų. Ar reikia daugiau krypčių? Literatūra. Lietuvoje danų literatūra ne pati populiariausia. Be Anderseno pasakų, žinoma. Šio rašytojo sėkmė - nepakartojama. Galbūt jo asmenybė - tas pradas, kuris taip pažadino danus rūpintis vaikų gerove?

  

2019 m. spalio 16 d., trečiadienis

Žemėlapiai! Švedija





Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Švedija! 

2020 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Žemėlapis šįkart Baltarusijoje. Svetlana Aleksijevič, Nobelio premijos laureatė


Žaidžiame žemėlapius toliau.

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau.
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Baltarusiją!

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

Kelias, ieškantis mūsų

Negaliu nepasidalinti straipsniu iš mėgstamo žurnalo - "Aš ir psichologija". Kelionė į save. Labirintais, klystkeliais, kurie veda mus į save pačius.
Netgi straipsnio moto - tinka mūsų blogui.
"Ne mes ieškom savo Kelio, o Kelias ieško mūsų. Štai kodėl net stovėdami vietoje esame jam ištikimi. Tačiau su viena sąlyga - tik tada, jei esame iš tiesų pasirengę žengti žingsnį, kai tik bus laikas."
Dag Hammarskjold