Rodomi įrašai, išdėstyti nuo labiausiai atitinkančio užklausą nobelio. Rūšiuoti pagal datą Rodyti visus įrašus
Rodomi įrašai, išdėstyti nuo labiausiai atitinkančio užklausą nobelio. Rūšiuoti pagal datą Rodyti visus įrašus

2011 m. spalio 25 d., antradienis

2011 metų geriausias. Literatūros Nobelio premijos laureatas - T. Transtomeris

Alfredas Nobelis.
 Kiekvienais metais spalio pabaigoje mokslo ir  literatūros pasaulyje sujudimas - skelbiami prestižiskiausios  Nobelio premijos laureatai. Žmogus, sukūręs sprogstamąją medžiagą norėjo, jog jo vardas po mirties būtų susijęs ne su karu.
Taigi, premijos.
Manoma, kad įsteigti garsiąją premiją Alfredą Nobelį paskatino per apsirikimą prancūzų spaudoje paskelbtas jo nekrologas Le marchand de la mort est mort („Mirė mirties komersantas“), kuriame buvo rašoma, kad „vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“.
1895 m. lapkričio 30 Alfredas Nobelis Švedų ir norvegų klube Paryžiuje pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją turto dalį paskyrė Nobelio premijos įsteigimui. Premija turi būti išmokėta garsiems mokslininkams ir kūrėjams chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse.
Būti TOKIOS premijos laureatu - didžiulis prestižas.  Tai reiškia, kad žmogus priklauso pasaulio mokslo ar kultūros elitui.

2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Dviguba Nobelio premija. 2018 ir 2019 metai.



Susiklosčius aplinkybėms (Me too skandalas, palietęs komisijos narį), 2018 metais Nobelio literatūros premija nebuvo įteikta. Tiesa, tai ne pirmas kartas premijos istorijoje. Ji taip pat nebuvo įteikta pirmojo pasaulinio  karo metais - 1914, 1918, taip pat ir antrojo -  1940, 1941, 1942, 1943.  Tiesa, vienas Literatūros premija nebuvo įteikta ir 1935 metais. Priežastys - neskelbiamos. 

2016 m. kovo 8 d., antradienis

Angelina Zaleckaitė. Paslaptingasis Egiptas

Sunku pristatinėti knygą, kuri išrinkta geriausia GERIAUSIA 2015 METŲ KELIONIŲ KNYGA, ją jau trečius metus internete www.kelionesirpramogos.lt rinko skaitytojai. Juolab, kad jau pristatėme 25 naujas knygas. Aš net nežinau prie kurių pogrupių šią knygą priskirti: tai nėra vien kelionės įspūdžiai, greičiau tai įspūdžiai žmogaus, kelerius metus gyvenusio šalyje ir žinančio šalį iš vidaus. Tai ir istorinės, geografinės žinios, kurios gali ir "praeiti pro šalį", jei gyveni, pernelyg nesidomėdamas tuo kraštu. Patarimai keliautojams, enciklopedinės žinios, įdomios istorijos, ir kartu vietinių gyventojų papročiai, įpročiai, žodžiu - visa kasdienė kultūra kaip ant delno. Pateiktose ištraukose iš knygos, man regis atsispindi knygos pobūdis.


2020 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Nobelio literatūros premija 2020 - Louise Glück

Louise Gluck


 

Kiekvieną rudenį skiname literatūrinį derlių, teisingiau - įvertinimus. 
Šiandien - Nobelio premijos literatūros srityje skelbimas, po 11 dienų - Booker premija, vakar jau paskelbė Lietuvos Metų knygos rinkimus, o šiandien - reikšmingiausia metų premija! 
Taigi - Louise Glück, JAV poetė, eseistė.  Apdovanojimas skamba: "neabejotiną poetinį balsą, kuris su griežtu grožiu paverčia individualų egzistavimą universaliu". 
Jos apdovanojimų kraitis ir iki Nobelio literatūros premijos jau buvo solidus - Pulitzerio premija už poeziją, Nacionalinis knygų apdovanojimas, Nacionalinį knygų kritikų rato apdovanojimas. 

Interviu su  su VU Filologijos fakulteto dėstytoju, Amerikos lietuviu, vertėju ir poetu dr. Rimu E. Užgiriu:   Nobelio premijos laureatė Louise Glück: poezija, kuri kalba apie universalias žmonijos problemas
Louise Glück poezija http://www.satenai.lt

2016 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

2016 metų Nobelio premijos laureatas

Kaip ir kasmet, spalis literatūros ir mokslų gerbėjams kelia malonų jaudulį. Nobelio Premija. Pasaulyje nėra garsesnių ir labiau traukiančių dėmesį. Šiais metais literatai laukia nekantriausiai - jau įpratome, kad laureatų paskelbimo datas žinome iš anksto, eiliškumą - taip  pat. Šiais metais literatūros premijos data buvo paskelbta tada, kai visi kiti laureatai jau buvo žinomi prieš savaitę. Ne vienas abejojo, ar neatsitiks taip, kad jo iš viso nebus. (1914, 1918, 1935, 1940-1943 premija paskelbta nebuvo).



 

2021 m. spalio 7 d., ketvirtadienis

2021 metų Nobelis. Abdulrazak Gurnah

 Kasmetinė Nobelio literatūros premija - svarbus įvykis literatūros gyvenime. Nenuspėjamas ir labiausiai aptariamas įvykis šiame fronte. 
Taigi, pristatome 2021 metų Nobelio literatūros premijos laureatą  Abdulrazak Gurnah 

Novelistas, gimęs 1948 metais Zanzibaro saloje, Tanzanijos novelistas. 
Į Angliją atvyko kaip studentas 1968 metais, studijavo ir doktorantūrą gynėsi Kento universitete, ten pat dirba profesoriumi ir podiplominių studijų direktoriumi.

Tiek literatūros, tiek mokslinių tyrimų sritis - postkolonializmo literatūra, migrantų likimai kitose šalyse ir kultūrose. 

Rašytojo knygos "Rojus" buvo Bookerio premijos trumpajame sąraše, dar dvi knygos yra ilgajame nominacijų sąraše. 
Nobelio literatūros premija 2021 metais įteikta „už bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą tarp kultūrų ir žemynų“.

Laukiame vertimo į lietuvių kalbą! 


Ankstesnių metų  literatūros premijos laureatai 

2019 m. gruodžio 10 d., antradienis

Peter Handke. Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke -  vienas iš tų autorių, kurių apdovanojimas prestižine Nobelio literatūrine premija sukelia daugiau diskusijų, nei džiaugsmo ir pritarimo, kaip atsitiko su tuo pat metu paskelbtąja 2018 metų laureate Olga Tokarczuk. Priežastis - ne literatūrinė. Politika. 
Peteris Handke gimė pačiame karščiausiame Europos taške - Austrijos pietuose. Čia pat - Balkanai, kuriuose (formaliai Austrijoje) prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, su skirtingais sąjungininkais jungėsi antrajame,  jau po Berlyno sienos (kartu ir komunistinės Jugoslavijos) žlugimo kilo vadinamieji Balkanų karai....
Taigi, rašytojo mama - slovėnė, tėtis - vokietis, Vermachto kareivis. Vaikystėje gyventa ir Rytų Berlyne, ir mamos gimtinėje - Griffeno mieste, Austrijos Karintijos regione, kur gyvena nemažai slovėnų. 

Tada - Sankt Feitas prie Glano, kur lankė katalikišką berniukų mokyklą, Klagenfurtas ir galiausiai Graco universitetas. Išgarsėjo P. Handke jau universitete, įeidamas į žymią tuo metu literatūrinę "Graco grupę". Išgarsėjo ne tik talentu, bet ir ir "Enfant terrible" charakteriu, iššūkiais nusistovėjusioms taisyklėms. Vėliau tai išaugo į politines manifestacijas, tad XX amžiaus karinis konfliktas Balkanuose sukėlė XXI amžiaus nuostabą dėl Nobelio literatūros premijos paskyrimo.


2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

2013 metų Literatūros geriausias

Alice Munro
Šiandien, 2013 spalio 10 dieną paskelbtas Literatūros premijos laureatas. 
 
Be abejo, ji nėra vienintelė, tačiau pasauliniu mąstu - be abejo, labiausiai vertinama.
Savas premijas turi Europos sąjunga, kieviena šalis taip pat.
Bukerio premija (angl. Booker Prize) – viena iš svarbiausių angliškai kalbančiųjų pasaulio šalių literatūrinė premija. Viena iš sąlygų - autorius turi priklausyti Britanijos tautų sandraugai arba būti kilęs iš Airijos ar Pietų Afrikos Respublikos.
Pulicerio premija (The Pulitzer Prizes) - Jungtinėse Amerikos Valstijose skiriama premija už geriausius žurnalistikos, literatūros arba muzikos kūrinius. Nuo 1917 m. kasmet gegužės mėnesį teikia JAV Kolumbijos universiteto Pulicerio premijų globos komitetas, rekomendavus žiuri, į kurią įeina žymiausi šalies žurnalistai, kultūros darbuotojai ir universiteto rektorius.
Brolių Gonkūrų premija - prestižiskiausia Prancūzijos literatūrai.
 Dublino literatūros premija - viena demokratiškiausių pasaulio literatūros premija, į ją gali pretenduoti bet kokio amžiaus ir bet kurios tautybės rašytojas. Kandidatai  atrenkami atsižvelgiant į jų skaitomumą pasaulio bibliotekose. Vėliau komisija išrenka nugalėtoją. Vienintelis reikalavimas - knyga turi būti išleista ir anglų kalba.

2013 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

Vilius Telis ir kiti ambasadoriaus džiaugsmai

 
Vytautas Petras Plečkaitis
Šveicarija, kurios nepažįstame : ambasadoriaus įžvalgos : mitai, realybė, paralelės. - Vilnius : Versus aureus, 2013, - 190 p. - ISBN 978-9955-34-415-5

 
 Leidykla „Versus aureus“ išleido buvusio Lietuvos ambasadoriaus Šveicarijoje, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Vytauto Plečkaičio knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame“
Šveicarija - turtinga daugiakalbė valstybė, susiformavusi iš kelių tautų, kalbų ir kultūrų samplaikos, garsėja labiausiai išplėtota Europoje savivalda, unikalia bankų sistema ir galingų valstybių pripažinta neutraliteto politika, kurios pradėta siekti dar XVI amžiuje. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, tačiau, būdama  Vakarų Europos centre, iki šiol nepriklauso Europos sąjungai.
 
Dėl neutraliteto Šveicarija mėgiama tarptautinių organizacijų, gi Raudonasis Kryžius pasirinko savo emblema Šveicarijos vėliavą atvirkščiomis spalvomis... 
 
 

2019 m. spalio 21 d., pirmadienis

Olga Tokarczuk: Nobelio literatūros premija už pasąmonės gelmes

Olga Tokarczuk
Olga Nawoja Tokarczuk  – viena geriausiai vertinamų lenkų rašytojų. Gimusi 1962 metų sausio 27 d., išsilavinimas įgijo  Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete ir keletą metų dirbo kaip psichoterapeutė. 
Už romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) ji yra laimėjusi dvi svarbiausias Lenkijos literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis skaitytojų apdovanojimus. Už romaną „Bėgūnai“ rašytoja 2018 m. apdovanota „The Man Booker International“ premija, tas pats romanas  apdovanotas ir Nobelio literatūros premija. Ši premija įteikta „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“. Iš tiesų,  Olgos Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės, tad realybė pinasi su archetipais ir pasąmone.
 Pati autorė yra sakiusi: „Mane domina žmonių patiriamas pasaulio sudėtingumas. Realu ir tikra yra tai, kas mus veikia, daro mums įtaką.“ 

Skaitome:  Olga Tokarczuk. Praamžiai ir kiti laikai/ iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis. - Vilnius : Strofa, 2000.- 255 p.


2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Nobelio literatūros premija 2015 metais - Svetlana Aleksijevič

Kasmetinė, laukiama, garsiausia.

Šiemet - Svetlana Aleksijevič. Baltarusių rašytoja.  67 metų autorė buvo pagerbta „už savo polifoninius veikalus, kurie yra paminklas kančioms ir drąsai mūsų laikais“.
Švedų dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas sakė, kad „jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas".
Komiteto, skiriančio Nobelio premijas, atstovė Sara Danius: „Pastaruosius 30-40 metų ji stengėsi apibūdinti sovietinį ir posovietinį žmogų. Tačiau tai nėra įvykių istorija. Tai yra emocijų istorija. Ji mums siūlo labai emocišką pasaulį. Taigi, tie istoriniai įvykiai, apie kuriuos ji rašo savo įvairiose knygose – nuo Černobylio katastrofos iki sovietų karo Afganistane – yra tiesiog dingstis tirti sovietinių ar posovietinių laikų žmogų“.
Rašytoja gimusi 1948 metais Ukrainoje, jos mama ukrainietė, tėvas baltarusis. Su tėvais vėliau apsigyveno Baltarusijoje, čia tapo žurnaliste.
Pirmoji knyga išleista 1985 metais.
 
Pilnas kūrinių sąrašas (rusų kalba, ja rašytoja kuria):
 
«У войны не женское лицо» Минск,1985
Последние свидетели. М., 1985
«Цинковые мальчики» (1989)
«Зачарованные смертью» (белорус. 1993, рус. 1994)
«Чернобыльская молитва» (1997)
«Последние свидетели. Соло для детского голоса» (2004)
«Время сэконд хэнд» (2013)
 
Lietuvių kalba išleistos knygos:
 
  • Алексіевіч, Святлана Аляксандраўна (1948-) (Aleksijevič, Svetlana)Černobylio malda : ateities kronika / iš baltarusių ir rusų kalbų vertė Alma Lapinskienė. - Vilnius : Alma littera, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 285 p.
  • Алексіевіч, Святлана Аляксандраўна (1948-) (Aleksijevič, Svetlana) Paskutinieji liudytojai : nevaikiški pasakojimai : viduriniam ir vyresniam mokykliniam amžiui / iš rusų kalbos vertė Salomėja Čičiškina. - Vilnius : Vyturys, 1989. - 182 p.
 

2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

2012 metų literatūros premijos laureatas Mo Yan - neatrasta žemė

Dieną prieš Nobelio premijos teikimą, su kolegėmis apšnekėjome, kad geriausiai mums tiktų, jog laureatu taptų Japonijos rašytojas Haruki Murakami - jo knygų daug, galėtume  ramiai sau reklamuoti. Kai laureatas buvo paskelbtas, paaiškėjo, jog netrime nei vienos jo knygos, nėra nei vieno kūrinio, kuris būtų išverstas į lietuvių kalbą.
Visa pažintis - informaciniai portalai užsienio kalbomis.




2017 m. spalio 5 d., ketvirtadienis

Nobelis. Literatūra. 2017 metai. Kazuro Ishiguro


Nobelio literatūros premijos komitetas savo veiklą pradeda vasario mėnesį, kai gaunami visi pretendentų pasiūlymai į tų metų apdovanojimus. Paprastai jų būna apie 200, tad pirmasis darbas - atsirinkti 20 tų, kurie yra realūs pretendentai į apdovanojimą.  Gegužės mėnesį pretendentai atrenkami į trumpąjį sąrašą - ten patenka tik penki. (Teko girdėti gandus, kad Balys Sruoga buvo penketuke - už "Dievų mišką", tokį neįprastą kūrinį, dar neišblėsus Antrojo pasaulinio dūmams. Deja, kūrinys Sovietų Sąjungoje buvo uždraustas, tad neišleista knyga negalėjo būti premijuota, romanas išleistas 10 metų po autoriaus mirties).  Sakoma, kad Švedijos literatūros Akademijos nariai, skaitydami kūrinius apvelka juos nepermatomais aplankais, kad nebūtų netyčia užfiksuoti paparacių ir nebūtų išduota apdovanojimų paslaptis. Beje,  prieš pusvalandį iki paskelbimo visada stengiamasi susisiekti su apdovanojamu asmeniu... Tad jis gali pradėti žiūrėti savo apdovanojimo paskelbimą, jau žinodamas laureatą, kai tuo tarpu visi kiti dar tebemato tik Akademijos salės dvivėres duris, ir spėlioja vardus.
Beje, jei manote, kad labiausiai diskutuotinas buvo pernykštis laureatas - Bobas Dylanas - klystate. Aleksandras Solženycinas sulaukė ne tik Sovietų Sąjungos naujų represijų, bet ir nepritarimo Švedijoje bei kitose šalyse... 
Taigi - 2017 metų Nobelio literatūros laureatas -  Kazuro Ishiguro, Anglijos rašytojas, "kuris savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė mūsų ryšio su pasauliu iliuzinę prasmę". 

2021 m. gegužės 25 d., antradienis

"Vasara su knyga" 2021 - iššūkis, kurį reikia įveikti

Šiemet - mažasis jubiliejus skaitymo iššūkiui. Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos penktus metus vykdo projektą „Vasara su knyga“ ir kviečia įvairaus amžiaus žmones dalyvauti skaitymo varžytuvėse „Skaitymo iššūkis“!

Kaip ir kasmet, užduoties atlikimui reikia perskaityti nors po vieną knygą, atitinkančias užduotį. 





2021 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Eilėje - Serbijos literatūra. Ivo Andrič. Drinos tiltas.


Liko visai nedaug. Vaikštome po Europą pirmyn atgal, žvilgsnis - į Serbiją. Problema ta pati, kaip su daugybe mažų šalių - literatūra praktiškai nepažįstama ir neverčiama. Bet vis dėl to? Gal rasite ką nors? 
Nubalsuota -  Ivo Andrič. Drinos tiltas.
Skanus pasirinkimas, turint omeny, kad Ivo Andrič - vienintelis Balkanų šalių Nobelio premijos laureatas, kuri įteikta 1961 metais už "epinę jėgą, kuria jis lietė svarbias temas ir vaizdavo žmonių likimus, paimtus iš jo šalies istorijos“. 
Būsimasis rašytojas gimė  1892 m. spalio 9 d. Dolac kaime  Austrijoje-Vengrijoje. Mirus tėvui, motina negalėjo išlaikyti vaikų, tad užaugo motinos tėvų šeimoje Višegrade, studijavo Zagrebo, Vienos, Krokuvos universitetuose, jaunystėje domėjosi politika, netgi buvo pakliuvęs už šią veiklą pakliuvęs į kalėjimą, vėliau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, netgi buvo ambasadoriumi. Prasidėjus karui, 1941 metais, pasitraukė nuo aktyvios veiklos ir atsidėjo kūrybai. 
Į lietuvių kalbą taip pat išversti Ivo Andrič romanai "Panelė" bei "Prakeiktas kiemas". 
Išbandykime tekstą. 

2020 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

2020 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Žemėlapis šįkart Baltarusijoje. Svetlana Aleksijevič, Nobelio premijos laureatė


Žaidžiame žemėlapius toliau.

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau.
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Baltarusiją!

2019 m. spalio 16 d., trečiadienis

Žemėlapiai! Švedija





Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Švedija! 

2016 m. lapkričio 15 d., antradienis

Ateitis - nežinomybė, iššūkis, viltis: Šiaurės bibliotekų savaitė

Kasmetinė Šiaurės bibliotekų savaitė kviečia visus pažvelgti į ateitį.
Plakato autorius Ville Tietäväinen pateikia savo įžvalgas ateities tematika: "Iliustracija yra kompozicija iš paveikslų serijos. Smėlio laikrodžio viršus simbolizuoja dabartines grėsmes klimatui, o apatinė dalis - aliuzija į šviesią ateitį. Smėlio laikrodis - tai laikas ir jo tėkmė. Kylantis vanduo po truputį pildo smėlio laikrodį, viršutinėje dalyje dominuojantis objektas - ledkalnis. Vanduo kapsi ir laikrodžio inde vandens po truputį daugėja. Tačiau dar ne viskas nugrimzdę. Vandens paviršiuje plūduriuoja knygų valtis. Tai simbolis to, kad mes, dalindamiesi  žiniomis, išmintimi ir fantazija dar galime išgelbėti civilizacijos ateitį."
Taigi ateitis  - nežinomybė ir viltis - viskas įmanoma. Viltis skatina ne tik tikėtis palankiausios jums išeities, bet ir veikti, kad įgyvendintumėte tai, ko siekiate...



2016 m. spalio 26 d., trečiadienis

Elizabeth Bard. Iškyla Provanse

Su kuo palyginčiau šią knygą? Su svetur pirmą kartą ragaujamu maistu. Šiltas, intriguojantis ir keliantis asociacijas. Arba su lengvu kiek karstelėjusiu šampanu - prancūziškai žaviai lengvas, o skaitant toliau - atsiveria vis turtingesni sluoksniai - amerikietės merginos kelionė į Prancūziją, jos naujasis gyvenimas, adaptacija, vidiniai konfliktai tarp herojės "senojo aš" - žydų kilmės amerikietės ir naujai įgytos - prancūzės... Autorė pakviečia  skaitytojus į savo gyvenimą, kaip seniai matytus draugus pakviestų vakarienei ir išlaiko pakankamai paslapties sau. Tai ne tik memuarai, bet ir kelias į savęs pažinimą  ir paprastesnį gyvenimą. 
Kam rekomenduojama? tiems, kas pasiilgo poilsio su knyga rankoje, nori sužinoti, kaip keičia žmogaus gyvenimą emigracija į kitą šalį, taip pat - mėgstantiems kulinariją. 

Bard, Elizabeth. Iškyla Provanse : receptais pagardinta meilės istorija /iš anglų kalbos vertė Violeta Karpavičienė. - Vilnius : Alma littera, 2016. - 380 p.