Rodomi pranešimai su žymėmis Panevėžys. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Panevėžys. Rodyti visus pranešimus

2016 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

Ingrida Semaškaitė. Dvarai kviečia užsukti


Naujas kelionių vadovas tiems, kurie domisi kultūros paveldu Lietuvoje. Knygoje pristatomi  restauruoti, išgražėję ar baigiami restauruoti dvarai. Pateikiama išsami informacija apie dvarų praeitį ir dabartį, koncentruotai informuojama apie dvaruose teikiamas paslaugas. Dvarų aprašymuose pateikta visa turistams aktuali informacija,  - kur apsistoti, pavalgyti, nurodytas darbo laikas, adresai, žemėlapiuose pažymėta tiksli vieta. Taip pat pristatoma istorija, žymiausi asmenys, gimę ar gyvenę tuose dvaruose.
Skaitymui, be abejo, dvarų, artimiausių Panevėžiui aprašymai
 

Dvarai kviečia užsukti / [sudarytoja Ingrida Semaškaitė]. - Vilnius : Algimantas, [2016] (Vilnius : Standartų sp.). - 181 p. : iliustr., žml. ; 17 x 23 cm.


2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Panevėžys – rasti tai, ko nėra kitur: Žurnalas "Kelionės ir pramogos" rekomenduoja

Rugsėjo 27- pasaulinė turizmo diena. 
Paprastai didžiosios kelionės vyksta vasarą, tačiau šįkart ne keliausime, o pakviesime kitus atvykti į svečius pas mus, į Panevėžį. Kaip kiti mato Panevėžį? Ką jame verta aplankyti? 
Panevėžiečiams skaitytojams linkime prisiminti, kur galime apsilankyti patys (tikrai ne visur buvote!) ir nusivesti svečius. 
Straipsnis publikuotas žurnale "Kelionės ir pramogos" 





2015 m. birželio 5 d., penktadienis

Panevėžio akmenys

Birželio pradžia - kaip ir dvynių ženklas - labai dvipusis. Vasara dar neįsibėgėjo, imtis atostogų dar nesinori, bet knieti papramogauti, pakeliauti. Juolab - mokykliniams vaikams jau atostogos, reikia naujų įspūdžių ir laiko su jais. Siūlome mažą kelionę gimtajame mieste. O ta pačia proga - Laimučio Vasilevičiaus knygą "Panevėžio akmenys".













2015 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios ... : Keliaujame Suvalkijoje

Suvalkija. Kraštas, kur lietuvių kalba įgavo savo formą. O gal reiktų sakyti - kur žmonės kalba ne tarmiškai, o bendrine kalba?  Didele dalimi irgi teisingai.
Po III Žečpospolitos padalijimo 1795–1807 m. buvo Prūsijos karalystės provincija, vėliau, 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1915 m. – Lenkijos karalystei Rusijos imperijoje, po 1863 metų sukilimo tapo  Suvalkų gubernijos dalimi. 1808–1940 m. Užnemunėje galiojo Napoleono kodeksas. Užnemunėje 1808 m., anksčiau nei likusioje Lietuvoje, panaikinta baudžiava, čia anksčiau ėmė klostytis nauji ekonominiai  santykiai,  formuotis lietuvių inteligentija. XIX a. II pusėje Užnemunė buvo lietuvių tautinio judėjimo centras, davęs Lietuvai daugybę kultūros žmonių.
Ką davė Suvalkija Panevėžiui? 
Vyskupą J. Preikšą, mokytoju dirbusį Joną Jablonskį, ir žinoma, Salomėją Nėrį.
Apie pastarąją, dirbusią mokytoja toje pat gimnazijoje, kur pusšimčiu metų vėliau teko mokytis, pasakoja ir buvę mokiniai, ir amžininkų užrašyti liudininkai.
Panevėžyje ji buvo dievinama mokytoja, paslaptingoji poetė. Visi kiti dramatiškieji gyvenimo  posūkiai ir dalyvavimai bus vėliau, o kol kas ji - poetė. Panevėžyje. 
Skaitymui parinkome:
Alekna, Viktoras. Salomėja : [biografinė apybraiža]. - Vilnius : Dienovidis, 1996 (Kaišiadorys : A. Jakšto sp.). - 359 p

2014 m. lapkričio 14 d., penktadienis

Stebuklai ir talismanai

Stebuklai vyksta. Tame tarpe ir Lietuvoje. Kaip ten toje Keistuolių dainoje "Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti". O dar galima imtis pagalbinių veiksmų! kokių?
Vienas labai mėgstamas skaitytojų žurnalas "Šeimininkė" pristato vietas, skulptūras, kuriems jų lankytojai suteikia magišką galią.
Nuotraukos - rastos internete
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2014 m. birželio 19 d., ketvirtadienis

Donelaitiada tęsiasi. Kaip Plaučiūnas važiavo Kultūros sostinės žiūrėti


Kasmetinis. Jau po pirmojo jubiliejaus (šeštasis!). Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydis.
Žodžiu  - kasmetinė laukiama šventė, šiemet - prie pat Panevėžio, nes šeimininkai - Panevėžio apskrities viešoji biblioteka.
Keliauti toli nereikėjo, tad šiemet, kaip niekad anksčiau, sulaukėme ir savo palaikytojų būrio.
Bet apie viską - iš eilės.
 
 
 
 
 
 

2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis

Kelionė į užsienį Lietuvoje


Negalime nepasidalyti atradimu - savo mėgstamo žurnalo "Kelionės ir pramogos" straipsniu - apie pasaulio vietovių pavadinimus Lietuvoje. Regis turime įvairių senovę siekiančių vietovardžių, kilusių iš pavardžių (Jonava ar Joniškis, netgi Kaišiadorys, sako, kilo iš totoriško vardo Chaišadar), turime sudurtinių vietovardžių, sudarytų iš vardo ir kokio bendrinio žodžio (Ilgakiemis, Petrapilis - senasis lietuviškas Peterburgo pavadinimas). Kartais vietovardis nurodo, jog gyvenamoji vieta yra prie kokios upės, miško, ar ežero, mūsų gimtasai Panevėžys  - vieta prie Nevėžio. O štai Antakalnis yra tiesiog "Ant Kalno". Būna, kad vietovė pavadinama kokio augalo (Kauno Ąžuolynas), arba gyvūno (Gegužinė) garbei. O kartais kokiame kaime ar miestelyje apsigyvena svetimtaučiai ar svetimgenčiai  žmonės ir tada atsiranda 40 Totorių kaimas arba Kuršėnai, kur apsigyveno iš Kuršo pabėgę gentainiai....

Bet tos vietovės, apie kurias rašo Rimantas Šilagalis - ypatingos. Jos liudija kintančius pavadinimus ir mūsų tautiečių aplankytas vietas, arba - rodančias ilgesį joms.

Paskaitysime ...

2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Panevėžio vyskupijos bažnyčios


Panevėžio vyskupijos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [vyr. redaktorė Danguolė Kandrotienė]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 261, [2] p. : iliustr., žml. ; 24 x 25 cm. -ISBN 978-609-8090-00-0 (įr.)Negaliu praeiti pro šalį, kai kažkas rašoma apie Panevėžį.
Šįkart - nauja knyga apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, viena iš serijos apie visas Lietuvos bažnyčias. Tai nėra apie "100 gražiausių" ar "100 neįtikinamiausių" pastatų, šiose knygose pristatomos visos Lietuvos bažnyčios, kad ir kiek nuošalios ir nežinomos jos būtų, kažkam jos tikrai pačios nuostabiausios, kadangi pažįstamos nuo kūdikystės.
Apie teksto pobūdį galite spręsti iš pateikiamos ištraukos apie Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčią - pačią seniausią mūsų mieste.

2013 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

Ožkų, malūnų ir visų kitų sostinės

Seniai kada beskaičiau tokį linksmą ir taiklų straipsnį. Šį kartą - "Kelionės ir pramogos" pateikia lietuviškų sostinių sąrašą.
Su kai kuo galima sutikti, su kai kuo - ne, tačiau paskaityti visiškai smagu.
Nežinau, ar galime nuspręsti keliauti būtent į vieną ar kitą vietovę dėl to, kad kaimas ar miestelis - Ožkų, česnakų ar Europos grybų sostinė, tačiau bent jau galima pasidairyti aplinkinėse vietovėse šventės ar renginio, skirto "sostinės" vardui.





2012 m. liepos 24 d., antradienis

Įdomiausios kelionės po Lietuvą

Įdomiausios kelionės po Lietuvą : 70 maršrutų, 700 fotografijų, 1100 objektų : [iliustruotas žinynas / sudarytojai Danguolė Kandrotienė ir Vytautas Kandrotas]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 438, [2] p. : iliustr.

Pristatome naują kelionių vadovą po Lietuvą. Pirmasis klausimas, išvydus - kuo ši knyga skiriasi nuo kitų, analogiškų, taip gausiai pastaraisiais metais leidžiamų kelionės vadovų.
Atsakymas ateina pavarčius knygą - šiame vadove "sudėti" tikrai įdomūs, turistą patraukiantys objektai.
Aptikau objektus, apie kuriuos nerašoma, tik iš lūpų į lūpas perduodama informacija.
Palyginimui - ištrauka iš knygos - apie Panevėžį. Jį juk gerai žinome ir galime nuvesti savo svečius?

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis

Keliausime Lietuvoje: Balys Buračas siūlo

Šioje knygoje surinkti visi Balio Buračo fotografuoti Lietuvos piliakalniai – pristatoma 184 piliakalniai, dokumentuoti 1923–1965 metais. Publikuojamos ne tik piliakalnių, bet ir šventviečių, kalvų, senkapių, pilkapių fotografijos, – visų tų objektų, kuriuos autorius vadino piliakalniais, arba tarmiškai pilėmis. Leidinyje stengtasi pristatyti visus Lietuvos archeologijos paminklus, kuriuos yra nufotografavęs B. Buračas, todėl knyga užbaigiama apeiginių akmenų nuotraukomis. Vaizdus papildo B. Buračo surinkti padavimai ir legendos apie piliakalnius, pačių piliakalnių aprašymai.   Lietuvoje priskaičiuojama, 2011 m. pradžios duomenimis, 850 ir kasmet randama naujų. Tiesa, dalis jų yra žinomi tik iš istorinių dokumentų, tame tarpe - nuotraukų.