Ingrida Semaškaitė. Dvarai kviečia užsukti

Naujas kelionių vadovas tiems, kurie domisi kultūros paveldu Lietuvoje. Knygoje pristatomi  restauruoti, išgražėję ar baigiami restauruoti dvarai. Pateikiama išsami informacija apie dvarų praeitį ir dabartį, koncentruotai informuojama apie dvaruose teikiamas paslaugas. Dvarų aprašymuose pateikta visa turistams aktuali informacija,  - kur apsistoti, pavalgyti, nurodytas darbo laikas, adresai, žemėlapiuose pažymėta tiksli vieta. Taip pat pristatoma istorija, žymiausi asmenys, gimę ar gyvenę tuose dvaruose.

Skaitymui, be abejo, dvarų, artimiausių Panevėžiui aprašymai

 

Dvarai kviečia užsukti / [sudarytoja Ingrida Semaškaitė]. - Vilnius : Algimantas, [2016] (Vilnius : Standartų sp.). - 181 p. : iliustr., žml. ; 17 x 23 cm.

Puziniškis

Panevežio r. Smilgių šen. kaimas netoli Smilgių. Tai rašytojos ir publicistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861- 1943) gimtinė, nuošalus dvarelis, pasislėpęs tarp miškų. Nuo 1987 m. G.Petkevičaitės - Bitės gimtine rūpinasi Panevėžio rajono viešoji biblioteka,

Puziniškio dvaro rūmai

įrengusi čia rašytojos gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją. 2010 metais, vykdant tarptautinį projektą, pastatas atnaujintas, atkurta autentiška dvarelio aplinka. Puziniškio muziejuje vietą rado ir vaikų rašytojas, pedagogas Matas Grigonis (1889-1971), kurį laiką gyvenęs Panevėžio krašte.
Senovėje Puziniškis priklausė Bialozarų giminei. 1835 m. valdą nusipirko Felicijonas Petkevičius, Rozalimo dvarininko (dabar Pakruojo r.) Bialozaro dvarų prievaizdas (rašytojos senelis). Dvare gimė jo sūnus, būsimas medicinos daktaras Jonas Leonas Petkevičius (rašytojos tėvas), Joniškėlio gydytojas, užauginęs 6 vaikus, bet dauguma mirė labai jauni. Jis buvo vedęs Malviną Chodakauskaitę (prezidento Antano Smetonos uošvio Antano Chodakausko seserį). Vyriausioji iš dukterų - rašytoja ir publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė savo raštuose propagavo šviečiamąsias, nacionalinio atgimimo idėjas. Šiuos idealus būsimai rašytojai įkvėpė jos tėvas. Petkevičiai, ne taip kaip kiti anų laikų bajorai, namie kalbėjo lietuviškai ir tik paaugę vaikai pramoko lenkų kalbos. Gyvendama Puziniškyje, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė debiutavo kaip rašytoja. Nors ir silpnos sveikatos, ji buvo aktyvi visuomenininke, publicistė. Rašė kultūros, moralės, moterų emancipacijos temomis. Palaikė socialdemokratines idėjas, tačiau vėliau nusivylė politine veikla. Puziniškis buvo tapęs Šiaurės Lietuvos kultūros centru. Dvare lankydavosi J.Biliūnas, J.Jablonskis, P.Višinskis ir kiti žymūs to meto žmonės. Puziniškyje kurį laiką gyveno Žemaitė. Jos su Bite parašė nemažai bendrų kūrinių, pasirašydamos Dviejų Moterų slapyvardžiu. Pas Bitę Žemaitė susipažino su dvaro ūkvedžiu Konstantinu Petrausku, į kurį įsimylėjo, nors K. Petrauskas buvo 33 metais už Žemaitę jaunesnis. Ir išsiskyrę, jie rašė vienas kitam laiškus. Vėliau K. Petrauskas vedė Žemaitės dukrą Juzę. Šią išskirtinę meilės istoriją Aldona Ruseckaitė aprašė knygoje „Žemaitės paslaptis“ (2015).

Puziniškio dvaro rūmai

G.Petkevičaitė-Bitė atidarė pirmąjį Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdį.
Puziniškio dvarelio rūmai statyti XX a. pradžioje pagal rašytojos brolio paruoštą projektą. Rašytojai tarpukariu teko ilgokai bylinėtis su giminaičiais, kol jai buvo priteista dalis dvarelio.
Dvaro rūmai pasižymi architektūrinių formų originalumu. Jiems būdingas vadinamasis „plytų stilius". Raudonų plytų pastatas - stačiakampio plano, su mansarda.
Namo gale - dviaukštis rizalitas, dekoruotas atikine sienele. Visi pastato fasadai skirtingi, su įvairiais mansardų frontonais.

G. PETKEVIČAITĖS-BITĖS MUZIEJUS
PUZINIŠKYJE
Puziniškio k., Panevėžio r.
Tel.: +370 45 587050, +370 611 26604,
II-VI10-14 vai., I, VII - poilsio dienos.
Galima lankyti iš anksto susitarus.

 
Raguvėlė

Raguvėlės dvaro rūmai

Anykščių r. Troškūnų šen. Dvaro sodyba abipus Panevėžio-Troškūnų kelio, prie Juostos upelio. Dvaras šiose žemėse minimas nuo XVII a. Tuomet jis priklausė dvarininkams Sokolovskiams. Po 1698 m. atiteko Ukmergės kalavijininkui Mikalojui (Mykolui) Komarui. Po to kelių kartų Komarai dvarą valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo.
Raguvėlės dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a., valdant Ignotui Komarui. XIX a. pirmojoje pusėje Juozo Komaro pastangomis pastatyti dvaro rūmai, oficina, ratinė, svirnai. Dvaro sodyba toliau plėtėsi valdant paskutiniam dvaro savininkui Konstantinui Komarui (1864-1940).
Raguvėlės dvaro ansamblis - viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kurioje taip gerai išlikęs visas pastatų kompleksas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dvaras grąžintas

Raguvėlės dvaro parkas

Komarų giminės paveldėtojai Alinai Komaraitei- Rimševičienei. Šeimininkė džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti išlikusius sodybos pastatus, juos paremontuoti. 1992 m. grąžinta tėvonija suteikė jos paveldėtojai nemažai džiaugsmo ir dar daugiau rūpesčių. „Dvaro rūmuose sovietmečiu veikė ne viena mokykla, todėl jie nebuvo itin apleisti, tačiau stogą keisti reikėjo. Pakeitėme rūmuose ir dalį langų - kiek įstengėme savo lėšomis. Restauravome kai kuriuos kambarius",- pasakojo dvarininkė. Dvare atstatyta sudegusi pietinė oficina. Joje dabar įrengti butai. Restauruota karčema, spirito varykla, kalvė, ant upės Juostos šlaito stovinti mūrinė pirtis. Per upę nutiestas egzotiškas „beždžionių" tiltas. Prie vertingo architektūros paveldo išsaugojimo prisidėjo valstybė, nemažai investavo pati dvaro šeimininkė.

 RAGUVĖLĖ
Anykščių ra j.
EI. paštas: darius@raguvelesdvaras.lt

 Bistrampolis (Kučiai)

Bistrampolio dvaras

Dvaras, vadinamas pagal buvusių savininkų Bistramų pavardę. Yra žinoma, kad Bistramai kilę iš Prūsijos. Į Lietuvą atsikėlė per Livoniją XVII a. pr. Bistramų palikuonys teigia, kad šias žemes jų giminė pirko iš Giedraičių. Kai kurie istorikai mano, kad Jonas Evaldas Bistramas šias žemes apie 1695 ar 1701 m. gavo kaip žmonos kraitį. Vietovė tada vadinosi Barklainiais. Ilgainiui ji pradėta vadinti pagal dvarininkų pavardę. XIX a. pr. tai Bistramų atšakai kilo išnykimo grėsmė - dvarininkai broliai mirė bevaikiai. Tada dvarą perėmė kita Bistramų giminės atšaka. Jį atnaujino Karolis Bistramas (1819-1887), gal labiausiai nusipelnęs dvaro valdytojas.
Jis visų pirma visaip stengėsi išgražinti aplinką: nuo plento vedantį kelią apsodino gluosniais, abipus medžių alėjos iškasė dvi kūdras. 1845-1850 m. pastatė naujus mūrinius

dvaro rūmus. Jie klasicistiniai, fasadą pabrėžia keturių kolonų portikas, užkeltas į antrą aukštą, virš trijų arkų prieangio. Išliko ir ūkinių pastatų. Arčiau kelio - Bistramų šeimos kapinės.
Bistramų giminės paveldėtojai po Antrojo pasaulinio karo gyveno užsieniuose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vietos valdžia jau nerado teisėtų dvaro paveldėtojų. Tada dvaro sodyba perduota Panevėžio vyskupijai. Jos iniciatyva norėta dvarą parduoti, bet tuometinis Panevėžio Katedros klebonas, jaunas veiklus kunigas Rimantas Gudelis (g. 1964) dvarui numatė kitokią ateitį. Iš šio krašto kilęs R, Gudelis kunigu įšventintas 1990 m. Daug jėgų atidavė sovietmečiu sunaikintai Panevėžio rajono Berčiūnų bažnyčios atstatymui. 1997- 2002 m. mokėsi JAV, kur Čikagoje apgynė mokslų  daktaro darbą. Grįžęs paskirtas Panevėžio Katedros administratoriumi. Tada ir susidomėjo nykstančiu dvaru, kartu su bendraminčiais sumanė paversti jį rekreacijos centru.
Sumanymo įgyvendinimą kiek pristabdė dvejų metų darbas Sankt Peterburge, kur vadovavo Seminarijai, ruošiančiai kunigus Rusijos katalikų bažnyčioms. Sugrįžęs sukūrė Jaunimo integracijos galimybių centrą, kurio žinion ir buvo perduotas dvaras. Pamažu, iš įvairių fondų telkiant lėšas, 2006 m. pajudėjo dvaro restauravimo darbai, trukę šešeris metus. Metai po metų dvaras išsivadavo iš aplinkui tankiai sužėlusių šabakštynų ir suspindo tarsi nuvalytas deimantas.
Toks jis šiandien spindi Panevėžio rajone, prie VIA Baltica magistralės, apie 14 km nuo Panevėžio. Dvaro centriniuose rūmuose įrengtas restoranas ir viešbutis. Nedaug rūmuose išliko autentiškų detalių, nes pokariu, kai čia veikė technikumas, rūmų interjerai gerokai apnaikinti, vėliau, kai rūmai visai neteko šeimininko, jie pradėjo nykti ir iš išorės, apaugo krūmais... Kun. R. Gudelio sukviestiems meistrams dar pavyko išsaugoti medinius laiptus į antrą aukštą, rankomis tašytas palėpės gegnes. Dviejų kambarių interjerus puošia renesansinės arkos, bylojančios, kad dvaro rūmai – vienas seniausių mūrinių pastatų Panevėžio regione. Sienose palikti lopinėliai autentiškos dangos, vienoje patalpoje dalis grindų stiklinės - pro jas matosi senos medinės sijos. Interjerai atkurti pagal senus aprašymus. Juose vyrauja stilingi antikvariniai baldai, kun R. Gudelio suvežti iš JAV, Argentinos aukcionų. Išsiskiria klasicizmo ir ampyro stiliaus šviestuvai. Jie puošia antrajame aukšte esančią dvaro didžiąją menę, dabar pokylių ir konferencijų salę. Buvusiame dvaro žirgyne dabar konferencijų ir koncertų salė, kurioje vyksta tradiciniai Bistrampolio festivalio koncertai, dvare organizuojamų dailininkų plenerų darbų parodos. Buvusioje dvaro vežiminėje - svečių namai. Viename iš dvaro statinių įrengta koplyčia, kurios interjerus sukūrė vilnietis dailininkas Antanas Kmieliauskas. Pagrindinis koplyčios akcentas - 1881 m. nežinomo meistro padarytas medinis kryžius, po kuriuo 1918 m. sausio 18 d. mirė garsus knygnešys, vadintas knygnešių karaliumi, Jurgis Bielinis. Iš Biržų ėjo pėsčiomis į Vilnių, pakeliui suklupo prie to kryžiaus ir mirė. Koplyčia – įtaigus memorialas J. Bieliniui ir visiems mūsų knygnešiams, kurie 1864-1904 platino Rusijos caro valdininkų uždraustą lietuvišką spaudą. Dabar Bistrampolyje veikia Knygnešystės ir naujai įkurtas Dvaro muziejus.
Atnaujinto dvaro lankytojai gali pasivaikščioti po sutvarkytą 9 ha dvaro parką, pasigrožėti gėlynais, tvenkiniais su žydinčiomis vandens lelijomis, sodo aptvare besiganančiais grakščiais danieliais, alpakų kaimene. Kun. R. Gudelis jau įgyvendino savo viziją - seną, apleistą Bistrampolio dvarą atnaujino ir pavertė moderniu rekreacijos centru. Jam svariai padėjo iš ES fondų gautos paramos lėšos.
Dabar dvarą valdo VŠĮ „Bistrampolio dvaras".

Apskritus metus dvare vyksta įvairūs renginiai, konferencijos, koncertai, galintys sukviesti iki 400 žmonių. Čia atvykusieji ne tik pailsės nuo miesto triukšmo, skaniai pavalgys jaukiame restorane, bet smagiai ir turiningai praleis laisvalaikį. Dvaro tvenkiniuose galima paplaukioti vandenlente, vandens dviračiu, pralėkti dvaro keliukais raitam ar senovine karieta, o žiemą čia pat išsinuomotomis rogėmis ar sniego motociklu. Po dienos įspūdžių svečių laukia ne mažiau įsimenanti nakvynė dvaro viešbutyje. Patogi naujovė mėgstatiems keliauti oro transportu - dvare neseniai įrengtas 700 m ilgio aerodromas, galintis priimti šešiaviečius lėktuvus. Tiems, kas neturi galimybių pasižvalgyti iš lėktuvo, tereikia užlipti į čia pat esantį skrydžių valdymo bokštą - 20-ties metrų aukštyje prieš akis atsiveria vaizdinga dvaro apylinkių panorama.
VŠĮ BISTRAMPOLIO DVARAS
Bistrampolio dvaras, Bistrampolio g. 1, Kūčių k., »
p LT-38240 Panevėžio r.
Tel.: + 370 454 54036; + 370 685 78348
EI. paštas: info@bistrampolis.lt