Rodomi pranešimai su žymėmis Kinija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kinija. Rodyti visus pranešimus

2017 m. sausio 10 d., antradienis

Ko ilgėtis? Raudonoji Azalija

Keista skaityti ar girdėti ilgesingus prisiminimus apie "gerą buvusį gyvenimą", "va tai laikai buvo", lyginant tremtį gyvuliniuose vagonuose su galimybe mokytis ar dirbti kitose šalyse... Ir ne tik todėl, kad vaikystės prisiminimai dar gyvi - "turiningas" stovėjimas eilėse prie maisto produktų, nuoskauda dėl batų, nes tėvai neturi "blato", vadinasi bus labai neišvaizdūs ir nepatogūs, bjaurios anketos mokykloje, kur arba reikia meluoti, arba eiti rašyti pasiaiškinimo pas direktorių.... Dar - nuolatinis šauktukas galvoje, su kuo galima dar kalbėti apie tai, ką kalbėjai su tėvais arba pasakojo senelis, ką nugirdai per "kitokį" radiją...  Tada dar daug ko nežinojome... Pavyzdžiui - kaip gyvena kiti, už "geležinės uždangos". Galėjome tik nujausti iš giminaičių atsiustų nuotraukų... Nežinojome statistikos, kiek žmonių gyvybių sunaikino komunizmas (už kiekvieno skaičiaus - gyvi žmonės, ir ne tik jie, bet ir šeimos, kurių likimai keitėsi). Nežinojome, kad turėsime pakartoti žydų kelią - 40 metų kelyje iš Egipto, kad užaugintume naują kartą, kuri pakeistų tuos, kurie lieka prisiminimų vergijoje... 


Skaitymui parinkome skaitytojų pamėgtos autorės, kinietės Anchee Min autobiografiją. Kinija, kultūrinės revoliucijos metai. Autorė gimusi 1957 metais, taigi, ištraukoje vaizduojami 1963 - 1975 metai. Mūsų vaikiški  prisiminimai kai kur gali būti panašūs. Pabandykime įsivaizduoti berlynietę ar prancūzaitę 1975 metais pavydinčią draugei galimybės išsimaudyti....

Anchee Min. Raudonoji azalija /  iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė. - Vilnius : Vaga, 2009. - 342 p.


2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

2012 metų literatūros premijos laureatas Mo Yan - neatrasta žemė

Dieną prieš Nobelio premijos teikimą, su kolegėmis apšnekėjome, kad geriausiai mums tiktų, jog laureatu taptų Japonijos rašytojas Haruki Murakami - jo knygų daug, galėtume  ramiai sau reklamuoti. Kai laureatas buvo paskelbtas, paaiškėjo, jog netrime nei vienos jo knygos, nėra nei vieno kūrinio, kuris būtų išverstas į lietuvių kalbą.
Visa pažintis - informaciniai portalai užsienio kalbomis.




2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Pekino dienoraščiai

Mūsų tinklaraštyje jau buvo 'atkeliavę' kinai. Tiesa, kinai - Vilniuje. Šįkart pristatome atvirkštinę kelionę - lietuvaitė keliauja į Pekiną (Běijīng), Kinijos sostinę.
Kuo įdomi knyga? Tiesa, kaip ir kitos pristatomos knygos, ji - kelionės įspūdžiai, tačiau ši kelionė - užtrukusi metus. Autorė studijavo Pekino universitete pagal mainų programą. Knygoje nerasite nurodymų kur geriausia apsistoti ar geriausios kavinės adreso, bet padeda pažinti kultūrą, kuri europiečiui - visiškai kitokia, svetima iš esmės.
Autorė - poetė, prozos miniatiūrų ir esė autorė, studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje teatrologiją.
Kas labiausiai džiugina skaitytoją - autorės gyvas ir ironiškas stilius.





Skaitome ...

2012 m. gegužės 8 d., antradienis

Nebūtina eiti į globalizaciją, globalizacija pati ateis pas jus į namus

Kai gyveni provincijoje, terminas globalizacija nieko nereiškia. Arba reiškia žinias iš pasaulio - musulmonai kraustosi į Vokietiją, Šiaurės Afrikos gyventojai - į Prancūziją, Olandija uždraudė dėvėti burkas, o pagyvenusių kaimynų vaikai gyvena trijose skirtingose šalyse. O paskui globalizacija atėjo į mūsų kiemą. Kiemo vaikai pradėjo nesusišnekėti su vasarotojais - anūkais. Mergaitė, ta, kuri visada su skarele, slepiančia plaukus ir kaklą, panašu, kad kalba vokiškai. Mažesnis berniukas - turbūt angliškai. Mažo vaiko kalbą sunku suprasti, ypač močiutei, kuri nemoka nei vienos iš tų kalbų. Lieka gūžčioti pečiais ir prašyti kiemo vaikų, kad juos priimtų žaisti į būrį. Tegul ir nesusikalbant - vaikams tai ne problema.