Rodomi pranešimai su žymėmis Italija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Italija. Rodyti visus pranešimus

2021 m. kovo 18 d., ketvirtadienis

Paskutinė stotelė - Italija. Kuri knyga atstovaus žemėlapyje? Be abejo - Poetas



Paskutinė stotis.  Gerai žinoma Italijos literatūra, ir išrinkti reikia vieną vienintelę. Į apklausą įtraukėme ir senovės Romos, ir šiuolaikinės Italijos literatūrą.  Nuspręsta. Dante Alighieri. Dieviškoji komedija. 

Apie jį jau rašėme Poetas. Italai suprastų apie ką jūs kalbate




2018 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Giesmė Seseriai Saulei. Saugoma UNESCO. Italija

Italija yra šalis, turinti daugiausia objektų, įrašytų į Pasaulio paveldo sąrašą Europoje - 53. Sąrašas ilgas, atspindintis Europos kultūros istoriją, pradedant priešistoriniais laikais - Valkamonikos uolų piešiniais, per Antiką - Romos istorinį centrą, ankstyvosios krikščionybės laikus ir jos paminklus Ravenoje, Romoje, Materoje, Viduramžius, Renesansą - Florencijos centrą, Santa Marija dele Gracijės bažnyčią ir vienuolyną Milane (su  Leonardo da Vinci freska "Paskutinė vakarienė").

Italijoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, nemažai ir nematerialaus kultūrinio paveldo - 8 objektai, pradedant Neapolio picos kepėjų menu, bažnytinėmis procesijomis, smuikų gamyba, Opera dei Pupi - lėlių teatro opera...

2016 m. gegužės 24 d., antradienis

Alberto Angela. Viena diena senovės Romoje

 
Pristatome visiškai nenaują knygą. Apie dar nenaujesnius laikus. Tiesą sakant laikotarpis toks, kuris jau vadinamas Antika, bet autorius, Alberto Angela, veda skaitytojus gyvomis įsivaizduojamomis gatvėmis, atkreipia dėmesį į būdingas detales.
Taip jau yra, kad mokydamiesi istorijos, mes iškalame mūšių datas, karvedžių vardus, įsidėmime būdingiausius architektūros stilius ar žymiausius literatus. Kas lieka atmintyje apie kasdienį gyvenimą? Greičiausiai - atskiri vaizdiniai, o dar greičiau - įsivaizdavimai, koks turėjo būti TAS gyvenimas. Be abejo, dar prisideda mūsų vaizduotė, galinti visiškai perkurti istorinę tiesą. Alberto Angela siūlo archeologiniais, moksliniais tyrinėjimais.
Ši knyga yra mokslo populiarinimo veikalas, leidžianti giliau pažinti senovės Romos kasdienį gyvenimą, kultūrą.
 

2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Kapris dviejų rašytojų atmintyje




















    Šįkart įrašas apie vietovę, kuri traukia turistų žvilgsnius bei svajones. Du rašytojai, du žvilgsniai. Vienas - lietuvis Antanas Vaičiulaitis, mokęsis Sorbonos ir Grenoblio universitetuose, dirbo ambasadoje Romoje. Ir iš ten jau negalėjo grįžti į okupuotą Lietuvą. Rašytojas eruditas, estetinio realizmo atstovas. Kapryje rašytojas tik viešėjo..
Antrasis autorius - Akselis Miuntė (Axel Martin Fredrik Munthe), švedų gydytojas, psichiatras bei rašytojas. Vila Kapryje buvo jo svajonė nuo 18 metų, įgyvendinta tik tada, kai jau sukaupė pakankamai pinigų dirbdamas Paryžiuje ir Stokholme. Vėlgi, ir gyvendamas Kapryje, jis vis dar buvo asmeninis Švedijos karališkosios šeimos gydytojas, prižiūrėjo karalienę Viktoriją, kuri dėl sveikatos gyveno Kapryje.
Knygos apie San Mikelę autorinį honorarą, autorius panaudojo migruojančių paukščių draustinių ir rezervatų steigimui ir prižiūrėjimui Kapryje (Karalienė Viktorija paskatino Barbarosos kalno šlaite įkurti paukščių draustinį) ir Švedijoje.

2014 m. rugpjūčio 1 d., penktadienis

Poetas. Italai suprastų apie ką jūs kalbate



O jūs - žinote? Apie ką? O kas yra ""Trys karūnos" arba "Trys fontanai"? Tiesiog simbolių, ženklų kalba.
Poetas - Dante (Durante degli Alighieri). Arba - Puikusis poetas, Didysis Poetas. Trys karūnos, trys fontanai  - Dante, Petrarka ir Bokačio. Šie trys kūrėjai padėjo pagrindus Renesanso literatūrai Italijoje ir netgi bendrinei italų kalbai.  Prieš tai - romėnų literatūra, kalba, naujos gentys barbarų, užgriuvusių Romos imperiją, naujoji religija - krikščionybė, ir pradedanti formuotis nauja visuomenė. 

2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Kas atneš dovanėlę po egle?


 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".
Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.
Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies.