Kas atneš dovanėlę po egle?

 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".

Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.

Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies. 

 

  

Lietuviškas senelis Kalėda - žynys, atnešantis sėkmę į namus, o į  jo namų adresą pretenduoja net keletas vietovių - Anykščiai, nes ten gyvena išradingi žmonės ir turbūt dėl to, kad Anykščių rajone gausu mitologinių vietų; Čepkelių raiste - turbūt dėl to, kad ten vasarą neprieinamos vietovės, Trakuose ir t.t.

 

 

 O kitos šalys? Papročiai labai skirtingi, europietiškose kultūrose Kalėdų senelis dažniausiai kildinamas iš  šventojo Mikalojaus iš Myros. Jis atnešdavo dovanas doriems neturtingiems žmonėms, ypač vaikams, kad apsaugotų juos nuo blogybių.

 

 

 Pasižvalgykime plačiau

 

Panašiai kaip Lietuvoje, Anglijoje, Airijoje ir Prancūzijoje vaikus sveikina Kalėda. Tik matyt lietuviai senovėje ilgiau gyvendavo, nes Lietuvoje - senelis Kalėda, gi tose šalyse "Kalėdų tėvas" -  Christmas Father, Père Noël, Daidí na Nollag. Jie, panašiai kaip Kalėdų senelis ateidavo pas vaikus naktį, juos palaimindavo ir įteikdavo dovanėlių. Anglijoje šis veikėjas minimas jau 15 amžiuje! Tais laikais ji buvo apdainuojamas kaip senelis, jojantis ant ožio ir pranešantis apie Jėzaus gimimą.

 

Rusijoje vaikams dovanas neša "Died Moroz" - Senis Šaltis. Rusai jį kildina iš slaviško mitinio personažo, valdančio šaltį ir pūgas. Senovės slavai jį įsivaizdavo kaip mažą senuką žila barzda. Jo kvėpavimas - stipri pūga, jo ašaros - varvekliai. Jo žmona - pati Žiema.

Kaip šiuolaikinis veikėjas Senis Šaltis pasirodė 1910 metais, tačiau netapo populiariu, tad dar kartą atgaivintas 1930 metais TSRS kinematografininkai jį  atnaujino kaip personažą, nešantį vaikams dovanas Naujųjų metų šventėje (Kalėdos TSRS laikais buvo uždraustos kaip religinė šventė).

Dabar rusai sako, kad Senis Šaltis gyvena Velikij Ustiug, Vologdos srityje.

 

Vokietijoje vaikus apdovanoja šventasis Mikalojus - Santa Nicolaus per savo vardinių šventę - gruodžio 6 dieną. O štai jo palydovas - Ruprechtas, vaikams, ko gero nepatiktų.  Jis, negana to, kad savyje įkūnija blogio dvasią - velnią, bet dar ir nešiojasi su savimi rykščių ryšulėlį - blogiems vaikams bausti!

 Vaikai, norėdami įtikti, aišku, turi gerai elgtis visus metus, o laukdami dovanėlių - turi padėti prie durų savo batus arba kojines, o į juos įdėti šieno - kad asilėlis, kuriuo joja šventasis Mikalojus, turėtų ko paėsti.

Ir Čekijoje, ir Vengrijoje vaikų pasveikinti ir įteikti jiems dovanėlių

atvyksta vokiško Mikalojaus pusbrolis - Mikulasas (Mikulaš - Čekijoje). Atvyksta, aišku, per vardines - gruodžio 6 dieną, įteikia vaikams kokių nors saldumynų, o kartais ir dovanėlių. Be abejo, Mikulašas nekeliauja vienas, jo palydoje - ir angelas ir nykštukas - Krampušas, o jis, jei vaikas buvo negeras, neklausė tėvelių - gali pavogti angelo įdėtus saldumynus ir įdėti svogūną arba juodą anglį, palinkėdamas, kad vaikas kitais metais būtų geresnis.

 

Italijoje... Italijoje Kalėdų senelio nepažįsta!!!!! Įsivaizduojate???? Ar gali taip būti? Tikrai taip, tik italiukai nuskriausti nelieka, juos aplanko ragana Befana, atnešanti  vaikams dovanėlių ir saldumynų.

Tiesa, ji aplanko vaikus ne Kalėdų dieną, bet per tris Karalius, nes italai sako, jog Befana buvo trijų karalių palydoje. Ragana atskrenda ant šluotos (o tai, regis, gerokai patogiau, nei stabdyti elnius danguje) ir per kaminą įdeda vaikams dovanėlių. Arba angliukų kokiam nenaudėliui.

Tiesa, kai kurie Italijos regionai (tarkime - Italijos Žemaičiai) turi ir kitus personažus, - šventąją Liuciją, kuri per savo vardines (gruodžio 13 d.), o Tėvas Kalėda - per pačias Kalėdas atneša dovanėlių, tačiau pats populiariausias veikėjas vis tik Befana.

 

Taip jau atsitiko, kad Austrijoje, Liuksemburge, Kroatijoje, Ispanijoje ir netgi didelėje dalyje Pietų Amerikos vaikus aplanko ne kas kitas, kaip pats kūdikėlis Jėzus. Šaukiamas įvairiai, taip kaip  tos šalies kalba įprasta - Christkind, Nino Jesus, Menino Jesus, Isusić. Čekai irgi

 Slovakijoje ir dalyje Čekijos vaikus aplanko Ježišekas. O kas jis toks, niekaip nesutariama. Vieni sako, kad tai mažasis Jėzus, kuris lanko vaikus ir kitose pasaulio šalyse, kiti sako, kad tai naminukas, gyvenantis po grindimis, užtat labai gerai pažįstantis namų gyventojus. Jis labai kuklus, niekada nepasirodo nei suaugusiems, nei vaikams pats, užtat kai tik nuskamba kalėdiniai varpai, vaikai ir suaugusieji tuojau sužiūra po eglute, domėdamiesi, ką Ježišekas jiems atnešė dovanų.

 

Jeigu būsite Olandijoje, pamatę storą vyrą raudonais drabužiais, galite šaukti Sinterklaas! arba "Sint Nicolaas". Jis, kaip ir dauguma Kalėdų personažų - šventasis Mikalojus. Didžiausia įdomybė, jog jį lydi ne nykštukai, ne elfai ir ne Snieguolė ar angelas, o Juodasis Piteris (olandiškai Zwarte Piet). Jiedu atneša dovanėles vaikams, tarp kurių būtinai turi būti šokoladinės raidelės.  O dar įdomiau, kad Sinterklaas, perplaukęs Atlantą, pavirto pačiu tikriausiu Santa Klausu.

 

Amerikoje, o tiksliau JAV, dovanas neša  Santa Klausas. Vėlgi - tai tas pats šv. Mikalojus, tik išverstas į anglų kalbą. Vardas pirmą kartą paminėtas 1773 metais, o 1821 metais pasirodė pirmoji poema, kuri aprašė senąjį Santa Klausą, kuris skrenda elnių traukiamomis rogėmis ir atneša dovanas vaikams. George P. Webster 1969 metais eilėraštyje "Santa Klausas ir jo darbai" nusprendė, kad šis personažas gali gyventi tik Šiaurės poliuje, o poetė Katherine Lee Bates prisiminė apie Kalėdų Senelio žmoną. Eilėraštis "Geruolis Santa rogėse" paskelbtas 1889 metais. Na o Santa Klauso kostiumas žinomas nuo pat pirmųjų 20 amžiaus metų, kai jis nuolat pasirodydavo vaikų žurnalų puslapiuose. Santa Klausas nuolat keliauja, o pasirodydamas vaikams dar ir padainuoja su jais...

Suomiai Kalėdų Senelį šaukia Joulupukki (išvertus pažodžiui - "Kalėdų ožys", juokinga, ar ne?), jis  gyvena Laplandijoje, Korvatunturi mietelyje,  ir turi žmoną - Joulumu ori (Žiemos įsikūnijimas).  Be abejo, jis važinėja elniais, nes turbūt kitokie gyvūnai tokiame šaltyje neištvertų, vis tik Laplandija - laaabai toli šiaurėje.
Joulupukki turi dideles ir labai jautrias ausis, todėl tiksliai žino, kuris vaikas buvo geras ir mandagus, o kuris - tikras nenaudėlis.  Joulupukki nešioja šiltus raudonus rūbus, remiasi lazda, o jo elniai nemoka skraidyti, užtat puikiai tempia roges.
O štai Joulupukki  pasisveikinimą galėtumėte išmokti. Įėjęs pro duris jis sveikinasi "Onko täällä kilttejä lapsia?" - "ar čia yra gerų vaikų?"

Taigi, ar čia yra gerų vaikų, laukiančių dovanų?


O gerų tėvelių?
Jums - virtuali paroda, skirta Kalėdoms.