![](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgcBKzf9odalObTpXxRF04CaL8CfleCvsx5tSj1eDVdAlxbasfTk8A5EVtl6IqtH6quWsvFkJyMDqA1K4f2UKnr52xStKMWlc8MP4niNxLPlIovrRlD7RKHi4tAalwkqeYKtHF8tBLL8JBl/s1600/wawel.jpg)
Dar vieni kaimynai, su kuriais dalinomės - žemes, karalius, rašytojus ir dailininkus. Kartais geruoju, kartais - piktuoju, o kartais, kai reikia, stojama į talką ar draugiškai pasidžiaugiama. Viešint Krokuvoje, viešbutėlio šeimininkas atsiduso - su mama ėjome Kovo 11 naktį į padėkos pamaldas, kai Lietuva atgavo laisvę, o va pažado nuvažiuoti į Aušros vartus - vis dar netesi. Vilniečių palikuonis. Lygiai taip, kaip vilniečių palikuonys "okupavo" Vavelį, o dažnas lietuvis prisimena, kad prosenelių tarpe buvo kažkas, kas vadino save lenku.