Sudėtinga trumpai parašyti apie vieną mylimiausių savo autorių. Irvino Yalomo knygos yra tos, kuriomis galima remtis, norint užsiimti savianalize. Jose literatūros yra mažiau, nei psichologijos, vis tik tai grožinė literatūra. Arba dokumentinė, vėlgi, kalbant apie psichoterapiją, psichologas yra supančiotas "tylos įžadais", tai yra jis negali niekam pasakoti apie savo pacientus. Taigi - dokumentinė - grožinė proza. Visus kūrinius sieja tas pats veikėjas - psichoterapeutas, konsultuojantis pacientus. Pastarųjų istorijos - pačios įvairiausios....