Lietuviai jau tokie... kaip ir visos mažos tautos.... norime, kad tie, kurie gyvena mūsų žemėje, domėtųsi - mūsų kalba, mūsų literatūra, mūsų įstatymais. Visai teisėti lūkesčiai, sakyčiau.
O mes patys? ar mūsų tautiečiai, radę naujus namus Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Ispanijoje domisi tų šalių kultūra, papročiais, įstatymais? Norvegijoje, jau žinome, nesidomi net įstatymais, tiesiogiai liečiančiais juos pačius, o kitur?
Airija. Tūkstančiai lietuvių čia jau gyvena daugiau nei dešimtmetį.
Kokia kalba daugiausia kalba? Anglų? ar? airių - gaelų kalba? Taip, yra ir airių kalba, buvusi primiršta, nes anglų įtaka padarė savo - dalis tautos primiršo savo prigimtinę kalbą. Argi ne panašu su Lietuva?
Pirmieji raštai Airijoje užfiksuoti jau VII amžiuje, vienuoliai rašė ir lotyniškai, ir airiškai. Tryliktame amžiuje atėjo anglų kalba ir ilgainiui užgožė airiškąją - ir kalbą, ir raštiją. Kaip dažnai būna, į metropoliją išvyko ir tie, gabiausieji, atkakliausieji, tad airiai didžiuojasi ir tais, kurie yra "airių kilmės", nors rašė angliškai... Sąrašas ilgas - Džonatanas Sviftas, Oskaras Vaildas, Lorencas Sternas, Bernardas Šou, ir aišku - XX amžiaus rašytojai - V.B. Jetsas, Samuelis Beketas ir aišku, mūsų "teksto skaitymui" autorius Džeimsas Džoisas.
Ką turi airiai, silpną agrarinę šalį sugebęję atskirti nuo Anglijos ir pakelti į aukštumas, jog, buvusi emigrantų šalimi, tapo patrauklia imigrantams? nežinau. Bet jei sužinosiu, būtinai pasidalysiu :)