Sveikinimai

Senieji metai link horizonto plaukia,

Prie kranto laukia jau kiti.

Te Naujaisiais būna viskas nauja,

O sena  tik vynas, knygos ir draugai! 

Iki pasimatymų 2020 metais! 

Literatūrinis žemėlapis. Islandija. 1000 laipsnių moteris.

Pažaiskime dar :) Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį  Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.
Šįkart - Islandija.  
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Islandiją!
 

Atnaujinta.  Hallgrímur Helgason. "1000° moteris" - toks mūsų blogo lankytojų sprendimas  

Peter Handke. Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke -  vienas iš tų autorių, kurių apdovanojimas prestižine Nobelio literatūrine premija sukelia daugiau diskusijų, nei džiaugsmo ir pritarimo, kaip atsitiko su tuo pat metu paskelbtąja 2018 metų laureate Olga Tokarczuk. Priežastis - ne literatūrinė. Politika. 
Peteris Handke gimė pačiame karščiausiame Europos taške - Austrijos pietuose. Čia pat - Balkanai, kuriuose (formaliai Austrijoje) prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, su skirtingais sąjungininkais jungėsi antrajame,  jau po Berlyno sienos (kartu ir komunistinės Jugoslavijos) žlugimo kilo vadinamieji Balkanų karai....
Taigi, rašytojo mama - slovėnė, tėtis - vokietis, Vermachto kareivis. Vaikystėje gyventa ir Rytų Berlyne, ir mamos gimtinėje - Griffeno mieste, Austrijos Karintijos regione, kur gyvena nemažai slovėnų. 
Tada - Sankt Feitas prie Glano, kur lankė katalikišką berniukų mokyklą, Klagenfurtas ir galiausiai Graco universitetas. Išgarsėjo P. Handke jau universitete, įeidamas į žymią tuo metu literatūrinę "Graco grupę". Išgarsėjo ne tik talentu, bet ir ir "Enfant terrible" charakteriu, iššūkiais nusistovėjusioms taisyklėms. Vėliau tai išaugo į politines manifestacijas, tad XX amžiaus karinis konfliktas Balkanuose sukėlė XXI amžiaus nuostabą dėl Nobelio literatūros premijos paskyrimo.

Žemėlapiai! Danija. Hansas Kristianas Andersenas

Pažaiskime dar :) Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį  Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.
Šįkart - Danija.  
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Daniją!

Atnaujinta. Skaitytojai pasirinko - Hansas Kristianas Andersenas 

Hansas Kristianas Andersenas. Karalius iš pasakininkų tarpo

Literatūrinio žemėlapio Šiaurė. Norvegija. Herbjørg Wassmo.

Žaidžiame žemėlapius toliau.

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Norvegija! 

Nubalsuota: Herbjørg Wassmo. Dinos knyga. 

Olga Tokarczuk: Nobelio literatūros premija už pasąmonės gelmes

Olga Tokarczuk

Olga Nawoja Tokarczuk  – viena geriausiai vertinamų lenkų rašytojų. Gimusi 1962 metų sausio 27 d., išsilavinimas įgijo  Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete ir keletą metų dirbo kaip psichoterapeutė. 

Už romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) ji yra laimėjusi dvi svarbiausias Lenkijos literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis skaitytojų apdovanojimus. Už romaną „Bėgūnai“ rašytoja 2018 m. apdovanota „The Man Booker International“ premija, tas pats romanas  apdovanotas ir Nobelio literatūros premija. Ši premija įteikta „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“. Iš tiesų,  Olgos Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės, tad realybė pinasi su archetipais ir pasąmone.

 Pati autorė yra sakiusi: „Mane domina žmonių patiriamas pasaulio sudėtingumas. Realu ir tikra yra tai, kas mus veikia, daro mums įtaką.“ 

Skaitome:  Olga Tokarczuk. Praamžiai ir kiti laikai/ iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis. - Vilnius : Strofa, 2000.- 255 p.

Žemėlapiai! Švedija

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Švedija! 

Dviguba Nobelio premija. 2018 ir 2019 metai.

Susiklosčius aplinkybėms (Me too skandalas, palietęs komisijos narį), 2018 metais Nobelio literatūros premija nebuvo įteikta. Tiesa, tai ne pirmas kartas premijos istorijoje. Ji taip pat nebuvo įteikta pirmojo pasaulinio  karo metais - 1914, 1918, taip pat ir antrojo -  1940, 1941, 1942, 1943.  Tiesa, vienas Literatūros premija nebuvo įteikta ir 1935 metais. Priežastys - neskelbiamos. 

Žemėlapiai... Suomija. Tuvė Janson

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Suomija! 

32 proc. balsavusių nusprendė, jos Suomiją atstovaus Tuvės Janson knyga "Tėtis ir jūra"

Suomija jau buvo minėta ir šiame tinklaraštyje: 

Kaip rašomos knygos. Arba - kai tave persekioja Sinuhė Egiptietis

Mumių Trolių vakarai

Nora Ikstena. Motinos pienas. Šiuolaikinės Latvijos literatūros veidas

Ar derėtų pristatant knygą iš karto paminėti, jog ji - šių metų atradimas? "Ta" knyga, kuri priverčia stabtelti ir nekvėpuoti, sulyginti savo jausenas ir knygos tekstą.
Skaitytojų eilės prie knygos ir atsiliepimai patvirtina - Knyga, kuri yra verta dėmesio. Šią knygą mūsų skaitytojai išrinko atstovauti kuriamam Europos literatūros žemėlapiui. 
Knygos autorė Nora Ikstena (g. 1969 m.) - latvių filologiją studijavusi Rygos ir anglų literatūrą - Kolumbijos universitetuose, dar studijuodama tapo žurnalo "Karogs" bendradarbe, Kolumbijos universitete prisidėjo prie žurnalo  "The Review of Contemporary Fiction" leidybos, netgi išleido numerį, skirtą išimtinai Latvijos literatūrai. 
Nora Ikstena debiutavo literatūroje su tarpukario Latvijos rašytojos ir politikės Anna Rūmane-Ķeniņa biografija (du pasakojimų rinkiniai), rašė apie Bruno Rubess, Vija Vetra, Mara Zalite. 

Romanas „Motinos pienas“ išverstas į rusų (2016), makedonų (2017), vengrų (2017), italų (2018), estų (2018), anglų (2018), gruzinų (2018) kalbas. 

Paragaukime tekstą: Nora Ikstena. Motinos pienas/iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. - Vilnius : Tyto alba, 2019. - 190 p.

Ir vėl žemėlapiai! Estija

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji du etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Estija, trečioji Baltijos sesė. 
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Estiją!
Balsuoti galite:

• Komentuodami po šiuo įrašu;

• Balsuodami šoninėje tinklaraščio juostoje: pasirinkite norimą autorių ir paspauskite mygtuką "Siusti atsakymą" 
• Anketų puslapio tiesioginė nuoroda

Pristatome kūrinį, kuris atstovaus Estiją Literatūriniame žemėlapyje:

Kalevo sūnus : Kalevipoegas : estų liaudies epas / surinko ir atkūrė Fr. Kroicvaldas ; vertė Justinas Marcinkevičius.- Vilnius, 1963

Žemėlapiai. Latvija!

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmasis etapas pavyko - Lietuvą atstovaus Kristinos Sabaliauskaitės knyga "Silva rerum".  Žengiame tolyn.
Artimiausi kaimynai - braliukai latviai.

Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Latviją!
Balsuoti galite:

• Komentuodami po šiuo įrašu;
• Balsuodami šoninėje tinklaraščio juostoje: pasirinkite norimą autorių ir paspauskite mygtuką "Siusti atsakymą" 
• Bibliotekos Facebook paskyroje atsidarę apklausa.lt puslapį 

Atnaujinta: Skaitytojai išrinko Nora Ikstena  knygą "Motinos pienas" atstovauti Latvijos literatūrą

Šiame tinklarašyje irgi minimi latvių autoriai: 

nepažįstama, tikrai nepažįstama ... Latvija. Ana Brigaderė
Braliukai Latviai: Janis Rainis

Apie Latviją: 

2018 – Europos kultūros paveldo metai
Lai dzivo Latvija

Pagalba kelionėn - žemėlapiai

Literatūrinis Pasaulio žemėlapis. Viena šalis - viena knyga.

Gabrielė Štaraitė. Apie Afrikos žmones ir žvėris

Pastaruoju metu traukia iššūkiai - pamatyti nepatirta, pažvelgti iš kitos pusės, sulaužyti savas išankstines nuostatas ir stereotipus. Ši knyga būtent tokia - apie praktiškai mums nežinomą žemyną iš turisto pusės. Užsacharė - yra toks terminas, mums matomas nebent iš skandalingai pagarsėjusių akcijų, kurios nežinia kam skirtos - savireklamai ar šalpai... Užtat knyga autorės, kuri yra daug keliavusi po Afriką, kuri domisi žemyno ir civilizacijų istorija - savaime yra vertinga.  

Ragaukime: 

Gabrielė Štaraitė. Apie Afrikos žmones ir žvėris. - Vilnius : BALTO leidybos namai, 2019. - 327 p.

Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės arba - kodėl ir kaip reikia keliauti

Aš net nežinau ar šis įrašas laikytinas knygos pristatymu, ar polemika - kaip

žmonės keliauja? Jeigu neužtenka lėšų, kokiu būdu kaupia ilgoms ar ypatingai egzotiškoms kelionėms?

Neseniai internetuose praskriejo pagalbos prašymas surinkti pinigų kelionei. Ne, tai ne pagalbos ieškojimas vaikui, kenčiančiam nuo autizmo, ir ne Taikos kelionė aplink pasaulį, siekiant atkreipti dėmesį į problemas. 
"Svetainėje „GoFundMe“ vokiečių pora prašo žmonių prisidėti prie jų tikslo surinkti 10 tūkst. eurų. Pasak jųdviejų, šį nuotykį paremti verta, nes jis turės teigiamos įtakos jų sekėjams.
„Mes galėtume parašyti ilgą tekstą apie psichologinės sveikatos svarbą ar klimato kaitą. Galėtume liepti jums siekti svajonių arba išlipti iš komforto zonos. Galėtume pasakoti, kokios gražios yra kelionės, kokios naudingos, ir tai, kad transliuojamos žinios neatitinka realybės. Bet mes jums tai parodysime! Mažiau kalbų, daugiau darbų“, – rašoma jų „GoFundMe“ anketoje." Kiek daug galėtų ir kiek noro pačiam patirti naujus įspūdžius, pamatyti pasaulį... Deja, kitų sąskaita.
Pristatomoje knygoje - keturių  jaunų žmonių kelionių dienoraštis, kuriame nuotykiai susipina su vietinės kultūros įdomybėmis, pastabomis kitiems keliaujantiems ir namų ilgesiu...
Ragaujame knygos įvadą, gal patiks?

Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės : Pietryčių Azija, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Amerika, Antarktida. - Vilnius : Didakta, 2013. - 287 p.

Asilėlio gimtadienis, arba bibliotekininkai linksminasi sąskrydyje Biržuose

Taip jau būna, atsitinka, kad kasmet ištinka bibliotekininkų sąskrydžiai. Ir kasmet mielai juose dalyvaujame. Save parodyti, į kitus pasižiūrėti. Pasportuoti, parodyti, kokie išradingi ir kūrybingi esame... 

Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos: Gidas po XVIII a. miestą

Kelrodis po savos valstybės sostinę gali atrodyti nuobodus. O rašytojui toks gidas gali tapti tikru iššūkiu! Koks jis turėtų būti? Labai išskirtinis, labai detalus arba - užburiantis istorijomis. Gal dar akcentuojantis ne populiariausias  turistines vietas, mažiau žinomas istorijas, ir aišku, parašytas taip užburiančiai, kad užimtų kvapą. Būtent tokia yra ši knyga: penkiolikoje istorijų, kuriose  sujungiami trys dėmenys – asmenybė, pastatas ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas. 

Ragaujame tekstą: Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos : gidas po XVIII a. miestą.- Vilnius : Tyto alba, 2019 (Vilnius : Standartų sp.). - 222 p. 

Rasa. Rožinskienė. Žalio turisto užrašai

Pridėti antraštę

Žalio turisto, arba žalio autoriaus užrašai, nežinau kuris apibūdinimas labiau tiktų. Greičiau antrasis, nes turistė akivaizdžiai patyrusi. Ir knyga nėra turisto vadovas, greičiau - užrašai, savo potyrių, įspūdžių, baimių ir vidinių būsenų įamžinimas, kol jie nespėjo išblėsti ir leistis išstumiami naujų įspūdžių, kurių daugiasluoksnėje Kubos realybėje itin gausu - nuo senosios kolonialinės Kubos istorijos likučių iki šiuolaikinės, griūvančio komunizmo realybės.

Ragaujame: Rasa Rožinskienė. Žalio turisto užrašai : Kuba : kelionė per save. - Vilnius : Didakta, 2019. - 175 p. 

Nuotraukos - knygos autorės, publikuotos portale www.15min.lt

Arkadij Babčenko. Karas: Čečėnijos tragedija

Sunki tai knyga, labai sunki. Kiek primena Svetlanos Aleksijevič  dokumentinę prozą, pagal tematiką - Čečėnijos karas - Polinos Žerebcovos "Polinos dienoraštį". Dar - Remarko "Vakarų fronte nieko naujo" ir Hašeko "Kareivio Šveiko nuotykiai".  Ir vienur, ir kitur - karas ir jo beprasmybė. Ir vienur, ir kitur - atsidūrimas situacijoje, kur pakliūvama be savo sprendimo, be savo kaltės. Visose - skausmas, neviltis, purvas, kraujas ir baimė, pyktis ir pikta ironija, nes kitaip ištverti gal ir nebelabai įmanoma....
Autorius - Arkadijus Babčenko, Rusijoje gerai žinomas žurnalistas, aršus valdžios kritikas. Dar nesulaukęs dvidešimties jis dalyvavo pirmajame (1994–1996), ir antrajame (1999–2009) Čečėnijos karuose. Dirbo karybos apžvalgininku Rusijoje įvairiuose leidiniuose ir TV kanaluose, filmavo dokumentinius reportažus Pietų Osetijoje - Gruzijoje, Ukrainoje.  
Dėl savo profesinės veiklos  buvo priverstas bėgti iš Rusijos - žurnalistas buvo persekiojamas, grasinama susidoroti su jo šeima. Kurį laiką gyveno Čekijoje, vėliau - Ukrainoje. Ten, netgi po sužlugdyto pasikėsinimo nužudyti, toliau rašo... 
 "Aš būtinai grįšiu į Maskvą. Turiu ten dar vieną reikalą. Parvyksiu pačiu pirmuoju „Abrams“, riedėsiančiu Tverės gatve [Maskvoje], stovėdamas po NATO vėliava. O dėkingi Rusijos piliečiai, pamiršę apie Krymą, mėtys išvaduotojams gėles ir nuleidę akis prašys humanitarinės košės. Ir spardys kojomis paminklą V. Putinui, sakydami, kad nežinojo, o širdyse visada buvo prieš. Įsiminkite šią žinutę“, sako žurnalistas, tikėdamasis Rusijos politikos pokyčio ir primindamas kiekvienam piliečiui jo pareigą .... 

Lina Ever. Kelyje: 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu

Pristatome labai "skanią" knygą su daugialype kelione. Pirmoji ir svarbiausia - su kunigu Algirdu Toliatu ir jo požiūriu į gyvenimą, aplinką, žmogų. Antroji - vidinė autorės kelionė, trečioji - ta, kurią mes įprastai vadiname kelione, lankant turistinius objektus ar žvalgantis po šalį.  Pastarąją dalį ypač akcentuoja Algimato Aleksandravičiaus fotografijos. Tiesą sakant, pirmoji kelionė ir patiko labiausiai, ji labiausiai paliečia, kviečia sustoti, įsiklausyti, apmąstyti tai, ką perskaitėme. Gal būt jūsų įspūdžiai bus kitokie? Ragausime: 

Lina Ever. Kelyje : 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu /[nuotraukos Algimanto Aleksandravičiaus]. - Vilnius, 2018. - 325 p.

Ką mėgome skaityti 2018 metais: Kelionė į statistiką

Matthias Stom. Jaunuolis, skaitantis žvakių šviesoje

Visada įdomu palyginti save su kitais. Ypač su bendraminčiais. Palyginkime savo skaitytų knygų sąrašą su skaitomiausiomis Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekoje. Tiesa, gali būti, kad tarp  13 736 pavadinimų knygų, išduotų per metus bibliotekoje, Jūsų mėgstamiausios nepaminėsime....  Bet gal susidomėsite tomis, kurias dažniausiai skaitė kiti?