2018 – Europos kultūros paveldo metai

2018 metais paskelbti Europos kultūros paveldo metais, siekiant paminėti Europos paveldo įvairovę ir turtingumą. 

Taigi, pradedame ciklą, skirtą šiems metams pažymėti. Pirmiausia - Lietuva. Žinoma. Ir Baltijos kaimynės - Latvija ir Estija.

Toliau kiekvieną mėnesį skirsime vis kitai šaliai, o objektą teks išrinkti patiems - Panevėžio m. savivaldybės viešoji biblioteka  tinklapio apklausoje. 

Kultūros paveldas apima įvairių formų ir aspektų išteklius iš praeities. Tai, be kita ko, paminklai, vietovės, tradicijos, perduotos žinios ir žmonių kūrybiškumo išraiškos, taip pat muziejų, bibliotekų ir archyvų saugomi bei tvarkomi rinkiniai.

Vertingiausi kultūros paminklai saugomi po UNESCO egida.  Taigi, kas saugoma Lietuvoje? ir pas artimiausius kaimynus - Latvijoje? Estijoje?

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija nurodo, jog Lietuvoje saugomi šie objektai:


Struvės geodezinis lankas

• Vilniaus istorinis centras
• Kuršių nerija
• Kernavės archeologinė vietovė
• Struvės geodezinis lankas, kuris eina ir Latvijos bei Estijos žeme. 

Latvijoje saugomas Rygos istorinis centras kaip jugendo stiliaus paminklas.

Estijos sostinės Talino istorinė dalis taip pat pripažinta pasauline vertybe. 

Nematerialus kultūros paveldas - tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susiję kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija.

Lietuvoje saugoma: 

• Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje
• Lietuvių polifoninės dainos „Sutartinės“

Latvijoje saugoma:

• Suiti kultūrinė erdvė (Kuržemėje, Alsungoje bei gretimuose rajonuose gyvenanti etninė mažuma, išsaugoję unikalią kultūrą, kurioje dera pagonybės reliktai ir katalikybė)

Estijoje saugoma:

Garinės pirties tradicijos Võromaa rajone

Kihnu ir Manija salų kultūrinė erdvė

Seto vietovės Leelo polifoninis dainavimas

Visose Trijose Baltijos šalyse

Dainų šventės pripažintos kaip pasaulinio lygio kultūrinė vertybė.  Dainų švenčių kilmė - vokiškai kalbančios šalys, pirmoji šventė vyko 1843 m. birželio 25 d. Šveicarijoje, Ciuriche.  Iš ten atkeliavo į Baltijos šalis ir pasiliko ilgam -  Estijoje  (1869 m., Tartu), Latvijoje (1873 m., Ryga), vėliausiai Dainų šventės prasidėjo Lietuvoje (1924 m., Kaunas).

Aplankykite, pamatykite, pasidžiaukite!