Anoj pusėj Dunojėlio

Magris, Claudio (1939-)

Dunojus / Claudio Magris ; iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko. - Vilnius : Vaga, 2012. - 334 p.

Šį kartą pristatome Claudio Magris (g. 1939 m.) – italų romanisto, eseisto, kultūros filosofo,  2008 m. nominuoto  Literatūros Nobelio premijai, knygą "Dunojus". Autorius -  gimęs kosmopolitiškajame Italijos uoste, esančiame greta Slovėjinos sienos, Trieste, kuris jį išugdęs kaip enciklopedinių žinių ir kūrybiško smalsumo kupiną rašytoją. Jo knyga „Dunojus“ – įtraukta į Guardian visų laikų geriausių Kelionių kategorijos knygų dešimtuką, išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.

Skaitytojas nukeliamas į regioną, esantį imperiškosios, „mėlynojo kraujo“ upės – Dunojaus – baseino teritorijoje: kelionė driekiasi per Bavariją žemes, Austriją ir Vengriją, Balkanų šalis, Vidurio Europą – nuo Juodosios Girios iki Juodosios jūros.

 

Kelionė ne tiek geografinė, kiek kultūrinė - istorinė - socialinė, autorius aprašo ne tiek vaizdus ir vaizdinius, bet pakeliui atmintin susirenka įvairiausias smulkmenas – Centrinės Europos, kuri savin sutalpina vokišką, vengrišką, slavišką, romanišką, žydišką  kultūrą – atminties liudijimus: epų ir mūšių atpasakojimus,  kasdienio gyvenimo aprašymus, antkapių užrašus, laikraščių iškarpas, istorijos nuotrupas.

Judėja. Pascha. Velykos

 

 

Kažkaip patraukė prie senųjų Lietuvos keliauninkų. Šįkart - Antanas Poška ir "Judėjos slėniais ir aukštumomis". Pasirinkimas labai paprastas - artėja didžiausia šventė krikščionims ir viena didžiausių švenčių - judėjams, žydams. Teisingiau - tai ta pati šventė, "perėjimas", tik prasmę suteikiame skirtingą - kas išeina iš Egipto vergijos, kas pereina mirtį.

Kodėl renkuosi tarpukario autorius? Negaliu neprisipažinti, kad jie mane žavi. Savitu jumoru, nenumelioruota kalba. Asmeniniu tikrumu to, ką kalba, nesistengiant įtikti kritikams.

Pulgis Andriušis. Kelionių užrašai

 

Andriušis, Pulgis Kelionių užrašai /[sudarytojas Remigijus Misiūnas]. - Vilnius : Bonus animus, - 502 p.

Marokas, Belgija, Italija ar Ispanija - šiais laikais - populiarūs kelionių maršrutai, gi tarpukario Lietuvoje - tikra sensacija.

Pulgis Andriušis (tikra pavardė Fulgencijus Andriusevičius). Gimė  1907m. kovo  31 d. Tauragnų vls. Gaidžių k. Mirė   1970 m. gruodžio 19 d Adelaidėje (Australijoje). Žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Šio rašytojo turbūt nepriskirsime didiesiems Lietuvos talentams, tačiau, kaip Vaižgantas sakė, „deimančiukams“ – tikrai taip.

Šįkart pristatome naujai gautą knygą "Kelionių užrašai". Pulgio Andriušio reportažai iš kelionių, spausdinti laikraščiuose ir žurnaluose įdomūs ne tik istorijos, bet ir literatūros prasme, parašyti gyva, spalvinga kalba, neeiliniu jumoro jausmu.

 

Kelionė interneto TV per knygų pasaulį

Netikėtai rasta svetainė, pristatanti knygas internete.
Labai įdomu.
Penki.tv.

Habemus Papam. Argentina

Turime Popiežių!

Ilgos laukimo valandos ir labai ankstyvi ir netikėti "Fumato! Dūmai!". Vėl laukimo valanda, kol visas pasaulis sužinos, kas dabar Ašarų kambaryje.

Užsidegančios šviesos, aiktelėjimai minioje, kai kažkas prieina prie durų, už besiplaikstančios užuolaidos, kai paskelbiamas vardas - Jorge Mario Bergolio, kuris nuo šiol vadinsis Popiežiumi Pranciškumi.

Ožkų, malūnų ir visų kitų sostinės

Seniai kada beskaičiau tokį linksmą ir taiklų straipsnį. Šį kartą - "Kelionės ir pramogos" pateikia lietuviškų sostinių sąrašą.
Su kai kuo galima sutikti, su kai kuo - ne, tačiau paskaityti visiškai smagu.
Nežinau, ar galime nuspręsti keliauti būtent į vieną ar kitą vietovę dėl to, kad kaimas ar miestelis - Ožkų, česnakų ar Europos grybų sostinė, tačiau bent jau galima pasidairyti aplinkinėse vietovėse šventės ar renginio, skirto "sostinės" vardui.

Ar rengiatės laimėti ir važiuoti?

 
Tinklapis "Pažink  Prancūziją", kartu su Prancūzijos ambasada Lietuvoje skelbia konkursą konkursą moksleiviams, kurio pagrindinis prizas - penkių dienų pažintinė kelionė į Prancūziją.

Pagrindinis konkurso tikslas - skatinti moksleivių domėjimąsi Prancūzijos istorija, kultūra ir geografija. Užduotys padės daugiau sužinoti apie nežinomus istorijos faktus, prisiminti geografijos pamokose išmoktus dalykus.

Vatikanas

Apie Paryžių sakoma, kad  į jį privaloma nukeliauti ir tada jau galima mirti. O į Vatikano sostą išrenkamas žmogus, kuris soste ir numirs. Bent jau taip dažniausiai būna. Užtat šiomis dienomis popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas sukėlė tikrą šoką. Tokį patį, kaip kad po kelių valandų žaibas virš Švento Petro bazilikos - žiemą!

Renesansas

Aušros Vartų Marija

Renesansas (iš lotynų kalbos - renascor- atgimstu) ištisa Europos kultūros istorijos epocha. Kaip istorinis laikotarpis, nurodomi daugmaž 1400 - 1600 metai, pereinamasis laikotarpis tarp viduramžių ir naujųjų laikų.  Prasidėjusi Italijoje XIV amžiuje, iki Lietuvos atvilnijo XV a. pabaigoje. Dar nepamirštas pagoniškoji kultūra,  atokesnėse vietovėse ji tebegyva,  o su bajoraičiais, baigusiais universitetus  Vakarų Europos šalyje jau sklido nauja mąstysenos, kultūros srovė.

Renesansas - atgimimas iš niūrių viduramžių (nors jiems ir priskiriamas), tačiau jis pradeda ėjimą į naujųjų amžių kultūrą.

Kokia šios epchos pradžia? Be abejo, visuomenės raidoje - miestų plėtra, buržuazijos sluoksnio kūrimasis, gamtgos mokslų atradimai - tiek Koperniko heliocentrinė sistema, tiek Magelano, Kristupo Kolumbo atradimai formavo kitokią pasaulėžiūrą, nei vyravo viduramžiais.

 

Kelionė į induizmą. Moters akimis

Jyoti Singh Pandey

Indiją, o ir pasaulį sukrėtė jaunos merginos, indės Jyoti Singh Pandey tragedija. Mergina buvo išprievartauta ir žiauriai nužudyta. Be abejo, tokių atsitikimų būna visose pasaulio šalyse, tačiau Indjoje iššaukė masinių protestų bangą. Protestai prieš pavienį kriminalinį nusikaltimą? Ne. Protestai prieš moterų padėtį Indijoje. Regis, Rytų šalims tai įprasta - moteris turi sėdėti namie ir klausyti vyro. Neišeiti iš namų be palydos. O jeigu moteris turi dirbti, kad padėtų vyrui išlaikyti šeimą? O jeigu ji studentė, pasirinkusi karjerą? Ar įmanoma pasirinkti kažką už namų ribų ir tuo pačiu metu išlikti saugioms? Indijoje, arabų šalyse - ne. Kai žvelgiame į giluminį kultūrų pagrindą - religiją, musulmonų tikėjimas kaip ir aiškus - moteris žemiau vyro, moteris turi paklusti vyrui. Induizmas? Induizme, kaip ir visose senosiose kultūrose tas pat. Esą moters vieta - šeimoje, moters idealas - deivė Sita - klasikinis kantrios ir atsidavusios hinduistės pavyzdys. Ji besąlygiškai paklūsta savo vyrui netgi tada, kai jis jai priešiškas. Be abejo, hinduizme esama daugybės deivių, bet dauguma jų - moteriški dievų aspektai, jų sutuoktinės, galbūt likučiai senosios indų kultūros iki indoeuropiečių atėjimo, ši kultūra, kaip žinia, buvo matriachatinė.