2014 metų Literatūros geriausias

Ir vėl. Kaip kasmet. Vėl vienas rašytojas aukso raidėmis įrašytas į literatūros istorijos vardyną.

 Patrick Modiano (g. 1945 m). Prancūzas.
Tokios pirmosios žinios.
O toliau - randame -  vienas garsiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, kurio vardas jau minimas visuose prancūzų literatūros vadovėliuose ir enciklopedijose. Jau pirmasis romanas „Žvaigždės aikštė" (1968) buvo apdovanotas prestižine Roger - Nimier premija, o „Tamsių krautuvių gatvė" (1978, liet. 1993) — Goncourt'ų premija.

P Modiano romanuose nuolat susipina praeitis ir dabartis, o gyvenimo patyrimas dažnai sąlygoja veikėjų poelgius. Keliaudamas praeities labirintais, rašytojas ieško atramos, kad geriau suprastų dabartį.  Į  jaunystės veržlumą, maksimalizmą R Modiano žvelgia subrendusio žmogaus akimis, iš naujo pasveria sukauptą gyvenimo patirtį.
Komisija pranešė, kad apdovanojimas autoriui skirtas už „atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį". 

 

Kafka. Kalėjimas viduje

Keista dėti į germanų kultūros mėnesį vaizdelį iš Prahos, dargi - pačio centro, istorinio senamiesčio. Bet - 22 name (žydras, žaliomis langinėmis) gyveno germanų kultūros atstovas Franz Kafka. Dėl įtakų, be abejo,  galima ginčytis. Tuo metu Čekija priklausė Austrijai - Vengrijai. Rašytojas kilęs iš Prahos žydų geto, tad visos sąsajos susilieja - Praha, vokiečių kalba, Galicijos žydų kultūra. Dar daugiau - šeimos įtaka. Santykiai su tėvais buvo komplikuoti, viena - jie nepriėmė sūnaus noro rašyti, antra, jų įtaką, namus rašytojas vertino kaip kalėjimą. F. Kafka – vokiškai kalbantis Prahos žydas – jautėsi gyvenąs trigubame gete: atskirtas nuo gimtosios vokiečių kalbos, izoliuotas nuo čekų kultūros, likęs be žydiškų šaknų.

Karo akivaizdoje. Kareivis Šveikas

Kartais atrodo, jog literatūriniai personažai pradeda gyventi ir atskirą gyvenimą, yra žinomesni už savo autorius. Ką jūs žinote apie Jaroslavą Hašeką? Kur jis gimė? Ar dalyvavo kare, kaip jo personažas? Tuo tarpu Šauniojo kareivio Šveiko biografijos detalės Jums turėtų būti žinomas. Vogtų šunų pardavinėtojas, idiotas (turėjęs tai patvirtinančią pažymą), bet išsiustas į frontą. 

Kartais apie kareivį Šveiką sakoma, kad jis - čekų herojus, vistik patys čekai su tuo kategoriškai nesutinka. Kodėl? galbūt dėl absurdiškojo humoro ir grotesko, gal būt dėl autoriaus asmenybės.
Bet: gidai Prahoje visada parodo gatvę, kuria Šveikas su palyda - kalėjimo sargybiniais, ėjo lygiai dvi paras. Gatvė - dviejų kilometrų ilgio, bet joje ar ne šimtas aludžių? Tiesa, jos labai skiriasi nuo tų, kurios Lietuvoje vadinamos žibutynais ir kitais negražiais vardais.

Lenkija. Bet: Litwo ojczyzno moja

Dar vieni kaimynai, su kuriais dalinomės - žemes, karalius, rašytojus ir dailininkus. Kartais geruoju, kartais - piktuoju, o kartais, kai reikia, stojama į talką ar draugiškai pasidžiaugiama. Viešint Krokuvoje, viešbutėlio šeimininkas atsiduso - su mama ėjome Kovo 11 naktį į padėkos pamaldas, kai Lietuva atgavo laisvę, o va pažado nuvažiuoti į Aušros vartus - vis dar netesi. Vilniečių palikuonis. Lygiai taip, kaip vilniečių palikuonys "okupavo" Vavelį, o dažnas lietuvis prisimena, kad prosenelių tarpe buvo kažkas, kas vadino save lenku.

Poetas. Italai suprastų apie ką jūs kalbate

O jūs - žinote? Apie ką? O kas yra ""Trys karūnos" arba "Trys fontanai"? Tiesiog simbolių, ženklų kalba.

Poetas - Dante (Durante degli Alighieri). Arba - Puikusis poetas, Didysis Poetas. Trys karūnos, trys fontanai  - Dante, Petrarka ir Bokačio. Šie trys kūrėjai padėjo pagrindus Renesanso literatūrai Italijoje ir netgi bendrinei italų kalbai.  Prieš tai - romėnų literatūra, kalba, naujos gentys barbarų, užgriuvusių Romos imperiją, naujoji religija - krikščionybė, ir pradedanti formuotis nauja visuomenė. 

Tolimasis Europos perlas: Portugalija

Liepą keliaujame ten kur karšta. Regis Lietuvoje irgi vasara, bet ji tokia - Lietuviška. O norisi  tokios, kur Vasara.  Šįkart tema - Ispanija, Portugalija, Lotynų Amerikos šalys. Paprastai apibendrinamos - ispanų kalbos šalys. Nieko panašaus, yra Europoje dar ir Portugalija, o Lotynų Amerikoje - Brazilija.... Kam, jei ne mažai tautai, lietuviams, suprasti portugalus, įsikūrusius greta gerokai gausesnių ispanų.

Lietuva. Donelaitis

Ir vėl jau laikas namo. Pas savus, neverstus, skaitytus ir mintinai mokėtus. Šįkart pristatome naują knygą, skirtą lietuviškajam Karaliaučiaus kraštui.

            

Juraitis, Valentinas. Karaliaučiaus kraštas : paveldas, lietuvių raštijos asmenybės : [kelionių gidas] : skirta K. Donelaičio 300 m. jubiliejui. Vilnius : Žemės trauka, 2013, 232  p.

Braliukai Latviai: Janis Rainis

Šįkart pristatome savo artimiausių kaimynų ir giminiškos tautos atstovą Janį Rainį. Juolab, šis poetas yra gyvenęs Panevėžyje, tiesa, tai nebuvo patys maloniausi jo gyvenimo metai - po pusmečio laisvo gyvenimo, dirbant advokato darbą, ką tik susituokęs poetas buvo pasodintas į kalėjimą Panevėžyje, vėliau - ištremtas į Pskovą.
Sunku įvertinti poeto kūrybą, nežinant viso latvių literatūros kontekstą. Pagal laikotarpį galėtume palyginti su lietuvišku Maironiu, pagal kryptį - Lietuvoje XX amžiaus pradžioje nebuvo stipraus kairiosios krypties poeto, o Julius Janonis nespėjo išsiskleisti...

Donelaitiada tęsiasi. Kaip Plaučiūnas važiavo Kultūros sostinės žiūrėti

Kasmetinis. Jau po pirmojo jubiliejaus (šeštasis!). Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydis.

Žodžiu  - kasmetinė laukiama šventė, šiemet - prie pat Panevėžio, nes šeimininkai - Panevėžio apskrities viešoji biblioteka.

Keliauti toli nereikėjo, tad šiemet, kaip niekad anksčiau, sulaukėme ir savo palaikytojų būrio.

Bet apie viską - iš eilės.

 

 

 

 

 

 

Tolimi artimi kaimynai

Kai kalbame apie Lietuvos kaimynus, be abejo, pirmiausia turime galvoje latvius. Jie mums artimiausi, jie mūsų "braliukai".  Toliau, dažniausiai - apie Lenkiją, su kuria sieja istorija, senos draugystės ir seni vaidai. Kažkada su nuoskauda stebėjome, kad Estija nebelaiko savęs Baltijos valstybe, o sieja save su kraujo giminaičiais - Skandinavija, tačiau visvien mūsų sąmonėje išlieka, kad Estija - Baltijos valstybė.

Kur kas liūdniau, kad tas geografinis skirstymasis nepaliečia kultūros ir literatūros. Estų kūryba Lietuvoje mažai žinoma, dar mažiau versta, ypatingai - šiais laikais. Liūdna, deja...