Tikrų kelionių mėgėjų knyga, pristatanti tikrą pasakų kraštą. Na, bent jau nuotraukose - pasakiškos pilys, nuostabaus grožio rotušės bei katedros, kalnai, kriokliai ir išpuoselėti miestai. Knygos anotacijoje rašoma, jog viena autorių gyvena Bavarijoje, tad knyga ne tik turistinių objektų pristatymas, bet ir bavarų kasdienybės perteikimas, tarkime, jų mėgstami receptai. Pirmiausia ragaujame tekstą, o tekste rasite ir receptą iš knygos.
2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis
2017 m. gegužės 16 d., antradienis
Andrius Pauliukevičius. Mano Afrika
Andrius Pauliukevičius. Mano Afrika . - Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2017]. - 264 p.
Kiek skaitėme kelionių knygų pristatėme, jos buvo dvejopos: kelionių įspūdžiai į svetimas šalis ir toje vietoje įsikūrusių lietuvaičių pasakojimai. Ši knyga - "du viename": Andrius Pauliukevičius pasakoja apie matytą šalį, greta jo žmonos, Namibijos gyventojos Ilkos Adams paaiškinimai, pasakojimai. Iki šiol ši pora jau buvo išleidusi knygas apie sportą bei sveiką mitybą, tad kelionių vadovas - netikėta. Bet tikrai patrauklu.Ragaujame....
2017 m. gegužės 11 d., ketvirtadienis
Liuda Matonienė. Vilnius: meilės stotelės
Metai po metų vis populiarėja vietinis ir savaitgalių turizmas, kuris įauga į kasdienio gyvenimo kultūrą, gyvenimo būdą. Kuriami maršrutai pagal istorines knygas (pvz. pagal k. Sabaliauskaitės "Silva Rerum"). Naujoji L. Matonienės knyga skirta tiems, kurie nori turiningo pasivaikščiojimo po sostinę, nori geriau pažinti Vilnių. Ir žinoma - romantiškų istorijų. Senamiestyje tokių - nemažai. Taigi - knygą į rankas ir pirmyn ieškoti romantikos Vilniuje
Ragaujame tekstą...
Matonienė, Liuda. Vilnius: meilės stotelės : romantiškasis miesto žemėlapis. - Vilnius : Tyto alba, 2017 (Vilnius : BALTO print). - 215, [1] p. : iliustr., portr. ; 24 cm
2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis
Dovydas Pancerovas. Kiborgų žemė
Ši knyga dar neišleista, kėlė didelį susidomėjimą. Pasakojimas - apie labai nesenus, trejų metų senumo įvykius, kurie skirtingai paveikė Lietuvos visuomenę - vyresniesiems tai skausmingi prisiminimai apie Afganistano karą ir jame netektus artimuosius, dar vyresniems - Antrojo pasaulinio aidai ir partizanų kovos. Jauniausiajai kartai tai kone pirmas karo, kuris taip arti, kvėptelėjimas į veidą. Ir suvokimas, kad laisvė nėra duotybė, kad gyvenant greta agresoriaus, galima atsidurti karo sukūryje pačiam, ginant savo laisvę. Jei dar nesame, propagandos, informaciniame kare.
Autorius - jaunas Lietuvos žurnalistas, vykęs redakcijos siuntimu į Maidano įvykius.
Knyga asmeninis pasakojimas, tai nėra nuasmenintas istorijos vadovėlis. besidomintys, aišku, pastebėjo 15min. portale spausdintus reportažus, knyga - jų tęsinys.
Knyga asmeninis pasakojimas, tai nėra nuasmenintas istorijos vadovėlis. besidomintys, aišku, pastebėjo 15min. portale spausdintus reportažus, knyga - jų tęsinys.
Pancerovas, Dovydas. Kiborgų žemė : [pasakojimas apie Rusijos karą prieš Ukrainą] / Dovydas Pancerovas. - Vilnius : Alma littera, 2017 (Vilnius : Spauda). - 255 p.
2017 m. balandžio 21 d., penktadienis
Konkursas!!!
Skelbiamas konkursas „Kalbėk lietuviškai“. Užduotis - išversti į taisyklingą lietuvių kalbą vieną iš trijų tekstų. Rinkitės - ar tarmiški, mūsų senolių paveldas, ar vertimas iš šiuolaikinės paauglių kalbos.
Darbai priimami elektroniniu paštu (knbiblioteka@elekta.lt) arba atnešant tekstus į Viešąją biblioteką (Kniaudiškių g. 34) iki gegužės 2 dienos.
Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 7-ąją - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Sveikiname konkurso nugalėtojas - Deimantę Juknevičiūtę (M.Karkos pagrindinė mokykla) ir Urtę Zigmantaitę (Žemynos progimnazija). Kviečiame atvykti atsiimti prizų.
Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 7-ąją - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Sveikiname konkurso nugalėtojas - Deimantę Juknevičiūtę (M.Karkos pagrindinė mokykla) ir Urtę Zigmantaitę (Žemynos progimnazija). Kviečiame atvykti atsiimti prizų.
1. Kaip bernas už tris žirnius čielus metus tarnavo
Berns susiderėję pas gaspadorį už tris žyrnis' čielus metus tarnaut'. Nu, ti jis jo (=jau) pabaigė tuos metus, tuos pasiėmė žyrnis'. Ir jis ais par svietą pavaikščiot', pažiūrėt', kaip žmonys' gyvena. Nu, jis aina aina, jam sutema - i(r) jis apsinakvoję, rukuojas, pas tokią bubūtę. Saka, nu, ti jis:
- Tuos žyrnis' padėk.
- Kur, - saka, - man' tuos žyrnis' padėt'?
- Padėk, - saka, - unt suolą.
Jis atsygula. Rytą atsykeli jis, jieška jieška tų žyrnių - neberanda.
- Kur tie mana žyrnė?
- Kas tie, - saka, - žyrnė?
- Ne, - saka, - mana tie žyrnė brangūs: aš čielus metus tarnavo už tuo žyrnis'.
- Nu, ti ką gi, - saka, - gal' vyštos sulasė.
- Tu man', - saka, - ataduosi vyštą.
Nu, tai ką gi bubute pruvosis' su juo. Davė vyštą už žyrnis'. Nu, ti dabar jis vėl' ais. Pasyjime tą vyštą. Paėję tuliau, vėl' apsinakvoję pas tokią bubūtę.
- Kur, - saka, - man' tą vištą pasidėt'? Aš ti, - saka, - bile kur atsigulsi.
- Agi, - saka, - mes'k va či, pas kalakutus, - saka, -i pabus ta vištela.
Nu gere. Tas i(r) bubūte įmete unt kalakutus vištelą. Žine, kalakutai tuoj:
- Iš kur tu, iš kur tu? - i(r) užkapoję tą vyštą.
Rytą atsikėla, ais jo kitur, žiūri, kad vištų nebegyvu.
- Ti dabar, - saka, - man' reiks ataduot' kalakutą.
Nu, ką gi bubūte pruvosis su juo.
- Ta vištela toki brangi - čielus metus (aš) tarnavo.
Ta bubūte atydave kalakutą. Nu, i(r) gere. Ti už ta kalakūta - i(r) ainu. Vėl' kitur paėję, pas kytą apsinakvoję.
- Prijimėt nakvynes, ale kur, - saka, - man' tą kalakutą dėt'?
- Agi mes'k, - saka, - unt avytis', pri barona - i(r) pabus.
Nu, ti tas paklausė, nūmete tą kalakutą. Žine, ti daug baronų, tų baruoniūkų - i(r) sumynde tą kalakutą. Iš ryta atsikėla, - nebegyvas.
- Dabar, - saka, - aš imsi tą baruniūką už kalakutą.
Ti dabar tą baruniūką pasijime, vedasi. Besyvedunt pasidarė auksynės' vylnos ta baruniūka. Nu, ti gere. Ti dabar nuėję, apsinakvoję, rukuojas, pas tokią bubūtę. A tos bobos būva trys' dukterys'. Žine, pasižiurėje jos, kat auksynės' vylnos - mat jis apsinakvoję i(r) kitam kambary palyka tą baroniūką. Jos nebeyškinte, to viresne saka:
- Aisu pasipešt' vylnų.
Prėje pri ta baroniūka viresne duktė i(r) prilypa. Ni un či, ni un ti paait' nebegali. Kito lauki, rukuojas, kas či y(ra), kad neateina. Paskum nueinu kita - i(r) to prilypa.Treči lauki - nu, kas' či y(ra)? Ateinu treči - i(r) to prilypa. Unt gala pagales moči nebesulauki. Nu, kur jos yra, ką jos veiki? I(r) moči prilypa.Ti dabar vysos prilypa. Jis atsikėla rytą...
- O, koki, - saka, - bandiji! Kajus či, - saka, - atėjot?
Išeinu - ir tos bobos seku vysos iš paskos, neatlinko: tos dukterys' i(r) moči. Motina iš paskos aina, žine, jai sarmata. Tai pasyjima, žolą peša i(r) dedas užpakaly - žola prilimpa. Ti dabar jis vedu (jas) par miestą. Par miestą vedas, o kytas nusipirkįs karvę vedasi. Karve pamate kuokštą šieną, griebe už tos kuokštos, kur bobos užpakaly būva, i(r) karve prilypa. Žydas pamate, kas gi či bus - karve nueina. Ti žydas kad griebs už stymburia karvę: „Šiū, kur aini, kur tu aini?!“ I(r) žydas prilypa pri tos karvės'.
Dabar aina, rukuojas, (visi) par miestą. I(r) išgirdą, kad toki karalios duktė: kas prajuokins ją - ataduos karaliūnaičią i(r) pusę karalystės užrašis. Nu, gere. Dabar (bernas) mysliji sau: su tokiai kapelu ją vis tiek prajukinsi. Tokios kapelos niekos nemate. Pro tuos namus vedesi, o karaliūnaiči žiūri pro langą. Pradėje juoktis'. I(r) prajukina.
Ti mat jis apsiženije. Visi gėrė, i(r) aš ti buvo. Mat ki senas žmogus, aš pradėjo krumtyt', seilet' - negali pavalgit'. Man' ka(d) duos par snukį - aš i(r) namo parlekio!
Iš: Panevėžio krašto tautosakos / sudarytojas Eugenijus Urbonas. - Panevėžys : Panevėžio spaustuvė, 2003-2006. - 2 d. : iliustr. ; 24 cm
[D.] 2 : Panevėžio krašto pasakos, sakmės, dainos, smulkioji tautosaka, tarmiški tekstai, etnografijos, istorijos žinių fragmentai. - 2006 (Panevėžys : Panevėžio sp.). - 525, [1] p.
2. Kap givena senuovės žemaite
Senuovės žemaitėms baise daug reiškė mėšks, nes aname bova pėlna žvieriū, paukštiu, gribu, ougu, rėišotū. Opies ė ežerus daug žovėis plaukiuojė. Tereikiėjė tėktas muokietė žvieriū prėsėmedžiuotė ė žovū prėsėgauditė. Vuo tus darbus dėrbtė mūsa pruobuočė muokiejė kap reikint. Be tuo, mėškūs ūžaudava dėdėliausė spėitlė bėtiū, katruos prėnešdava i drevės gausibės medaus - tereikiedava tik anou atrastė ė nebėjuotė pasėjimtė.
Ėš medaus mūsa pruobuočė ėšsėraugindava saldė medaus, vuo vaška pardoudava. Maitėnuos žvieriena, vuo ėš žvierū kailiu pasėsiūdindava apriedus.
Bebru, sabalu, ūdrų ė kėtuokiu brongekailiu žvierieliu kailelius ėškeisdava i rėkalingus dalikus - droska ė gėlži.
Teisibė ė tas, ka mūsa pruobuočė nu senu senuovės bova žemdėrbė. Laikidava arklius, vuožkas, avis, kiaulės karvės ė šonis. Senuovės žemaitė givėna ėš roustu sobūdavuotuos truobuos. Vuo medienas statibuoms galiejė prėsėkėrstė keik tik nuoriedava, nes mėškū aplinkou bova devinės galibės. Pri truobū mergelės prėsėdėigdava lelėju, pėnavėju, žemčiūgu, žaliųjų rūtieliu ė kėtuokiu kvietkieliu.
Tieva vakū nelepindava: nu pat mažens prėslatidava pri darba, jaukindava pri šaltė ė alke, pratindava ėškėntietė vėsuokiausius vargus. Dieltuo vaka paugdava stėprė, ožsėgrūdėnė ėr neėštėžas.
Šėlgalitė Gintarė 12 m.
Iš: Cīrulielis : žemaitiu kalbuos skaitėniū kningēlė vakams / [kningas sodarītuos Untulis Edmunds] ; [iliustracėjės piešė Skuoda mena muokīklas muokėnē]. - 2-asis papild. leid.. - Skuodas : Skuodo savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka ; Vilnius : Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2016 (Vilnius : Jungt. spaudos paslaugos). - 141 p.
3. Bazaras
- Pabazarinam? Kas sn rase ?? Sunku
buvo ??
- Man tj joo. Buvo kas veikt.
-
Ai krc nk sunkaus nebuvo :D bent man. Nu as nemoksliukas, čiut is matiekos
4, bet standikas izi. Tėvas užlaužė pas mokytoją vaikščioti prieš mėnesį.
-
Dovke, sunku buvo?
- Ai ne. Tikrai nesusimoviau.
-
Sima, kaip tau vakarykštis meetas?
-
Kiemas tai fainas, bet personalas - tai
sorry. Mus varinėjo po visą terasą
ieškoti kur sėsti, nes adminė bookindama staliuką nepasižymėjo vardų ir
negalėjo pasakyt, kur man sėstis, kai atėjau pirma. Over all paaiškėjo, kad
draugės užbookintą fainą staliuką užsėdo kiti ir už tą mus nugrūdo į random
kampą. Chebrą žinai, osom, bet visa kita ...
-
Nestumk, ten mano bro dirba.
-
Nu tai įjunk pozityvą, kiek kiaunių
pakabinti gali :D :D
-
Rauniesi konkrečiai!
Iš: Internetas
2017 m. balandžio 19 d., trečiadienis
Algimantas Čekuolis. Salos ir jų žmonės
Žinomo lietuvių žurnalisto Algimanto Čekuolio kelionių ir apybraižų knyga pradeda naują leidinių seriją apie įvairiausius pasaulio kraštus ir reiškinius seriją. Pirmuoju taikiniu pasirinktos įvairios salos, kurioms skirtos neilgos apybraižos, pristatančios ne tik salos istoriją ar geografiją, bet, svarbiausia - salos žmones. Salų gyventojai ypatingi, paprastai gyvendami izoliuotai nuo kitų tautų, ilgai išsaugo savo originalią kultūrą, papročius. Jie - tikras lobis etnologams...
Algimantas Čekuolis. Salos ir jų žmonės: kitos įdomios pasaulio vietos, gyvenimo klausimai.- Vilnius: Alma littera, 2017. - 300 p.
2017 m. kovo 3 d., penktadienis
Kelionė į save psichoterapeuto akimis. Irvin Yalom
Sudėtinga trumpai parašyti apie vieną mylimiausių savo autorių. Irvino Yalomo knygos yra tos, kuriomis galima remtis, norint užsiimti savianalize. Jose literatūros yra mažiau, nei psichologijos, vis tik tai grožinė literatūra. Arba dokumentinė, vėlgi, kalbant apie psichoterapiją, psichologas yra supančiotas "tylos įžadais", tai yra jis negali niekam pasakoti apie savo pacientus. Taigi - dokumentinė - grožinė proza. Visus kūrinius sieja tas pats veikėjas - psichoterapeutas, konsultuojantis pacientus. Pastarųjų istorijos - pačios įvairiausios....
Yalom, Irvin D. Meilės budelis ir kitos psichoterapinės istorijos / [vertė Viktorija Labuckienė]. - Vilnius : Vaga, [2008] (Kaunas : Aušra). - 309 p.
2017 m. vasario 18 d., šeštadienis
Witi Ihimaera. Banginių vadeliotoja.
Ir vėl moterų tematika. Ne Indijoje. Ne islamo valstybėse. Šįkart - Naujoji Zelandija, maoriai. Bet dar labiau - autoriaus įvade mesta pastaba - kodėl filmuose, baltųjų kultūroje tokia nevienoda lyčių padėtis - vyrai - herojai, o moterys - tik išgelbėtosios....
Ir vistik pasakojimo centre - maoriai. Ir banginiai. Švelnus, gilus, archetipų kupinas tekstas.
Autorius - Witi Tame Ihimaera-Smiler, pirmasis maoris, kurio romanas yra išspausdintas. Rašytojas gimęs netoli Gisborne miesto, Te Aitanga-a-Mahaki gentyje. Taip pat turi ir angliškų šaknų - jo tėvas buvo anglas. Taigi - senosios genties tradicijos ir jų susidūrimas su nauja gyvensena...
Autorius - Witi Tame Ihimaera-Smiler, pirmasis maoris, kurio romanas yra išspausdintas. Rašytojas gimęs netoli Gisborne miesto, Te Aitanga-a-Mahaki gentyje. Taip pat turi ir angliškų šaknų - jo tėvas buvo anglas. Taigi - senosios genties tradicijos ir jų susidūrimas su nauja gyvensena...
Ihimaera, Witi Banginių vadeliotoja : romanas /iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. - [Kaunas] : Obuolys [i.e. Media Incognito], 2007 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 155 p.
2017 m. sausio 10 d., antradienis
Ko ilgėtis? Raudonoji Azalija
Keista skaityti ar girdėti ilgesingus prisiminimus apie "gerą buvusį gyvenimą", "va tai laikai buvo", lyginant tremtį gyvuliniuose vagonuose su galimybe mokytis ar dirbti kitose šalyse... Ir ne tik todėl, kad vaikystės prisiminimai dar gyvi - "turiningas" stovėjimas eilėse prie maisto produktų, nuoskauda dėl batų, nes tėvai neturi "blato", vadinasi bus labai neišvaizdūs ir nepatogūs, bjaurios anketos mokykloje, kur arba reikia meluoti, arba eiti rašyti pasiaiškinimo pas direktorių.... Dar - nuolatinis šauktukas galvoje, su kuo galima dar kalbėti apie tai, ką kalbėjai su tėvais arba pasakojo senelis, ką nugirdai per "kitokį" radiją... Tada dar daug ko nežinojome... Pavyzdžiui - kaip gyvena kiti, už "geležinės uždangos". Galėjome tik nujausti iš giminaičių atsiustų nuotraukų... Nežinojome statistikos, kiek žmonių gyvybių sunaikino komunizmas (už kiekvieno skaičiaus - gyvi žmonės, ir ne tik jie, bet ir šeimos, kurių likimai keitėsi). Nežinojome, kad turėsime pakartoti žydų kelią - 40 metų kelyje iš Egipto, kad užaugintume naują kartą, kuri pakeistų tuos, kurie lieka prisiminimų vergijoje...
Skaitymui parinkome skaitytojų pamėgtos autorės, kinietės Anchee Min autobiografiją. Kinija, kultūrinės revoliucijos metai. Autorė gimusi 1957 metais, taigi, ištraukoje vaizduojami 1963 - 1975 metai. Mūsų vaikiški prisiminimai kai kur gali būti panašūs. Pabandykime įsivaizduoti berlynietę ar prancūzaitę 1975 metais pavydinčią draugei galimybės išsimaudyti....
Skaitymui parinkome skaitytojų pamėgtos autorės, kinietės Anchee Min autobiografiją. Kinija, kultūrinės revoliucijos metai. Autorė gimusi 1957 metais, taigi, ištraukoje vaizduojami 1963 - 1975 metai. Mūsų vaikiški prisiminimai kai kur gali būti panašūs. Pabandykime įsivaizduoti berlynietę ar prancūzaitę 1975 metais pavydinčią draugei galimybės išsimaudyti....
Anchee Min. Raudonoji azalija / iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė. - Vilnius : Vaga, 2009. - 342 p.
2016 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)