Indėnai. Mažuma savoje žemėje

Mary Crow Dog, Richard Erdoes. Lakotų moteris. Iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2010

Sudėtinga būti mažuma. Ypatingai - savo žemėje. Ypatingai tada, kai vyraujanti dauguma nori ne tik išstumti iš tavo protėvių žemės, bet ir dėl to, kad prigimtinė pasaulėjauta neleidžia įsijungti į greitai kintantį pasaulį.

Ką skaitėme iki šiol apie indėnus? Dee Browno „Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny“ ir Arkady Fiedlerio „Mažasis Bizonas“ ir be abejo, visa vaikiškoji Vinetu,  ir Čingačgukas ir Harka, kurį skaičiau jau suaugusi. Be galo romantiška bei žavu, kartu - labai realiai suvokiau, kad rašė europietiškos kultūros žmogus. Šios knygos bendraautorė - siju genties indėnė, praėjusi kelią, kurį praeidavo daugybė indėnų vaikų XX amžiaus Amerikoje - iširusi šeima, internatinė mokykla ir bandymas nutautinti.

„Lakotų moteris“ – tiek  autobiografinis sijų genties moters pasakojimas savą gyvenimą bei  indėnų padėtį, tiek  indėnų politiniai-istoriniai reikalai bei indėnų kultūrinių ypatumų apžvalga bei kultūrų susiliejimas. Visi tiek trys dalykai tarpusavyje glaudžiai susiję ir persipynę. Kaip visada - ištrauka iš knygos.

Amžinoji Roma. Kelionės ir pramogos rekomenduoja

  Mes draugaujame ne tik su knygomis, bet ir su žurnalais. Maloniai leidus "Kelionėms ir pramogoms", pateikiame jų straipsnį apie Romą.

Neramu Irano žemėje

Pasaulis, man regis, kraustosi iš proto. Gaisrai, naikinantys vieną valstybę po kitos, sukasi tolyn ir platyn. Dabar Damoklo kardas, man regis, pakibo virš Irano. Ir gal ne vien virš Irano, kadangi Iranas - branduolinė valstybė, kuri gali savo turimais ginklais smogti ir atgal, tada nukentės ir Izraelis.

Man, kaip istorijos ir senovės kultūrų mėgėjai, galų gale moteriai, visi karai kelia siaubą. Žūsta ne vien žmonės, žlunga ir ištisos kultūros, lieka - griuvėsiai gatvėse ir širdyse. Ir aprašai istorijos vadovėliuose.

Ar karas vėl ištiks senąją persų žemę?

Kur surasti duris į sūnaus pasaulį? Autizmas

Kelionė į save - ne mažesnis nuotykis negu kelionė į pasaulio kraštą. Atsisėsti krėsle, žvelgti į baltas lubas ir matyti savo vidinį žemėlapį. Kartais tam pritrūkstame laiko, kartais - noro. O ką daryti, jeigu negali nukeliauti į sūnaus žemėlapį? Jeigu vaikas - ne toks, kaip kiti? Apie tokią galimybę pasvarsto visi tėvai, laukiantys kūdikio ir tikisi, jog tokia lemtis jų neištiks. Bet ta juodoji letena atsėlina netikėtai ir tėvai suvokia, kad jie pakeisti  gali taip mažai. Bet pabandyti visada verta, net jei tai atrodo beviltiška.

Pristatomoje knygoje tėvai išbando viską: psichologų pagalbą, vaistus, galų gale ryžtasi, daugelio akimis beprotiškam žingsniui - keliauti į Mongoliją, pas šamanus - tam, kad šie vaikui padėtų išsigelbėti nuo autizmo.

Ar yra tokia šalis - smurtas?

Nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis. Nors gal nereikia kalbėti net apie neapykantą ar kitus jausmus, o tiesiog žmogaus, kaip biologinės rūšies, kažkokį laukinį instinktą - agresiją, kuri, net jei tai tikrai instinktas, vistiek nepateisinamas.

Agresija  apibrėžiama kaip fizinis ar žodinis poelgis, kuriuo  siekiama kam nors sukelti skausmą. Ši sąvoka neapima  netyčinės žalos, pavyzdžiui,   autoavarijų, susidūrimų  šaligatvyje ir veiksmų, sukeliančių skausmą, kurio  negalima išvengti padedant žmonėms,  pavyzdžiui,  dantų gydymo ar pagalbos savižudžiams. Šia sąvoka apibūdinami smūgiai į veidą ir spyriai,   grasinimai ir užgauliojimai, netgi apkalbos ar pašaipos;  eksperimentuose -  tai galimybė rinktis, kokį skausmą  suteikti kitam, pavyzdžiui, kokio stiprumo elektros  smūgį skirti. Šia sąvoka apibūdiname ir turto niokojimą,  ir kitokį elgesį, kurio tikslas -  įskaudinti.

D. G. Meyers Socialinė psichologija. 

Kelionė į meilę

Konsultavausi internete dėl parodos:

-Kokią gražiausią meilės istoriją literatūroje rekomenduotumėt?    
-Pasaulinėje? Visos tragiškos.....
- O kam laimingos meilės literatūroje įdomu?
-Tada rekomenduočiau Batuotą katiną.       

- Literatūros teorijoje buvau radusi būdingą scenarijų: vyras turi būti su galios kriterijais: princas, turtuolis, pramonininkas, na, dar prezidentas. mūsų atveju -su katinu. Moteris - gražuolė, ilgakojė, topmisė, arba baisuoklė, kuri stebuklingu būdu atvirsta į gražuolę. Mūsų atveju kokia?

- Prašom kolega pasiūlymus teikti. Ten toje teorijoje buvo ir kliūtys: ankstesniais amžiais - tėvai, genties klanas prieštarauja, šiuolaikinesnėje - buvusi žmona su devyniais vaikais. Batuoto katino atveju kriterijai atitinka. Visi meilės romanai - ant to paties kurpaliaus siūti...

- Mūsų atveju princesė yra gražuolė topmisė, kadangi tas anas pilietis ją įsimylėjų per atstumą, taip supratau. Kas gi įsimyli per atstumą dvasiškai turtingas ir ten visokias didžiai tauros dūšios? Neeee, per atstumą - tik mises. Mūsų laikais jis įsimylėtų kokią Šakirą 

- Taigi atvirkščiai, įsimylėti per atstumą tai tinka ir burka ant galvos :D

-Nu kur tu matei princesę su burkom ant galvos? Princesės būna auksaplaukės, su karūnom ant galvos ir riūžavom suknelėm. Ir jas dėl to ir įsimyli, dėl vaizdo! Jau man regis, tu čia gudrauji. Aš tau viską aiškiai išdėsčiau, visą meilės istoriją kaip ant delno, o jai dar mat princesė su burka, trečias brolis jehovos liudytojas ir katinas peterboldo sfinksas!!! Su kroksais dar!

Konkursas įvyko! Paskaičiavę, pasitarę, skelbiame skaitomiausius 2011 metais meilės romanus, galite akivaizdžiai matyti kiek kartų jie buvo išduoti Panevėžio miesto viešojojje bibliotekoje.
Apdovbanojimai įteikti divems mūsų blogo skaitytojoms, Daivai Milkerienei iš Žemaitijos ir mūsų bibliotekos Facebook gerbėjai Rasai Žii. Dėkojame už dalyvimą konkurse!

Rojaus žemėje beieškant

Pristatome naują kelionių įspūdžių knygą.

Vytautas Žutautas

Rojaus žemėje beieškant : kelionių reportažai: Kuba, Dominikos Respublika ir Haitis, Jamaika, Šri Lanka, Maldyvai, Mauricijus. - Kaunas, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). - 238 p.

Sunku ką nors pasakyti apie knygą, kurią norisi perskaityti per naktį. Juolab apie tokias šalis, kur savo kojomis nenukeliausiu, o lėktuvu nuskristi nuosava piniginė neleis.
Kas belieka - skaityti knygą.

 

Kelionė į islamą. Moters akimis

Keliauti į Rytų šalis nubalsavo patys blogo lankytojai. Pažadus reikia tesėti.

Viena kelionė jau kaip ir įvyko - pristatėme knygą, parašytą pagal pastarųjų metų ko gero įžymiausiojo Rytų šalių  veikėjo Osamos bin Ladeno sūnaus ir žmonos pasakojimus.

Bet akys užkliuvo už straipsnio anglų kalba, bei knygų lentynos apie moteris islamiškose šalyse ir keliaujame į rytus iš naujo. Antra vertus - kodėl į Rytus? Islamas - ne vien rytai. Galime samprotauti apie migraciją, galime samprotauti apie religijos plėtros amžių ir lyginti plėtrą su krikščionybės istorija:  islamui dabar - keturioliktas amžius, krikščionybė tokiame pat laikotarpyje  plėtėsi, ne visada taikiais metodais. Kitaip tariant - vyksta kultūrų kaita. Kaip mums, krikščioniškosios Europos atstovams atrodo svetima kultūra?

Klajūno užrašai. Gruzija

Su malonumu pristatau naujai gautą knygą:  Marius Abramavičius Neboisia "Klajūno užrašai : Gruzija. - Vilnius, 2011.      

                                                                     Net 14 kartų šioje šalyje lankęsis rašytojas savo įspūdžius, patyrimus ir dienoraščius per metus sulipdė į vieną knygą. Skaitytojai gali tikėtis daug netikėtų ir dar greičiausiai nematytų Gruzijos veidų. Rasti joje autoriaus asmeninius potyrius, pastebėjimus ir patarimus. Knygoje perteiktas nepaprastas gruzinų linksmumas bei išraiškingi jų charakteriai. Oficialūs šalies aprašymai tikrai nėra tokie patrauklūs kaip asmeninės patirtys ar paprasti gyvenimiški anekdotai.



Viduržemio jūros brevijorius

Predragas Matvejevičius (Predrag Matvejević, g. 1932 m., Mostaras, Bosnija ir Hercegovina) – Sarajeve studijavo romanų filologiją. 1967 m. Sorbonos universitete apsigynė disertaciją lyginamosios literatūros ir estetikos tema, o 1994 m. ten pat įgijo habilituoto daktaro laipsnį.1959–1991 m. Zagrebo universitete dėstė prancūzų literatūrą. 1991 m. apsisprendė emigruoti ir išvyko iš pradžių į Prancūziją, paskui į Italiją. Nuo 1994 m. Romos universiteto La Sapienza profesorius.

Predragą Matvejevičių teisėtai galima vadinti Viduržemio jūros dainiumi. Jo į daugelį  pasaulio kalbų išverstas Viduržemio jūros brevijorius skaitytoją perkelia į užtekstinę realybę: mitinę, istorinę-faktinę, kitąsyk peržengiančią realybės ribas. Šioje knygoje persipina esė, portuano žanrai, leksikonas, autoriaus erudicija ir vaizduotės polėkis, archyviniai dokumentai ir asmeniški išgyvenimai, faktų lavina ir savita, grakšti poetika. Profesoriaus filologo požiūris į reiškinius kursto smalsumą, susidomėjimą pasakojamais dalykais.

Knygą galime skaityti nuo bet kurios vietos, tai nėra vientisas tekstas, nėra  kelionės gidas. Nors, mano nuomone, šis tekstas geresnis už bet kurį kelionės gidą.