2016 metų Nobelio premijos laureatas

Kaip ir kasmet, spalis literatūros ir mokslų gerbėjams kelia malonų jaudulį. Nobelio Premija. Pasaulyje nėra garsesnių ir labiau traukiančių dėmesį. Šiais metais literatai laukia nekantriausiai - jau įpratome, kad laureatų paskelbimo datas žinome iš anksto, eiliškumą - taip  pat. Šiais metais literatūros premijos data buvo paskelbta tada, kai visi kiti laureatai jau buvo žinomi prieš savaitę. Ne vienas abejojo, ar neatsitiks taip, kad jo iš viso nebus. (1914, 1918, 1935, 1940-1943 premija paskelbta nebuvo).



 

Panevėžys – rasti tai, ko nėra kitur: Žurnalas "Kelionės ir pramogos" rekomenduoja

Rugsėjo 27- pasaulinė turizmo diena. 

Paprastai didžiosios kelionės vyksta vasarą, tačiau šįkart ne keliausime, o pakviesime kitus atvykti į svečius pas mus, į Panevėžį. Kaip kiti mato Panevėžį? Ką jame verta aplankyti? 

Panevėžiečiams skaitytojams linkime prisiminti, kur galime apsilankyti patys (tikrai ne visur buvote!) ir nusivesti svečius. 

Straipsnis publikuotas žurnale "Kelionės ir pramogos" 

Kalbamės visomis kalbomis

Rugsėjo 26 - Europos kalbų diena.
Sveikintis jau mokėmės
Padėkoti - taip pat.
Šiandien - diena, kai prisipažinsime meilėje. 130 pasaulio kalbų

 

Nenugirdote? Pakartokime:

 

Pabėgėliai. Į pietus nuo Lampedūzos

 Praėjusiais metais per pasaulinę spaudą ir internetus nuvilnijo nerimo, užuojautos ir pasipiktinimo bangos - pabėgėliai! Jie, svetimieji, kurie... kurie bėga nuo karo, bado... ir šiaip, geresnio gyvenimo ieškoti. Ir kuriems privalome padėti. Ir kuriems lyg ir negalioja vietiniai įstatymai. O be to, vietinei ekonomikai reikia  naujo kraujo ir tikimasi, kad plūstanti minia romiai eis dirbti ten, kur ras, ir kur nenorės dirbti vietiniai, ir dar ir dar ir dar... Žodžiu - tikras įvykių, dužusių vilčių ir likimų, pasipiktinimo ir savo teisių gynimo viesulas, sujaukęs ramybę ir regis nutolęs, nes atsirado naujų aktualijų ir įvykių. Tačiau - emigracija vyko visais laikais, didžiulės bangos ypač suaktyvėdavo karų ir naujų atradimų  laikotarpiais, kai kūrėsi ištisos valstybės, išstumdamos čiabuvius.

Bet šįkart - apie Stefano Liberti knygą "Į pietus nuo Lampedūzos: penkeri metai migracijos keliais". tai ne vienadieniai šūkiai migracijos tema, tai tyrimas migracijos maršrutų, priežasčių, tiek žmogaus gyvenimų matymas už termino, reiškinio. Autorius - žurnalistas ir filmų kūrėjas, italas.
Tekstą skaitymui rinkome iš vidurio knygos - be pradžios ir galo, lyg pats kelias, vedantis į nežinią.  

Liberti, Stefano. Į pietus nuo Lampedūzos : penkeri metai migracijos keliais /iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė. - Vilnius : Vaga, 2016 (Vilnius : BALTO print). - 262 p.

Holly Morris. Nuotykių divos: Klajonės ieškant moterų, kurios keičia pasaulį

Štai tokia nauja knyga: apie moteris, kurios keičia pasaulį. Bloge jau buvo įrašai moterų tematika: moteris islame, moterų problemos  induizme. O dabar - amerikiečių autorės knyga per kultūras ir žmones. 
Holly Morris (g. 1965 m) - amerikiečių autorė. Knygų redaktorė, rašytoja, dokumentinio serialo kūrėja ir prodiuserė. Viso darbai sukasi apie keletą temų - feminizmas, ekologija ir aišku - kelionės. 
Kelionių istorijos visada ir visur įdomu, šiuokart prieskonis - filmo kūrimas, tai, ko mes, paprasti žiūrovai nematome, tai, kas lieka už kadro. 

Morris, Holly. Nuotykių divos : klajonės ieškant moterų, kurios keičia pasaulį /iš anglų kalbos vertė Ema Bernotaitė. - Vilnius : Vaga, 2016 (Vilnius : BALTO print). - 389 p.

Virginijus Savukynas. Istorijos detektyvai: viduramžiai

Nauja knyga. Autoriaus, kuris labiau žinomas iš TV ekranų, nei iš knygų lentynų. Teisybės dėlei, tai antroji Virginijaus Savukyno knyga:  "Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII-XIX amžiaus Lietuvoje", išleista 2012 metais dūli bibliotekos knygų lentynoje. Ši knyga - kitokia, greičiau  plačiam skaitytojų ratui, nei specialistams. Detektyvas, o ne vadovėlis. 

Ir iš tikro, skaitėsi įdomiai, nors maniau, kad istoriją išmanau neblogai, bet ši istorija - tiesiog kitokia. Ne akademinė, greičiau - grožinės literatūros stiliaus. ir vis tik - ne romanas, su užuominomis į laikotarpį, o istorija.

Beveik gimtoji Airija... Beveik

Lietuviai jau tokie... kaip ir visos mažos tautos.... norime, kad tie, kurie gyvena mūsų žemėje, domėtųsi - mūsų kalba, mūsų literatūra, mūsų įstatymais. Visai teisėti lūkesčiai, sakyčiau.

O mes patys? ar mūsų tautiečiai, radę naujus namus Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Ispanijoje domisi tų šalių kultūra, papročiais, įstatymais? Norvegijoje, jau žinome, nesidomi net įstatymais, tiesiogiai liečiančiais juos pačius, o kitur? 

 Airija. Tūkstančiai lietuvių čia jau gyvena daugiau nei dešimtmetį.

 Kokia kalba daugiausia kalba? Anglų? ar? airių - gaelų kalba? Taip, yra ir airių kalba, buvusi primiršta, nes anglų įtaka padarė savo - dalis tautos primiršo savo prigimtinę kalbą. Argi ne panašu su Lietuva?

Pirmieji raštai Airijoje užfiksuoti jau VII amžiuje, vienuoliai rašė ir lotyniškai, ir airiškai. Tryliktame amžiuje atėjo anglų kalba ir ilgainiui užgožė airiškąją - ir kalbą, ir raštiją. Kaip dažnai būna, į metropoliją išvyko ir tie, gabiausieji, atkakliausieji, tad airiai didžiuojasi ir tais, kurie yra "airių kilmės", nors rašė angliškai... Sąrašas ilgas - Džonatanas Sviftas, Oskaras Vaildas, Lorencas Sternas, Bernardas Šou, ir aišku - XX amžiaus rašytojai - V.B. Jetsas, Samuelis Beketas ir aišku, mūsų "teksto skaitymui" autorius Džeimsas Džoisas.

 Ką turi airiai, silpną agrarinę šalį sugebęję atskirti nuo Anglijos ir pakelti į aukštumas, jog, buvusi emigrantų šalimi, tapo patrauklia imigrantams? nežinau. Bet jei sužinosiu, būtinai pasidalysiu :)

Savas Stambulas

 

 

 

 Kai naujų knygų pristatome daug, ilgainiui pradeda atrodyti, jog temos ir knygų pobūdžiai kartojasi, juo labiau, kai knygos skirtos vienai tematikai. Tad šiuokart iš viso ilgo knygos ilgo istorinių vietų,  architektūros stebuklų bei visų kitų turistinių įžymybių sąrašo neišsirinkome nei vieno. Vietoje jų - miesto istorija. Nors, kai kalbame apie keliones į Turkiją, dažniausiai minime Alaniją, Marmarį, Turkijos sostinė dažniausiai lieka nuošalyje. Deja, nuošalyje, kadangi miestas itin turtingas istorija ir nuolatine kaita.  Vertas didesnio dėmesio, nei gauna dabar iš lietuvių turistų. Lygiai kaip verta dėmesio ir knyga.  

 

Koruklu, Jolita. Savas Stambulas : [pamatyk, paragauk, pramogauk].2016, (Kaunas : Spaudos praktika). - 332 p.

Alberto Angela. Viena diena senovės Romoje

 

Pristatome visiškai nenaują knygą. Apie dar nenaujesnius laikus. Tiesą sakant laikotarpis toks, kuris jau vadinamas Antika, bet autorius, Alberto Angela, veda skaitytojus gyvomis įsivaizduojamomis gatvėmis, atkreipia dėmesį į būdingas detales.
Taip jau yra, kad mokydamiesi istorijos, mes iškalame mūšių datas, karvedžių vardus, įsidėmime būdingiausius architektūros stilius ar žymiausius literatus. Kas lieka atmintyje apie kasdienį gyvenimą? Greičiausiai - atskiri vaizdiniai, o dar greičiau - įsivaizdavimai, koks turėjo būti TAS gyvenimas. Be abejo, dar prisideda mūsų vaizduotė, galinti visiškai perkurti istorinę tiesą. Alberto Angela siūlo archeologiniais, moksliniais tyrinėjimais.
Ši knyga yra mokslo populiarinimo veikalas, leidžianti giliau pažinti senovės Romos kasdienį gyvenimą, kultūrą.

 

Rimvydas Valatka. Jogailos akmuo Lenkija

 Mane visada žavi žmonės, kurie moka ieškoti tai, kas jungia, o ne skiria. Ypač kaimynines tautas, kurios visada turi dėl ko pykti ar nepasidalyti. Na, tarkime, su latviais nesipykstame, nors, po I Pasaulinio karo, kuriantis valstybėms, vyko ginčas dėl Palangos ir Šventosios. Arbitraže nugalėjo Lietuva, tad turime pajūrio ruožą. 
O čia - Lenkija, kuri nuo XIX amžiaus buvo piešiama kaip priešas... Ir vistik, jie irgi mūsų artimiausi kaimynai, su kuriais dalinamės ir bendrą nemažą istorijos dalį. Su kuria kariavome XX amžiuje, ir kurios bažnyčių varpai skambėjo Kovo 11 vidurnaktį, Lietuvai priėmus nepriklausomybės aktą.
Taigi - seno žurnalistikos vilko Rimvydo Valatkos knyga apie Lenkiją, daugiausia interviu.

Valatka, Rimvydas. Jogailos akmuo Lenkija. - Vilnius : Versus aureus, [2015]. - 253 p.