Sakyk Labas

Labas! Sveiki! Labas rytas!
Šiandien  - Tarptautinė sveikinimosi diena.
Svarbi diena, primenanti, kad reikia sveikintis kasdien.
Kelionėje, net nemokėdami kalbos, pasisveikinę šalies gimtąja kalba, palengvinsite bendravimą net tada, kai ruošiatės kalbėti vien mostais...








Taigi: kaip pasisveikinti įvairiomis kallbomis?

Albaniškai - Tungjatjeta, tariama "tūn-ja-TYE-ta", o tai reiškia "linkiu jums ilgo gyvenimo".
Austrijoje sveikinkitės: Grüßgott, tariama "gruus got", pažodžiui  "sveikink Dievą".
Baltarusiškai - Вiтаю, tariama "Vitaju", o tai reikš - "sveikinuosi". Originalu, tiesa?
Bretonai sveikinsis su jumis "degemer mad"  - palinkės jums geros dienos.
Bulgarai, kaip ir mes turi trumpą pasisveikinimą здравей (tariama  "zdravej") - sveikas. Ir здравейте ("zdravejte") - sveiki.
Kroatai sveikinasi bok - labas. Truputį oficialiau - Dobro jutro, dobar dan, dobra večer, laku noć - lietuviams labai suprantama - labas rytas (diena, vakaras) ir labanakt....
Danijoje labas - hallo. Paprasta ir aišku.
Belgiškai - goedendag. Kitaip tariant "laba diena".
Anglai turi ne vieną pasisveikinimo formą. Populiariausi - "How do you do?", "Good Morning", "Good Afternoon", "Good Evening". Pirmasis išverstas skambėtų "Kaip jūs gyvenate?", kiti - palinkėjimai geros dienos ryto ar vakaro.
Estai nedaugiažodžiauja, jų pasisveikinimas itin trumpas "tere" - sveikas.
Jų kaimynai suomiai (kalboje naudojantys daugiausia balsių) pasisveikinimą beveik išdainuoja "hyvää päivää" (tarti "hu - vaa- ti - vaa"). Ne taip oficialiai galima sveikintis ir trumpiau "moi", "terve".
Prancūzai sveikinasi bonjour (tarti "bonžūr" - laba diena. Paprasta ir aišku.
O štai  airiai senąja kalba  - Dia duit (tarti "dya - gwič) - išvertus - "tegul Dievas būna su jumis".
Vokiečiai linki geros dienos savąja kalba guten tag. Neoficialiai sveikinasi -  hallo ir tag.
Graikijoje sveikintis reiktų Γεια σας. Net neišskaitau, tad rašau tarimą - "JA sahs" - "Linkiu tau sveikatos".
Vengrai, dar viena neindoeuropietčių tauta (su estais ir suomiais), sveikinasi Jó napot - laba diena. jei pasisveikinsite su bičiuliais szervusz  (tarti "servus" - sveiki) ar szia ("sya" - labas) - bus užskaityta.
Mūsų kaimynai latviai sveikinasi paprastai - sveika arba sveiks, priklausomai nuo to, į vyrą ar moterį kreipiamasi.
Kiti kaimynai, lenkai linki geros dienos "dzień dobry". Aišku, į bičiulius galite kreiptis cześć - (tariama "Češ") - labas.
Italai sveikinasi buon giorno ( tariama "bon džiorno") - kitaip sakant "geros dienos", gi neoficialus jų sveikinimasis (ir atsisveikinimas tuo pačiu) ciào - "čiau", be abejo.
Ispanų pasisveikinimas irgi trumpas - hola (tariama "olia"), bet galite pasisveikinti ir Buenos días, buenas tardes ar buenas noches -  "gero ryto", "geros dienos", "gero vakaro".
Turistų pamėgtojoje Turkijoje turėtumėte sveikintis merhaba, (sveiki").
Jei kada teks nukeliauti  į Izraelį, šventąją žemę, teks tarti sholem aleikhem (tarti "šalom aleikhem"). Turbūt pats gražiausias pasveikinimas "tebūnie ramybė su tavimi".

Vilius Telis ir kiti ambasadoriaus džiaugsmai

 
Vytautas Petras Plečkaitis
Šveicarija, kurios nepažįstame : ambasadoriaus įžvalgos : mitai, realybė, paralelės. - Vilnius : Versus aureus, 2013, - 190 p. - ISBN 978-9955-34-415-5
 

 Leidykla „Versus aureus“ išleido buvusio Lietuvos ambasadoriaus Šveicarijoje, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Vytauto Plečkaičio knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame“. 

Šveicarija - turtinga daugiakalbė valstybė, susiformavusi iš kelių tautų, kalbų ir kultūrų samplaikos, garsėja labiausiai išplėtota Europoje savivalda, unikalia bankų sistema ir galingų valstybių pripažinta neutraliteto politika, kurios pradėta siekti dar XVI amžiuje. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, tačiau, būdama  Vakarų Europos centre, iki šiol nepriklauso Europos sąjungai.

 

Dėl neutraliteto Šveicarija mėgiama tarptautinių organizacijų, gi Raudonasis Kryžius pasirinko savo emblema Šveicarijos vėliavą atvirkščiomis spalvomis... 
 
 

Tarjei Vesaas. Šiaurės savaitė. Žiema

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė yra Šiaurės šalių asociacijų "Norden" federacijos kuruojamas projektas, kuriuo siekiama skatinti skaitymą, domėjimąsi Šiaurės šalių literatūrą ir propaguoti švietimo idealus Šiaurės bei Baltijos šalyse ir kaimyniniuose regionuose.

Šiemet, 2013 metais, savaitės tema - Žiema. Ar gali būti kas būdingiau Šiaurės šalims?

Ar gali būti kas būdingiau Šiaurės šalims nei bendravimas šeimos ratelyje, skaitymas balsu vaikams ar tarpusavyje, suaugusiems? Juk Norvegijos, Švedijos vaikų literatūra laikoma viena stipriausių pasaulyje, mėgiama ir suaugusiųjų literatūra, labai stiprios moterys rašytojos... Kaip kitaip šiaurėje, kur išgyvenimo sąlygos yra rūsčios, kur kiekvienas bendruomenės narys yra svarbus?
Skaitykime balsu savo šeiminykščiams...

Panevėžio vyskupijos bažnyčios

Panevėžio vyskupijos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [vyr. redaktorė Danguolė Kandrotienė]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 261, [2] p. : iliustr., žml. ; 24 x 25 cm. -ISBN 978-609-8090-00-0 (įr.)Negaliu praeiti pro šalį, kai kažkas rašoma apie Panevėžį.

Šįkart - nauja knyga apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, viena iš serijos apie visas Lietuvos bažnyčias. Tai nėra apie "100 gražiausių" ar "100 neįtikinamiausių" pastatų, šiose knygose pristatomos visos Lietuvos bažnyčios, kad ir kiek nuošalios ir nežinomos jos būtų, kažkam jos tikrai pačios nuostabiausios, kadangi pažįstamos nuo kūdikystės.

Apie teksto pobūdį galite spręsti iš pateikiamos ištraukos apie Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčią - pačią seniausią mūsų mieste.

Kupė su Johanu Straussu

Gerulaitis, Viktoras Kupė su Johannu Straussu : neišgalvotos muzikos istorijos. - Vilnius : Tyto alba, 2013. - 422 p.

Kai už lango dulksna ir ilgi vakarai, regis, kad tai laikas,  sukurtas pačios mamos gamtos, kad galėtume ilgesniam laikui prisėsti prie knygų.

Šį kartą pristatysime naujai gautą Viktoro Gerulaičio pasakojimų knyga, skirta iškiliems XIX amžiaus muzikams. Knyga skirta ne tik melomanams, bet ir platesnei publikai, yapč besidominčiai muzika bei iškiliomis asmenybėmis. Autorius - žinomas muzikologas gyvai ir nuosekliai pasakoja kompozitorių kelius ir klystkelius, pateikia atskirų kūrinių atsiradimo istorijas.

Viktoras Gerulaitis (g. 1950 m.) – Lietuvos muzikologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, muzikos publicistas, populiarių radijo ir televizijos laidų „Tautos gaida“, „Likimai“, „Vakaro autografas“, „Klasikos garsai“, „Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu“ autorius ir vedėjas, knygų „Muzikos stilių raida“ (1994), „Juozas Domarkas. Orkestro byla“ (2010), „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ (2011), „Noveletės“ (2012) autorius.

„Kupė su Johannu Straussu", kuri yra knygos „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ tęsinys arba  antras tomas.

2013 metų Literatūros geriausias

Alice Munro

Šiandien, 2013 spalio 10 dieną paskelbtas Literatūros premijos laureatas. 

 

Be abejo, ji nėra vienintelė, tačiau pasauliniu mąstu - be abejo, labiausiai vertinama.

Savas premijas turi Europos sąjunga, kieviena šalis taip pat.

Bukerio premija (angl. Booker Prize) – viena iš svarbiausių angliškai kalbančiųjų pasaulio šalių literatūrinė premija. Viena iš sąlygų - autorius turi priklausyti Britanijos tautų sandraugai arba būti kilęs iš Airijos ar Pietų Afrikos Respublikos.

Pulicerio premija (The Pulitzer Prizes) - Jungtinėse Amerikos Valstijose skiriama premija už geriausius žurnalistikos, literatūros arba muzikos kūrinius. Nuo 1917 m. kasmet gegužės mėnesį teikia JAV Kolumbijos universiteto Pulicerio premijų globos komitetas, rekomendavus žiuri, į kurią įeina žymiausi šalies žurnalistai, kultūros darbuotojai ir universiteto rektorius.

Brolių Gonkūrų premija - prestižiskiausia Prancūzijos literatūrai.

 Dublino literatūros premija - viena demokratiškiausių pasaulio literatūros premija, į ją gali pretenduoti bet kokio amžiaus ir bet kurios tautybės rašytojas. Kandidatai  atrenkami atsižvelgiant į jų skaitomumą pasaulio bibliotekose. Vėliau komisija išrenka nugalėtoją. Vienintelis reikalavimas - knyga turi būti išleista ir anglų kalba.

Ežerai ežerėliai. Nauja Kęstučio Kilkaus knyga

Kilkus, Kęstutis. Ežerai : 119 Lietuvos ežerų : [200 aprašomų lankytinų objektų, detalūs žemėlapiai, balimetriniai planai] / Kęstutis Kilkus ; [žemėlapius parengė Aira Dubikaltienė]. - Vilnius : Alma littera, 2013. - 180 p.
Kęstutis Kilkus - žinomas Lietuvos hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus Uniersiteto profesorius. Mokslinių tyrimų kryptis - ežerotyra, Lietuvos hidrografija. Nors yra išleidęs ne vieną mokslinę knygą, pristatoma knyga - kiek kitokia. Ji labiau skirta turistams. Be abejo, knygoje pateikiama ir hidrologinė informacija - išsamūs ežerų aprašai: ežero ir jo      vardo kilmė, salos, intakai, vandens temperatūros sluoksniai,      kraštovaizdis. Greta to - ir informacija turistams -detalūs žemėlapiai, gamtos, kultūros ir istoriniai paminklai.

Tekste skaitymui pristatomas nepaprastai gražus ežeras Zarasų rajone - Čičiris.

Meilės keliu: Žygis žemaitukais į Krokuvą

Kaltenis, Gintaras

Valdovų meilės keliu : žygis žemaitukais į Krokuvą / Gintaras Kaltenis. -Vilnius: Versmė, 2012. - 175 p.

Man patinka truptį pasiutę ir "lengvai kvanktelėję" žmonės, sakoma netgi, kad tai - lietuvių tautos bruožas - daryti dalykus, kurie niekam nėra naudingi, tik "šiaip, įdomu". pristatoma kelionės knyga yra būtent ape tokį žygį - autorius su bendrakeleiviais, užuot sėdę į lėktuvą ar autobusą ir per parą pasiekę Krokuvą, ten pat keliauja senovinu būdu - ant žirgų. Ir ne bet kokių, bet auginamų tik Lietuvoje, minimų kronikose... 

Žygis nusidriekė iš Vilniaus į senąją Lenkijos karalystės sostinę - Krokuvą, keliauta tuo pačiu maršrutu, kaip kad keliauta Žygimanto Augusto laikais.

Skaitymui - ištraukos iš knygos pradžios - palydos iš Vilniaus bei kelionė po beveik lietuvišką kraštą....

Nuotraukos paimtos iš šios grupės, keliavusios į Krokuvą Facebook paskyros

Sąskrydis Kupiškyje

Bibliotekininkai - žmonės sėslūs, bet net ir jie išsirengia į kokias šventes. Šį kartą keliavome į Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydį, Kupiškyje, organizuotą Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos.

Negalime nepasidalinti patirtais įspūdžiais.

Sąskrydis vyko Kupiškio mariose esančioje saloje "Uošvienės liežuvis". Pati sala - labai įspūdinga, kuriamas dendrologinis parkas, prie kiekvienos grupės augalų įkaltos lentelės su pavadinimais.

Nuotraukoje - vaizdas iš parasparnio, matomi ir visi sąskrydžio dalyviai , išsirikiavę į skaičių 5 (jubiliejinis sąskrydis)

Mano vardas Marytė

Šlepikas, AlvydasMano vardas – Marytė : romanas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011
.
Karas visada žiauru. Paskutinis, vykęs Lietuvoje - ypatingai.

Ir ypatingai žiaurus - pralaimėjusiai pusei. Žuvusiųjų šeimoms. Jos netekusios artimųjų, tėvų, vyrų, tėvų, šeimos maitintojų, tampa ir priešų (nugalėtojų) persiokiojamaisiais. Karas prasitęsė, šįkart - prieš moteris ir vaikus. Tuos, kurie negali apsiginti.

Tuo žiauresnis, kuo žiauresnės buvo ideologijos - fašizmo ir stalinizmo. 

Nors istorija apie karą prieš taikius gyventojus kartojosi - prieš tai smurto ir baisaus žiaurumo banga ritosi į vieną pusę, po to - grįžo atgal...

Autorius romane pasakoja vokiečių mergaitės Renatės ir jo šeimos istoriją, turiu patikslinti - išbarstytos šeimos, kitų vaikų siužetinės linijos nutrūksta pusiaukelėje... Kaip teigia autorius, nemaža romano pasakojimų paimta iš Renatos Markewitz - Savickienės bei kitų "vilko vaikų" pasakojimų.

Knyga nėra dokumentinė, greičiau - kinematografiška, panašesnė į kino scenarijų. Drauge - sukrečianti, kadangi knygos gerojai - vaikai - nuolat gyvena ribinėse situacijose, kur atsiskleidžia ir geriausi, ir blogiausi būdo bruožai, net pati situacija - pokaris, šalis, nukentėjusi nuo "vilko vaikų" tėvų turi parodyti žmoniškumą niekuo dėtiems vaikams, kurių tėvai buvo tie, kurie kėlė siaubą...