Pakeliui - Joniškis

Besidairinėjant po Šiaurės Lietuvą, dairantis jos įdomybių, užkliuvo už akių Joniškis, sukilo mieli prisiminimai - mažas jaukus miestukas, kurio bažnyčios laiptai nusileidžia tiesiai į gatvę, o kavinės terasa - jaukiai išsidėsčiusi po liepomis. 

Pavartinėjusi šaltinius, supratau, kad prieš važiuodama nepadariau 'namų darbų', nesusirinkau informacijos apie vietovę.

Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje (didžioji teritorijos dalis dabr Latvijoje), netoli nuo buvusios žiemgalių Sidabrės pilies (minimos nuo 1289 metų, 98 metais anksčiau nei Vilnius!). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Livonijos  kronikoje.

Kelionė į praeitį, kelionė į ateitį. R. Bradbury

Kelionė į praeitį, ateitį, kelionė į fantaziją, kelionė į mirtį. Vakar, 2012. 06 06 mirė garsus rašytojas, kino scenaristas Ray Bradbury.

"Didelį džiaugsmą gyvenime teikė kas rytą keltis ir lėkti prie spausdinimo mašinėlės, nes šaudavo nauja mintis“, – 2000-asiais yra pasakojęs rašytojas.

Ray Douglas Bradbury gimė Waukegan mieste, Iljinojhaus valstijoje 1920 m. Rugpjūčio 22.

1934 metais šeima persikraustė į Los Andželą, tad paauglys Ray draugavo su kitais talentingais ir kūrybingais žmonėmis, vienas jų - radijo žvaigždė George Burns pirmą kartą davė jaunajam Ray Bradbury mokamą darbą kaip rašytojui - sukurti anekdotus Burns & Allen filmui.

Tokia buvo pradžia....

Ispanija. Don Kichoto keliu

Man turėtų patikti ši kelionė. Pradžia - prie Panevėžio "Meno teatro", kur pastatyta Henriko Orakausko skulptūra šiam Liūdnojo veido riteriui ir nusitęsianti į tolimą kraštą, kur keliavo šis riteris. Ispanai, žinoma, yra suinteresuoti kuo plačiau propaguoti savo šalies kultūrą ir turizmą, tad nuo 18 a. (!) bandomos rasti vietos, kuriomis herojų vedė Miguel de Cervantes  vaizduotė.  Dar 1780 m. Ispanijos karališkosios akademija nustatė labiausiai tikėtiną maršrutą. Šiomis dienomis yra sudarytas 2500 km. maršrutas, kuris 2007 metais apdovanotas Europos Tarybos kaip geriausias metų Europos kultūros maršrutas.

Makalius. "Jaunimas valdo"

Gyveno kartą toks vaikinas. Gera pradžia knygos pristatymui? Manau, kad gera. Reiktų pridurti, kad vaikinas unikalus - labai anksti suvokęs savo sritį, galima sakyti ir save. Vaikinas, kuris ir dabar labai jaunas, bet jau žinomas, ir ne dėl to, kad šoko naktį Vilniaus centre ant mašinų stogų. Žinomas tuo, kad yra jau! patyręs kelionių vadovas, padaręs savo hobį savo darbu. Jau dabar turi savo įmonę, savo svetainę.

Ar verta skaityti knygą? Verta, ir ne tik pradedančiajam keliautojui, bet ir labiau patyrusiam. Pastarajam verta žvilgterti į kitą ar kitokią patirtį ir praturtinti savąją.

Skaitysiu? Be abejo, parašyta lengvai ir netgi kartais žaismingai, o informacija koncentruota.

Autorius save pristato netaupydamas žodžių: "Taigi, kas tas MAKALIUS?

Rimvydas. Mano vardas Rimvydas. Rimvydas Širvinskas, išsamiau kalbant :) Esu šio puslapio įkūrėjas beigi taigi idėjos autorius, ir skambindami arba rašydami nurodytais kontaktais, greičiausiai bendrausite su manimi.

Gotika. Įdvasinta erdvė



 Dvasingoji, liepsnojanti,  žvaigždėtoji - visi šie nežemiški epitetai skiriami vienam seniausių stilių, kuris JAU buvo ir Lietuvoje - gotikai. 

Iki to laiko klestėję Europoje architektūros stiliai neatsispindėjo Lietuvos menuose, minimas netgi "baltiškas plytų rišimo būdas".

Gotika jau minima kaip "stilius". Iš iš karto tapo šedevro sinonimu. Lietuvoje nėra tokių galingų gotikos kaip Reimso katedra, Velso katedra ar Notre Dame, bet yra jauki, tokia lengva, kad norima išnešti delnuose architektūra. Ir ne vien didmiesčiuose, kur kūėsi dideiji vienuolynai ar bažnyčią statė kunigaikščiai (Vytautinė bažnyčia -

Nebūtina eiti į globalizaciją, globalizacija pati ateis pas jus į namus

Kai gyveni provincijoje, terminas globalizacija nieko nereiškia. Arba reiškia žinias iš pasaulio - musulmonai kraustosi į Vokietiją, Šiaurės Afrikos gyventojai - į Prancūziją, Olandija uždraudė dėvėti burkas, o pagyvenusių kaimynų vaikai gyvena trijose skirtingose šalyse. O paskui globalizacija atėjo į mūsų kiemą. Kiemo vaikai pradėjo nesusišnekėti su vasarotojais - anūkais. Mergaitė, ta, kuri visada su skarele, slepiančia plaukus ir kaklą, panašu, kad kalba vokiškai. Mažesnis berniukas - turbūt angliškai. Mažo vaiko kalbą sunku suprasti, ypač močiutei, kuri nemoka nei vienos iš tų kalbų. Lieka gūžčioti pečiais ir prašyti kiemo vaikų, kad juos priimtų žaisti į būrį. Tegul ir nesusikalbant - vaikams tai ne problema.

Indėnai. Mažuma savoje žemėje

Mary Crow Dog, Richard Erdoes. Lakotų moteris. Iš anglų kalbos vertė Violeta Tauragienė. – Vilnius: Baltos lankos, 2010

Sudėtinga būti mažuma. Ypatingai - savo žemėje. Ypatingai tada, kai vyraujanti dauguma nori ne tik išstumti iš tavo protėvių žemės, bet ir dėl to, kad prigimtinė pasaulėjauta neleidžia įsijungti į greitai kintantį pasaulį.

Ką skaitėme iki šiol apie indėnus? Dee Browno „Užkaskit mano širdį prie Vundid Ny“ ir Arkady Fiedlerio „Mažasis Bizonas“ ir be abejo, visa vaikiškoji Vinetu,  ir Čingačgukas ir Harka, kurį skaičiau jau suaugusi. Be galo romantiška bei žavu, kartu - labai realiai suvokiau, kad rašė europietiškos kultūros žmogus. Šios knygos bendraautorė - siju genties indėnė, praėjusi kelią, kurį praeidavo daugybė indėnų vaikų XX amžiaus Amerikoje - iširusi šeima, internatinė mokykla ir bandymas nutautinti.

„Lakotų moteris“ – tiek  autobiografinis sijų genties moters pasakojimas savą gyvenimą bei  indėnų padėtį, tiek  indėnų politiniai-istoriniai reikalai bei indėnų kultūrinių ypatumų apžvalga bei kultūrų susiliejimas. Visi tiek trys dalykai tarpusavyje glaudžiai susiję ir persipynę. Kaip visada - ištrauka iš knygos.

Amžinoji Roma. Kelionės ir pramogos rekomenduoja

  Mes draugaujame ne tik su knygomis, bet ir su žurnalais. Maloniai leidus "Kelionėms ir pramogoms", pateikiame jų straipsnį apie Romą.

Neramu Irano žemėje

Pasaulis, man regis, kraustosi iš proto. Gaisrai, naikinantys vieną valstybę po kitos, sukasi tolyn ir platyn. Dabar Damoklo kardas, man regis, pakibo virš Irano. Ir gal ne vien virš Irano, kadangi Iranas - branduolinė valstybė, kuri gali savo turimais ginklais smogti ir atgal, tada nukentės ir Izraelis.

Man, kaip istorijos ir senovės kultūrų mėgėjai, galų gale moteriai, visi karai kelia siaubą. Žūsta ne vien žmonės, žlunga ir ištisos kultūros, lieka - griuvėsiai gatvėse ir širdyse. Ir aprašai istorijos vadovėliuose.

Ar karas vėl ištiks senąją persų žemę?

Kur surasti duris į sūnaus pasaulį? Autizmas

Kelionė į save - ne mažesnis nuotykis negu kelionė į pasaulio kraštą. Atsisėsti krėsle, žvelgti į baltas lubas ir matyti savo vidinį žemėlapį. Kartais tam pritrūkstame laiko, kartais - noro. O ką daryti, jeigu negali nukeliauti į sūnaus žemėlapį? Jeigu vaikas - ne toks, kaip kiti? Apie tokią galimybę pasvarsto visi tėvai, laukiantys kūdikio ir tikisi, jog tokia lemtis jų neištiks. Bet ta juodoji letena atsėlina netikėtai ir tėvai suvokia, kad jie pakeisti  gali taip mažai. Bet pabandyti visada verta, net jei tai atrodo beviltiška.

Pristatomoje knygoje tėvai išbando viską: psichologų pagalbą, vaistus, galų gale ryžtasi, daugelio akimis beprotiškam žingsniui - keliauti į Mongoliją, pas šamanus - tam, kad šie vaikui padėtų išsigelbėti nuo autizmo.