Gyvenant mažoje, visai įprasta kalbėti apie svetimas įtakas savai kultūrai. Kai viskas susilieja į visumą sunku ir nustatyti kas iš kur atėjo, o kas savo tautos kūryba.
Kroatiškieji nėriniai - vieni iš tokių liaudies kūrybos paminklų... Tautų kryžkelė, turtinga istorija, siekianti antikos laikus (Dalmatija - Kroatijos dalis!), kaimynai, užkariautojai, liaudies kūryba, įkvėpta gamtos grožio...
Kroatiški nėriniai ypatingi jau vien tuo, kad skirtingose dalyse neriami skirtingi nėriniai. Juose - visa Kroatijos istorija...
Apie Pago salą sakoma, kad jei nebuvai joje, nebuvai Kroatijoje... Sala, kurioje akmenys atvaizduojami nėriniais. Būtent čia turistinė įžymybė - nėriniai - "paška čipka" - Pagos nėriniai. Jie priskiriami adata atliekamų nėrinių tipui. 
Patys kroatai sako, kad jie išsaugojo Mikėnų kultūros tradiciją. Taip pat šią Kroatijos dalį veikė ir Venecijos kultūra. Pirmosios žinios apie Pago nėrinius išlikę iš XV amžiaus, jie minimi įraše apie benediktinių vienuolyną. Šiuo metu Šv. Margaritos benediktinių vienuolynas irgi užsiima nėrinių tradicijos mokymu ir perdavimu. Šis perdavimas ypatingai svarbus, nes nėra išankstinių schemų, šablonų, kaip tas nėrinys turi būti atliekamas, jis perduodamas tradiciškai tik iš motinos dukrai arba dabar - nėrinių mokykloje. Taigi, skirtingai nuo kitų nėrinių rūšių, sudėtinga jį išmokti ne Kroatijoje. Bet gal galime pabandyti?
Pagos nėriniai pradėjo populiarėti XIX amžiuje, pagal legendą, kai imperatorienė Marija Tereza pradėjo užsisakinėti nėrinius šioje saloje. 1880 metais Pagos nėriniai buvo pristatyti pasaulinėje parodoje, kaip Kroatijos kultūros išskirtinis produktas. 1937 metais, pasaulinėje parodoje Paryžiuje nėriniai gavo auksinį apdovanojimą kaip išskirtinė rankų darbo vertybė.
Nėriniai gaminami pritvirtinant pagrindą prie tvirto paviršiaus. "Karkasas" primena voro tinklą, neriama iš centro į pakraščius, tai suteikia gaminiams tvirtumą ir atsparumą. Motyvai - geometriniai, augaliniai, kiekviena šeima tradiciškai turėjo savo mėgstamiausius.
Kiekvieną vasarą vyksta nėrinių festivaliai, kuriame Pago salos gyventojai rengiasi iš protėvių paveldėtais drabužiais su nėriniais, demonstruojamos naujų drabužių kolekcijos su nėrinių elementais, galima nusipirkti rankdarbių, vyrai gatvėje lošia kortomis, geria vyną, žodžiu mėgaujasi senuoju gyvenimo būdu.
Jei nepakliuvote į festivalį - galite aplankyti nėrinių muziejų, esantį šv. Margaritos vienuolyne kuriame saugomi eksponatai, kaupti 150 metų, jų jau daugiau nei 120.
Lepoglavos nėriniai - ruloniniai nėriniai iš plonos medvilnės arba lininio siūlo, paprastai baltos arba rusvos spalvos.
Ši nėrinių rūšis siejama su paulinų ordinu, kadangi būtent šie vienuoliai įkūrė Lepoglavo miesto mokyklas. Nėriniai suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, po Pirmojo pasaulinio karo ją tobulino atskiri meistrai, kiek pakeitę pačius nėrinius. Nėriniai pinami iš keleto siūlų, motyvai - augaliniai, gyvūnų, turi daug barokinių elementų.
Nėrinių pagrindas tvirtinamas ant rulono kietu pagrindu, siūlai suvyniojami ant šeivučių ir jais išpinamas audinys, periodiškai prisegant prie rulono jau nunertus motyvus.
Hvaro nėriniai ypatingi jau vien naudojama medžiaga - siūlai gaunami iš agavos. Darbas ilgas ir sunkus. Ploni balti agavų siūlai gaunami iš lapų šerdies, paimant juos tik tam tikru metų laikotarpiu, specialiai apdorojant, kol tampa lankstūs ir tvirti. Paprastai šie nėriniai nei gaminami, nei nešiojami šaltu metų laiku, kadangi siūlai tampa trapūs.
Hvaro nėrinių epicentras - vėlgi benediktinių vienuolynas, įsikūręs XVI a. Sakoma, kad į jį medžiagų išgavimo būdas ir nėrimo technika atkeliavo iš Tenerifės, Ispanijos, tačiau, manoma, kad žinios ir technika nuo Renesanso laikų plinta visose Viduržemio jūros pakrantėse.
Hvaro nėriniai atliekami adata, ir, priešingai nei Tenerifėje, ne tik nuo centro į pakraščius, bet ir iš pakraščių į nėrinio vidurį. Šie nėriniai neturi šablonų, paruoštų schemų, viskas - nėrėjos talento ir kūrybos vaisius.
Hvaro nėriniai nenaudojami aprangos detalėse, jie - išskirtinai puošybinis elementas.
Hvaro nėrinių epicentras - vėlgi benediktinių vienuolynas, įsikūręs XVI a. Sakoma, kad į jį medžiagų išgavimo būdas ir nėrimo technika atkeliavo iš Tenerifės, Ispanijos, tačiau, manoma, kad žinios ir technika nuo Renesanso laikų plinta visose Viduržemio jūros pakrantėse.Hvaro nėriniai atliekami adata, ir, priešingai nei Tenerifėje, ne tik nuo centro į pakraščius, bet ir iš pakraščių į nėrinio vidurį. Šie nėriniai neturi šablonų, paruoštų schemų, viskas - nėrėjos talento ir kūrybos vaisius.
Hvaro nėriniai nenaudojami aprangos detalėse, jie - išskirtinai puošybinis elementas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą