Negalime nepasidalyti straipsniu iš žurnalo "Kelionės ir pramogos" apie mūsų krašto vertingą turistinį objektą - Krekenavos regioninį parką. Buvom, matėm, patiko, rekomenduojam.
Ona Nosevičienė
 |
| Įėjimas į ekspoziciją |
Didžiausia mūsų šalies vertybė - saugoma natūrali gamta, su kraštovaizdžio,
augalijos ir gyvūnijos bei paukščių įvairove. Ją papildo modernūs Lankytojų
centrai, įrengti remiantis Europos sąjungos šalių patirtimi, iš ES tam skirtų
lėšų. Krekenavos regioninio parko lankytojų centras įsikūręs Dobrovolės kaime
šalia Krekenavos. Jame lankėmės su turistų grupe ir mūsų programoje buvo
numatyta su parko vertybėmis susipažinti tik Lankytojų centre. Įžengęs į vidų
aikteli iš nuostabos, koks originalus interjeras ir kaip kūrybingai pateikta
informacija apie šį parką. Tik spėk dairytis. Nevėžis su savo senvagėmis tarsi
vingiuoja erdvėje. Ekspozicija „Nevėžio senvagių įvairovė“ iliustruojama
didelėmis fotografijomis, kurios atspindi kurios atspindi išsikirtinę šios
teritorijos vertę, savitumą bei grožį.. Informaciją apie gamtos procesus lydi
jiems būdingi garsai ir kvapai. Fotografijose matome kaip veikiamas gamtos
keičiasi senslėnis ir pati upė keičia savo vingius. Visas parkas tarsi miniatiūroje — vienoje erdvėje.
Kas žiūrėjo filmus apie gamtą, o kas
glostė išnykusio Europos milžino stumbro uodegą, pabandyk tai padaryti
laisvėje. Tiek daug įdomybių šiame centre, kad viską ištyrinėti ko gero dienos
prireiktų, bet žinios dar labiau įsimena, kai jas paildai savo emocijomis,
patirtomis gyvai keliaujant. Čia pasižvalgius paaiškėja, ką norėtum pamatyti
gyvai, gamtoje.
 |
| Ekspozicijoje galima : pamatyti ... |
 |
| paglostyti... |
Unikali, visus sudominusi Lankytojų centro interjero detalė –
kabantys apvalūs ir ovalūs stikliukai,
tarsi nedideli medaliai su parko augalų vaizdais, Ne vienas teiravosi įsigyti. Tikėtina, kad ateityje, jei pavyks susitarti administracijai su gamintojais, toks suvenyras suteiks džiaugsmo lankytojui. Pasižvalgius į Nevėžio senslėnių panoramas, belieka laukti šiltesnio oro, kai malonu bus Nevėžio vingiais leistis baidarėmis, įveikiant buvusių vandens malūnų užtvankas, pakrantėse įrengtose poilsiavietėse gėrintis miško ošimu ir paukščių trelėmis, geriant į save retųjų augalų žiedų kvapus.
tarsi nedideli medaliai su parko augalų vaizdais, Ne vienas teiravosi įsigyti. Tikėtina, kad ateityje, jei pavyks susitarti administracijai su gamintojais, toks suvenyras suteiks džiaugsmo lankytojui. Pasižvalgius į Nevėžio senslėnių panoramas, belieka laukti šiltesnio oro, kai malonu bus Nevėžio vingiais leistis baidarėmis, įveikiant buvusių vandens malūnų užtvankas, pakrantėse įrengtose poilsiavietėse gėrintis miško ošimu ir paukščių trelėmis, geriant į save retųjų augalų žiedų kvapus.
Parke yra keletas išskirtinių piliakalnių. Vienas jų –
Upytės piliakalnis (piliavietė), dar vadinamas Čičinsko kalnu, stūkso
dešiniajame Vešėtos krante. Važiuojant link Kėdainių lygumų krašte kairiajame
Liaudos upės krante iškilęs Bakainių piliakalnis. Spėjama, čia buvus Eigintų
pilį, kurią 1372 metais sudegino kryžiuočiai.
Krekenavos apylinkės – buvęs vėjo malūnų ir linų kraštas. Visai
čia pat, Stultiškių kaime antrą dešimtį skaičiuojančiame vėjo malūne įsikūręs
Linų muziejus. Jame pristatoma edukacinė „Lino kelio“ programa yra pati
turtingiausia iš visų panašaus pobūdžio rengiamų
Lietuvoje.
 |
| paklausyti... |
Garsaus XIX a. dievadirbio V. Svirskio kryžius, puošiantis
Iciūnų kaimą, paskatins aplankyti Kėdainių krašto muziejų, kuriame daugiau eksponuojama jo
kūrinių. Manoma, jos talentingasis
menininkas yra išdrožęs apie 200 ąžuolinių kryžių. Užsieniečiai, apžiūrėję
ekspoziciją, sako, kad jei jis būtų italas, žinotų visa Europa.
 |
| pauostyti... |
Daug gerų emocijų paliks ir stumbrai gamtoje. Juos galima
išvysti besiganančius Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, jų laisvėje
priskaičiuojama apie 80. Nepamirškite fotoaparatų! Jei čia nepavyks, tai
Pašilių stumbryne (nuo Krekenavos 11 km)
tikrai pamatysite, Vienintelis Baltijos šalyse stumbrynas gyvuoja jau 40 metų.
Stumbrai pradėti veisti Vokietijoje ir Lenkijoje. Stumbrų auginimo lyderiai –
Baltarusija ir Lenkija. Lietuva yra šiauriausia jų gyventa teritorija. Europos
aptvaruose ganosi apie 2,5 tūkst., o laisvėje apie 1,5 tūkst. šių žolėdžių
milžinų. Pašilių stumbryno aptvare - apie 15-20. Įdomiausia tai, kad žmonės
kartais klausia, kam jie reikalingi, pamiršdami, kad Žemė ne tik jų, bet visų
joje esančių būtybių vieta. Kad būtų ne taip ankšta gyventojams ir stumbrams,
dalį gyvūnų numatyta perkelti į Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinius parkus,
kur daugiau miškų, mažiau gyventojų ir dirbamos žemės.
Dar keletas
Krekenavos regioninio parko įdomybių
• Krekenavos
bažnyčia garsi stebuklingu Dievo Motinos paveikslu bei dailininko R. Švoinickio
tapytais paveikslais.
• Vienintelis,
unikalus Lietuvoje f. Tumo - Vaižganto ir Knygnešių muziejus, įsikūręs
vaizdingame Ustronės vienkiemio sodybos klėtyje. Čia XIX a. buvo Garšvių
knygnešių susibūrimų vieta, kurioje slepiama draudžiama spauda. Muziejus
lankomas iš anksto susitarus tel. (8 698) 71 162.
Žmogaus sukurtos
gamtos vertybės:
• Šalia
Krekenavos girininkijos, Varnakalnyje įrengtas 500 m ilgio „Girinio takas"
supažindina su miškų įvairove, o iš bokštelio - regyklos atsiveria Linkavos
upelio peizažai, girininkijos aptvaruose rupšnoja žole danieliai ir muflonai.
 |
| Krekenava - piligrimysčių centras |
• Daniliškio
liepų alėja mena buvusio dvaro laikus.
• Leonardavo
dvaro ( XIX a. pab. valdė Leonardas Bitautas) didžiausia vertybė - parkas,
kuriame skulptorius A. Pajuodis kuria „Mėnulio akmens parka"
Daugiau informacijos — Krekenavos regioninio parko Lankytojų
centre. Čia įsigysite ir maršrutų žemėlapius. Tel. (8 45) 45 4040 ei. p.
krekenavoslc@zebra.lt www.krpd.am.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą