2019 m. gruodžio 31 d., antradienis

Sveikinimai

Senieji metai link horizonto plaukia,
Prie kranto laukia jau kiti.
Te Naujaisiais būna viskas nauja,
O sena  tik vynas, knygos ir draugai! 


Iki pasimatymų 2020 metais! 

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienis

Literatūrinis žemėlapis. Islandija. 1000 laipsnių moteris.

Pažaiskime dar :) Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį  Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.
Šįkart - Islandija.  
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Islandiją!
 
Atnaujinta.  Hallgrímur Helgason. "1000° moteris" - toks mūsų blogo lankytojų sprendimas  

2019 m. gruodžio 10 d., antradienis

Peter Handke. Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke -  vienas iš tų autorių, kurių apdovanojimas prestižine Nobelio literatūrine premija sukelia daugiau diskusijų, nei džiaugsmo ir pritarimo, kaip atsitiko su tuo pat metu paskelbtąja 2018 metų laureate Olga Tokarczuk. Priežastis - ne literatūrinė. Politika. 
Peteris Handke gimė pačiame karščiausiame Europos taške - Austrijos pietuose. Čia pat - Balkanai, kuriuose (formaliai Austrijoje) prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, su skirtingais sąjungininkais jungėsi antrajame,  jau po Berlyno sienos (kartu ir komunistinės Jugoslavijos) žlugimo kilo vadinamieji Balkanų karai....
Taigi, rašytojo mama - slovėnė, tėtis - vokietis, Vermachto kareivis. Vaikystėje gyventa ir Rytų Berlyne, ir mamos gimtinėje - Griffeno mieste, Austrijos Karintijos regione, kur gyvena nemažai slovėnų. 

Tada - Sankt Feitas prie Glano, kur lankė katalikišką berniukų mokyklą, Klagenfurtas ir galiausiai Graco universitetas. Išgarsėjo P. Handke jau universitete, įeidamas į žymią tuo metu literatūrinę "Graco grupę". Išgarsėjo ne tik talentu, bet ir ir "Enfant terrible" charakteriu, iššūkiais nusistovėjusioms taisyklėms. Vėliau tai išaugo į politines manifestacijas, tad XX amžiaus karinis konfliktas Balkanuose sukėlė XXI amžiaus nuostabą dėl Nobelio literatūros premijos paskyrimo.


2019 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Žemėlapiai! Danija. Hansas Kristianas Andersenas



Pažaiskime dar :) Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį  Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.
Šįkart - Danija.  
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Daniją!

Atnaujinta. Skaitytojai pasirinko - Hansas Kristianas Andersenas 

Hansas Kristianas Andersenas. Karalius iš pasakininkų tarpo




2019 m. lapkričio 5 d., antradienis

Literatūrinio žemėlapio Šiaurė. Norvegija. Herbjørg Wassmo.


Žaidžiame žemėlapius toliau.

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Norvegija! 

Nubalsuota: Herbjørg Wassmo. Dinos knyga. 

2019 m. spalio 21 d., pirmadienis

Olga Tokarczuk: Nobelio literatūros premija už pasąmonės gelmes

Olga Tokarczuk
Olga Nawoja Tokarczuk  – viena geriausiai vertinamų lenkų rašytojų. Gimusi 1962 metų sausio 27 d., išsilavinimas įgijo  Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete ir keletą metų dirbo kaip psichoterapeutė. 
Už romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) ji yra laimėjusi dvi svarbiausias Lenkijos literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis skaitytojų apdovanojimus. Už romaną „Bėgūnai“ rašytoja 2018 m. apdovanota „The Man Booker International“ premija, tas pats romanas  apdovanotas ir Nobelio literatūros premija. Ši premija įteikta „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“. Iš tiesų,  Olgos Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės, tad realybė pinasi su archetipais ir pasąmone.
 Pati autorė yra sakiusi: „Mane domina žmonių patiriamas pasaulio sudėtingumas. Realu ir tikra yra tai, kas mus veikia, daro mums įtaką.“ 

Skaitome:  Olga Tokarczuk. Praamžiai ir kiti laikai/ iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis. - Vilnius : Strofa, 2000.- 255 p.


2019 m. spalio 16 d., trečiadienis

Žemėlapiai! Švedija





Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Švedija! 

2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Dviguba Nobelio premija. 2018 ir 2019 metai.



Susiklosčius aplinkybėms (Me too skandalas, palietęs komisijos narį), 2018 metais Nobelio literatūros premija nebuvo įteikta. Tiesa, tai ne pirmas kartas premijos istorijoje. Ji taip pat nebuvo įteikta pirmojo pasaulinio  karo metais - 1914, 1918, taip pat ir antrojo -  1940, 1941, 1942, 1943.  Tiesa, vienas Literatūros premija nebuvo įteikta ir 1935 metais. Priežastys - neskelbiamos. 

2019 m. spalio 1 d., antradienis

Žemėlapiai... Suomija. Tuvė Janson


Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Suomija! 

32 proc. balsavusių nusprendė, jos Suomiją atstovaus Tuvės Janson knyga "Tėtis ir jūra"


Suomija jau buvo minėta ir šiame tinklaraštyje: 



Nora Ikstena. Motinos pienas. Šiuolaikinės Latvijos literatūros veidas

Ar derėtų pristatant knygą iš karto paminėti, jog ji - šių metų atradimas? "Ta" knyga, kuri priverčia stabtelti ir nekvėpuoti, sulyginti savo jausenas ir knygos tekstą.
Skaitytojų eilės prie knygos ir atsiliepimai patvirtina - Knyga, kuri yra verta dėmesio. Šią knygą mūsų skaitytojai išrinko atstovauti kuriamam Europos literatūros žemėlapiui. 
Knygos autorė Nora Ikstena (g. 1969 m.) - latvių filologiją studijavusi Rygos ir anglų literatūrą - Kolumbijos universitetuose, dar studijuodama tapo žurnalo "Karogs" bendradarbe, Kolumbijos universitete prisidėjo prie žurnalo  "The Review of Contemporary Fiction" leidybos, netgi išleido numerį, skirtą išimtinai Latvijos literatūrai. 
Nora Ikstena debiutavo literatūroje su tarpukario Latvijos rašytojos ir politikės Anna Rūmane-Ķeniņa biografija (du pasakojimų rinkiniai), rašė apie Bruno Rubess, Vija Vetra, Mara Zalite. 
Romanas „Motinos pienas“ išverstas į rusų (2016), makedonų (2017), vengrų (2017), italų (2018), estų (2018), anglų (2018), gruzinų (2018) kalbas. 

Paragaukime tekstą: Nora Ikstena. Motinos pienas/iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. - Vilnius : Tyto alba, 2019. - 190 p.