Vokiečių tvarka - jau priežodis. Ar keista, kad jie daugybę muziejų sukėlė į vieną vietą? Tikriausiai nelabai. Taigi, XIX amžiaus viduryje atvėrė duris pirmasis iš muziejų komplekso - Senasis muziejus (1830 m), greta įsikūrė dar keletas, tad turistams niekur toli keliauti netenka, viskas greta, ir susipažįstama ne tik su Vokietijos, bet viso pasaulio istorijos ir meno objektais.
Šios salos pradininke derėtų laikyti parodų salę, kurią 1797 metais pastatė archeologo Aloys`o Hirt`o radinių kolekcijos pristatymui. 1827 metais nuspręsta muziejų didinti, nes prireikė vietos Vilhelmo fon Humbolto radiniams eksponuoti. Vokietijos (tuomet Prūsijos ) karalius Frederikas Vilhelmas IV, dar vadinamas "Romantiku soste" paskyrė visą Šprė upės salą, muziejams.
Taigi, pirmasis muziejus atidarytas 1830 metais. Po jo sekė kiti: 1859 metais atidarytas Prūsijos (dabar - Naujasis muziejus), 1876 m. atidaryta nacionalinė Galerija (dabar - Senoji Nacionalinė galerija), 1904 metais - Kaizerio Fridricho muziejus (dabar Bode muziejus), ir 1930 statybas užbaigė Pergamo muziejus. Tarpukario laikotarpiu buvo suplanuoti dar trys muziejai, - Vokiečių muziejus, XIX amžiaus ir Egipto bei Artimųjų Rytų menui.
Antrojo pasaulinio karo metu bombarduojant Berlyną nukentėjo ir Muziejų salos pastatai. Dalis kolekcijos išgabenta saugoti į skirtingas vietas Berlyne, Vokietijoje bei už jos ribų. Paliktus be apsaugos muziejus plėšė tiek vokiečiai tiek rusai. Pasibaigus karui didelė dalis vertybių kaip Raudonosios armijos grobis buvo išgabenti į Maskvą bei Sankt Peterburgą (tuometinį Leningradą). 1958 m. į Berlyną buvo grąžinta 1,5 milijono vertybių, tačiau nemažai iki šiol liko Rusijoje. Po Berlyno padalijimo Muziejų sala atsidurė komunistų valdomoje miesto dalyje. Keletas muziejaus pastatų buvo dalinai suremontuoti, kiti palikti apgriuvę ir nenaudojami (Naujasis muziejus).
Muziejų sala sulaukė tarptautinio pripažinimo 1999 m. - buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pradėti ir nuoseklūs pastatų restauracijos darbai.
Šios salos pradininke derėtų laikyti parodų salę, kurią 1797 metais pastatė archeologo Aloys`o Hirt`o radinių kolekcijos pristatymui. 1827 metais nuspręsta muziejų didinti, nes prireikė vietos Vilhelmo fon Humbolto radiniams eksponuoti. Vokietijos (tuomet Prūsijos ) karalius Frederikas Vilhelmas IV, dar vadinamas "Romantiku soste" paskyrė visą Šprė upės salą, muziejams.
 |
| Muziejų sala Berlyne |
Antrojo pasaulinio karo metu bombarduojant Berlyną nukentėjo ir Muziejų salos pastatai. Dalis kolekcijos išgabenta saugoti į skirtingas vietas Berlyne, Vokietijoje bei už jos ribų. Paliktus be apsaugos muziejus plėšė tiek vokiečiai tiek rusai. Pasibaigus karui didelė dalis vertybių kaip Raudonosios armijos grobis buvo išgabenti į Maskvą bei Sankt Peterburgą (tuometinį Leningradą). 1958 m. į Berlyną buvo grąžinta 1,5 milijono vertybių, tačiau nemažai iki šiol liko Rusijoje. Po Berlyno padalijimo Muziejų sala atsidurė komunistų valdomoje miesto dalyje. Keletas muziejaus pastatų buvo dalinai suremontuoti, kiti palikti apgriuvę ir nenaudojami (Naujasis muziejus).
Muziejų sala sulaukė tarptautinio pripažinimo 1999 m. - buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pradėti ir nuoseklūs pastatų restauracijos darbai.
 |
| Kleopatros ir Julijaus Cezario biustai |
- Senasis muziejus - antikinio meno muziejus Berlyne, kuriame kaupiamos dvi kolekcijos - klasikinės antikos kolekcija bei Numizmatikos kabinetas. Kolekcija renkama jau 350 metų, darbai iš senovės Graikijos, Romos, etruskų menas
Pastato, kuris yra vienas ryškiausių klasicistinės architektūros pavyzdžių Vokietijoje, architektas - Karl Friedrich Schinkel. - Naujasis muziejus garsus priešistorinio meno objektais bei antikinio meno kolekcijomis. Jo sudedamosios dalys: Egipto muziejus ir papirusų kolekcija; Priešistorinis ir ankstyvosios istorijos muziejus (artefaktai iš Skandinavijos, šiaurės Afrikos, Europos almens ir bronzos amžių kolekcijos); Klasikinės antikos kolecija. Garsaus archeologo H. Šlymano radiniai iš Trojos miesto taip pat saugomi šiame muziejuje.
Nefertitės biustas Naujajame muziejuje
Muziejaus pastatas statytas XIX a. visuryje pagal architekto Friedrich August Stüler projektą, II pasaulinio karo metu subombarduotas, pradėtas atkurinėti tik po 1980 metų, įjungiant originalaus pastato detales. - Senoji nacionalinė galerija - menų galerija, kurioje saugomi XIX amžiaus dailės kūriniai iš Prūsijos kultūrinio paveldo fondo rinkinių. Kolekcijos pagrindas - bankininko Johann Heinrich Wagener 1861 m. padovanoti paveikslai. Šioje galerijoje saugomi klasicizmo, romantizmo, impresionizmo, bidermejerio ir ankstyvojo modernizmo darbai.
Didžioji kupolinė salė su Didžiojo kurfiursto statula - Pergamo muziejus skirtas vėlyvosios antikos darbams, taip pat Babilono, asirų, hetitų ir islamo meno kūriniams. Muziejuje atstatyti ir senovės statiniai - Pergamono (Pergamo) altorius, Ištarės vartai, Mšatos frizas.
- Bodės muuziejus žinomas kaip Europos viduramžių ir ankstyvojo Renesanso muziejus, taip pat Bizantijos meno rinkiniu. Muziejaus pagrindu tapo Brandenburgo kurfiurstų meno rinkiniai. Pastatas neobaroko stiliaus, su erdviomis kupolinėmis salėmis, su keletu vidinių kiemų skulptūrų eksponavimui.
Berlyno salos muziejai pasirūpino ir lankytojais - bilietai - perkami į visus muziejus kartu, vaikams iki 18 metų - namokamai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą