Šventojo Jokūbo kelias, arba Camino de Santiago (ispaniškai) - katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje. Ši šventovė vadinama trečia populiariausia piligrimystės vieta, po Romos šventovių ir Jeruzalės.
Kuo ypatinga ši Katedra? manoma, kad po jos šventoriumi palaidotas vienas iš Jėzaus mokinių - apaštalas Jokūbas (ispaniškai – Sant Iago), kuris skleidė krikščionybę Ispanijoje, vis tik tolimesnis jo kelias nuvedė į Jeruzalę, ten jam buvo nukirsta galva, kūnas įdėtas į laivą be jūreivių ir stebuklingai buvo atplukdytas į šiaurės vakarų Ispanijos dalį - Galisiją.
Kūnas palaidotas ir primirštas, o prisiminus pastatyta Katedra, vietovėje, kuri tuo metu pavadinta Kompostela (lotynų k. Campus Stelae - vietovė, kuri pažymėta žvaigžde). Bet, žinome Ispanijos istoriją -
krikščioniška Ispanija užkariauta maurų - musulmonų, kurie nusiaubė ir Kompostelos miestą. Tad dabartinė Kompostelos katedra - XI amžiaus kūrinys, pradėta statyti 1075 metais, pašventinta jau dvyliktame - 1128 metais. Tuo metu ji buvo daugiausia žmonių talpinanti katedra visoje Europoje. Katedra buvo statoma romaninio stiliaus, bet vėliau buvo nuolat kas nors atnaujinama arba keičiama, autentiškiausias vaizdas išlikęs -Auksakalių portalas pietiniame transepte, kur galima pamatyti, kaip atrodė Katedra ką tik pašventinus.
Piligrimus traukia ne tik Katedra, Šventojo kapas už centrinio altoriaus, bet ir po 12 val. mišių pakeliamas smilkytuvas - Botafumeiro, valdomas 12 patarnautojų. Smilkytuvas sveria apie 80 kg, yra apie 160 cm aukščio, pakyla į viršų iki 21 metrų, tad reginys tikrai įspūdingas.
Šv. Jokūbo kelio maršrutas nėra apibrėžtas, juo laikomas visi piligrimų maršrutai į katedrą. Pirmieji žinomi piligrimai keliavo į Kompostelą jau VIII amžiuje, o populiarumą įgavo, kai Karolis Didysis nusprendė išvalyti "Žvaigždžių kelią" iki šventovės ir išvaryti maurus iš Ispanijos. Jam pavyko išvaduoti Galisiją, Navarą, Kastiliją.
Pirmas žymus piligrimas buvo vyskupas Gotšalkas X amžiuje, jis nuėjo visą kelią iš Le Piui en Veli, Overnės, Prancūzijos pietinės dalies.
XII amžiuje popiežius Klemensas suteikė maldininkams induligenciją, tad piligrimystė į Kompostelą prilygo maršrutams į Romą ir Jeruzalę.
Viduramžiais Kelio populiarumas sumažėjo - maras, po to Reformacija, religiniai karai, Švietimo epocha. Maža to, Napoleonas, kuris dar ir apiplėšė Santjago katedrą!
Tačiau, XIX amžiuje, romantizmo epochoje iškilo susidomėjimas Viduramžių kultūra, o mokslininkai su nuostaba aptiko toli nuo kultūrinių centrų ir sostinių ypatingos vertės viduramžių kultūros paminklus nedideliuose miesteliuose, kuriuose anksčiau buvo tarpinės Šv. Jokūbo kelio stotelės. Vis dėlto piligrimystės atsigavimas įvyko XX a. antroje pusėje, didelėmis kunigo Elías Valiña Sampedro pastangomis, jis, remdamasis viduramžių piligrimo vedliu "Liber Sancti Iacobi". Pastaraisiais dešimtmečiais imta intensyviai atkurinėti viduramžius primenančią infastruktūrą - užeigų namus, brolijas, padedančias keliauti. Kelias sužymėtas taip, kad nereiktų žemėlapių.
Populiarumo pridėjo, žinoma, ir Popiežiaus Jono Pauliaus vizitas į Kompostelą 1992 metais, Pasaulio jaunimo dienų metu. UNESCO saugo kelio atkarpas tiek Ispanijoje, tiek Prancūzijoje.
Kodėl leidžiamasi į piligrimystę? Vieni - dėl religinių motyvų, žmonės eina ieškodami tikėjimo, eina, norėdami praeiti dvasinį kelią. Antrasis - psichologinis, būtinybė patirti katarsį ar išspręsti savo dvasines problemas, susitaikyti su savimi. 800 kilometrų kelionė, užimanti apie mėnesį, tikrai teikia laiko permąstyti savo gyvenimą.
Lietuva 2016 metais įstojo į šv. Jokūbo kelio konfederaciją. Per Lietuvą driekiasi penki Šv. Jokūbo piligrimų keliai, keturi tarptautiniai: Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, ir vienas vidaus kelias – Šv. Jokūbo žiedas, jungiantis visas vienuolika Lietuvoje esančių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių. Tad galime keliauti šiuo piligrimų keliu ir iš Lietuvos, tiesa, tai užims apie pusę metų.
http://www.jokubokelias.eu/
Primityvusis kelias į Santjago de Kompostelą
Jokūbas Vilius Tūras: „Aš norėjau susigrąžinti save“
Šv. Jokūbo kelias. 729 kilometrai pėsčiomis per Ispaniją
Kuo ypatinga ši Katedra? manoma, kad po jos šventoriumi palaidotas vienas iš Jėzaus mokinių - apaštalas Jokūbas (ispaniškai – Sant Iago), kuris skleidė krikščionybę Ispanijoje, vis tik tolimesnis jo kelias nuvedė į Jeruzalę, ten jam buvo nukirsta galva, kūnas įdėtas į laivą be jūreivių ir stebuklingai buvo atplukdytas į šiaurės vakarų Ispanijos dalį - Galisiją.
Kūnas palaidotas ir primirštas, o prisiminus pastatyta Katedra, vietovėje, kuri tuo metu pavadinta Kompostela (lotynų k. Campus Stelae - vietovė, kuri pažymėta žvaigžde). Bet, žinome Ispanijos istoriją -
 |
| Santjago de kompostelos Katedra |
Piligrimus traukia ne tik Katedra, Šventojo kapas už centrinio altoriaus, bet ir po 12 val. mišių pakeliamas smilkytuvas - Botafumeiro, valdomas 12 patarnautojų. Smilkytuvas sveria apie 80 kg, yra apie 160 cm aukščio, pakyla į viršų iki 21 metrų, tad reginys tikrai įspūdingas.
 |
| Tarptautinis šventojo Jokūbo kelias |
Šv. Jokūbo kelio maršrutas nėra apibrėžtas, juo laikomas visi piligrimų maršrutai į katedrą. Pirmieji žinomi piligrimai keliavo į Kompostelą jau VIII amžiuje, o populiarumą įgavo, kai Karolis Didysis nusprendė išvalyti "Žvaigždžių kelią" iki šventovės ir išvaryti maurus iš Ispanijos. Jam pavyko išvaduoti Galisiją, Navarą, Kastiliją.
Pirmas žymus piligrimas buvo vyskupas Gotšalkas X amžiuje, jis nuėjo visą kelią iš Le Piui en Veli, Overnės, Prancūzijos pietinės dalies.
XII amžiuje popiežius Klemensas suteikė maldininkams induligenciją, tad piligrimystė į Kompostelą prilygo maršrutams į Romą ir Jeruzalę.
Viduramžiais Kelio populiarumas sumažėjo - maras, po to Reformacija, religiniai karai, Švietimo epocha. Maža to, Napoleonas, kuris dar ir apiplėšė Santjago katedrą!
 |
| Jonas Paulius II Komposteloje su piligrimų ženklu - kriaukle. |
Populiarumo pridėjo, žinoma, ir Popiežiaus Jono Pauliaus vizitas į Kompostelą 1992 metais, Pasaulio jaunimo dienų metu. UNESCO saugo kelio atkarpas tiek Ispanijoje, tiek Prancūzijoje.
Kodėl leidžiamasi į piligrimystę? Vieni - dėl religinių motyvų, žmonės eina ieškodami tikėjimo, eina, norėdami praeiti dvasinį kelią. Antrasis - psichologinis, būtinybė patirti katarsį ar išspręsti savo dvasines problemas, susitaikyti su savimi. 800 kilometrų kelionė, užimanti apie mėnesį, tikrai teikia laiko permąstyti savo gyvenimą.
Lietuva 2016 metais įstojo į šv. Jokūbo kelio konfederaciją. Per Lietuvą driekiasi penki Šv. Jokūbo piligrimų keliai, keturi tarptautiniai: Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno, Vilniaus, ir vienas vidaus kelias – Šv. Jokūbo žiedas, jungiantis visas vienuolika Lietuvoje esančių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių. Tad galime keliauti šiuo piligrimų keliu ir iš Lietuvos, tiesa, tai užims apie pusę metų.
Ruošiatės keliauti? Paskaitykite:
Primityvusis kelias į Santjago de Kompostelą
Jokūbas Vilius Tūras: „Aš norėjau susigrąžinti save“
Šv. Jokūbo kelias. 729 kilometrai pėsčiomis per Ispaniją
Grožinė ir kelionių literatūra
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą