Ožkų, malūnų ir visų kitų sostinės

Seniai kada beskaičiau tokį linksmą ir taiklų straipsnį. Šį kartą - "Kelionės ir pramogos" pateikia lietuviškų sostinių sąrašą.
Su kai kuo galima sutikti, su kai kuo - ne, tačiau paskaityti visiškai smagu.
Nežinau, ar galime nuspręsti keliauti būtent į vieną ar kitą vietovę dėl to, kad kaimas ar miestelis - Ožkų, česnakų ar Europos grybų sostinė, tačiau bent jau galima pasidairyti aplinkinėse vietovėse šventės ar renginio, skirto "sostinės" vardui.

RIMANTAS ŠILAGALIS

Viskas prasidėjo nuo to, kad tarp mūsų buvo žmogus, gimęs murzių sostinėje.

Kartą jis pats neatsargiai prasitarė, kad jo širdžiai mieliausias kampelis nuo seno taip vadinamas. Šito užteko, kad aštrialiežuviai nuolat jam tai primintų ir trauktų per dantį. Bet žmogus buvo ne pėsčias, jis mėgindavo atsikirti tuo pačiu. „Tu pats iš runkelių sostinės", — taikliai geidavo marijampoliečiui. „Važiuok tu ožkų ganyt į savo ožkų sostinę", — pavarydavo kitą namo į Ramygalą. O dzūkelei iš Varėnos užtraukdavo: „Jei ne grybai, jei ne uogos..." Po truputį į šį žaidimą įsitraukė visi, vardindami, kokių dar sostinių kas prisimena. Paaiškėjo, kad kiekvienas iš mūsų buvo žmogus iš sostinės, t. y. galėjo pasigirti arba nuleidęs akis susigėdęs prisipažinti, kuo garsi jo gimtoji vieta.

Tad kilo mintis pažvelgti į šį reiškinį plačiau, pasidomėti, kokios Lietuvos sostinės minimos žiniasklaidoje, visažiniame internete, kituose šaltiniuose. Pasirodė, dabar madinga savąjį miestą, miestelį ar net kaimą vadinti sostine.

Sostinės epitetas įgaunamas įvairiai. Jis paprastai atspindi tos vietovės politikos, ekonomikos, gamtos, socialinius, kultūros ar sporto reiškinius. Dažniausiai jo gviešiasi vietiniai gyventojai, norėdami pakelti vietovės prestižą, o kad jį sumenkintų, sostinės vardą klijuoja svetimi, iš šalies kritišku žvilgsniu vertindami padėtį. Kaip ir kitos vietovės, taip ir sostine tituluojama vietovė yra ar gali tapti turizmo objektu, fotoobjektu. Netgi jų gyvavimas remiasi turistų trauka. Tarkim, Žagarė, miesčiokas visai nedidelis, Lietuvos paribyje, o štai čekoviško iškilumo vardas — vyšnių sostinė — sutraukia minias turistų.

Panevėžys mieliau vadintusi malūnų,
o ne nusikaltimų sostine

Sostine pavadinama ne vien konkreti gyvenvietė, bet ir kai kurios vietovės, tarkim, Rusnės sala žinoma kaip gandrų sostinė. Nemažai tam pačiam reiškiniui atstovauja ne viena, o net kelios sostinės (pavyzdžiui, čigonų, sūrių, vėjų).

Laikas įgyti sostinės statusą irgi labai nevienodas, kartais prabėga dešimtmečiai, o kartais užtenka ir metų ar pusmečio. Yra tokių  sostinių,  kurias  galima pavadinti tik vienadienėmis, o kitos — amžinos, šis titulas perduodamas iš kartos į kartą. Istorijos glūdumoje kai kurios sostinės buvo netekusios skambaus savo vardo, bet vėliau jį ir vėl atgavo. Čia tiktų Viduklės pavyzdys. Jaunesni žmonės turbūt nėra girdėję, kad šis miestelis kadaise visame krašte garsėjo kone pačiais gardžiausiais koldūnais. Pernai Viduklės gyventojai surengė koldūnų šventę, pasistatė paminklą koldūnams ir vėl pasivadino koldūnų sostine.

Be abejo, laikui bėgant ir toliau rasis naujų miestų, miestelių, kaimų ar kaimelių, kuriems už iškilius darbus bus lipinama sostinės etiketė. Rasis ir tokių, kurie sostine bus pakrikštyti su karčios ironijos doze.

Čia skaitytojams pateikiamas Lietuvos sostinių sąrašas anaiptol nėra išsamus ir baigtinis, tai greičiau tik bandymas jį sudaryti. Kai kurių iš čia pateiktų sostinių pavadinimai jau yra plačiai įsitvirtinę viešojoje erdvėje, kiti yra žinomi tik siauresniam žmonių ratui, o yra ir tokių, kurių pavadinimai tik kartą kitą paminėti spaudoje, internete ar išgirsti iš žmonių.

Galbūt ir enciklopediją reikėtų papildyti, kad sostinė ne vien, „miestas, kuriame reziduoja valstybės vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia". Taigi sąvoka įgauna kur kas daugiau prasmių.

Jau yra ir į tarptautinius vandenis išplaukusių sostinių, antai Varėna netgi prasimušė į Europos grybų sostines. O sostinių sostinė Lietuvoje — Kaunas, iš viso net dvi dešimtys vienoje vietoje.

Sis sąrašas galėtų padėti kaip gidas keliaujantiems po Lietuvos sostines, paįvairinti informacinę turizmo erdvę.

Sostinės statusą gavusios vietovės Lietuvoje

Alytus — Dzūkijos sostinė; šampano sostinė;

Anykščiai   —   Lietuvos   literatūros   sostinė; vyno sostinė; žirgų sostinė

Apuolė — kuršių žemių sostinė;

Ariogala — Dubysos sostinė;

Visa Biržų istorija susijusi su Radvilomis. Nuotr. - jų rūmai.

Biržai — alaus sostinė; Radvilų giminės sostinė, Šiaurės Lietuvos sostinė;

Butrimonys – murzių sostinė;

Čekoniškės – verbų sostinė;

Dargužiai — sūrių sostinė;

Didžiasalis — zombių sostinė;

Druskininkai — bedarbių sostinė; Druskininkai — žiemos malonumų sostinė;

Dūdos — česnakų sostinė;

Dusetos — žirginio sporto sostinė;

Eišiškės — Lietuvos čigonų sostinė;



Žirgų lenktynės ant Sartų ežero kranto.
 

Elektrėnai — ledo ritulio sostinė;

Garliava — pedofilų sostinė; rankininkių sostinė;

Girionys — miškininkų sostinė;

Grigiškės — tualetinio popieriaus sostinė;

Grūto parkas — stribų sostinė;

Ignalina — slidininkų, biatlonininkų sostinė; žiemos sporto sostinė;

Ivangėnų—Karšuvos piliakalniai — Karšuvos žemės sostinė

Joninės - visoje Lietuvoje mėgstama šventė, o
Jonavoje - ir miesto vardinės

Jonava — Jonų ir Janinų sostinė;

Joniškėlis — Šiaurės Lietuvos siaurojo geležinkelio sostinė;

Juodupė — lietuviškų vynuogių sostinė;

Karmėlava — cepelinų sostinė;

Kaunas — lietuvių (lietuvybės) sostinė; aukštojo mokslo sostinė; automobilių vagių sostinė; konservatorių sostinė; krepšinio sostinė; laikinoji sostinė; lietuviškos muzikos sostinė; Lietuvos sostinė; Lietuvos žydų sostinė; mafijos sostinė; muziejų sostinė; odontologų sostinė; ralio sostinė; roko sostinė; tekstilės meno sostinė; vagių sostinė; Žemaičių vyskupijos sostinė; Žemaitijos sostinė;

Kėdainiai — „darbiečių“ sostinė; agurkų sostinė; ledų sostinė;



Kernavės gyvosios archeologijos dienos

Kėdainių miškų urėdija — ąžuolų sostinė;

Kernavė — Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė;

Kybarčiukai — čigonų sostinė;

Klaipėda — kaligrafijos sostinė; laikinoji Prūsijos karalystės sostinė; Vakarų Lietuvos ekonomikos ir kultūros sostinė;

Kražiai — Žemaičių seniūno sostinė;

Kudirkos Naumiestis — Lietuvos himno sostinė



Kulautuva — bardų sostinė;   

Kunigiškių—Pajevonio piliakalnis — Sūduvos (Jotvingos) administracinė sostinė;

Kėdainiai nuo seno garsėjo agukrais

Kupiškis — bičių ir medaus sostinė; 

Labanoras — kaimų sostinė; samagonščikų sostinė;

Marcinkonys — Dzūkijos nacionalinio parko sostinė;

Marijampolė — automobilių sostinė; futbolo sostinė; runkelių sostinė; Suvalkijos (Sūduvos) sostinė;

Merkinė — Dainavos krašto sostinė;

Misiūniškis — Užgavėnių sostinė;

Mosėdis — akmenų (akmeningo krašto) sostinė;

Naujoji Akmenė — Lietuvos dugnas ir bedarbių sostinė;

Neringa — vasaros kultūros sostinė; vasaros sostinė;

Nida — Kuršių nerijos nacionalinio parko sostinė; Kuršių nerijos sostinė; Lietuvos fotografijos meno sostinė;

Obelynas — Karšuvos valsčiaus sostinė;

Pagėgiai  — kontrabandininkų  sostinė;   korumpuotų valdininkų sostinė; skalvių genties sostinė;

Pakruojis — humoro, alaus, varnų sostinė;

Palanga — Baltijos jūros stintų sostinė; mergvakarių  ir  bernvakarių   sostinė;   sveikuolių sostinė; vasaros sostinė;

Palūksčiai — Lūksto kolūkio sostinė;

Palūšė — Aukštaitijos nacionalinio parko sostinė;

Panevėžys — Aukštaitijos sostinė; bedarbių sostinė; dviračių sostinė; keramikos sostinė; konservatorių sostinė; mafijos sostinė; nusikaltimų sostinė; stiklo sostinė; teatro sostinė; vyskupijos sostinė; žemės ūkio produkcijos perdirbimo sostinė;

Perloja — Perlojos Respublikos sostinė;

Pivašiūnai — Žolinės sostinė;

Plateliai — Užgavėnių sostinė;

Poškonys — Dieveniškių istorinio regioninio parko sostinė;

Punia — jotvingių sostinė;

Radviliškis — geležinkelininkų sostinė; kojinių mezgimo sostinė;

Ožkų olimpiada Ramygaloje

Raižiai — totorių sostinė;  

Ramygala — ožkų sostinė;

Raseiniai — Žemaitijos sostinė;

Rokiškis — drožybos sostinė; sūrių sostinė; teatro sostinė;

Rumšiškės — Užgavėnių sostinė;

Rusnė — Nemuno deltos sostinė; salos sostinė; žvejų sostinė Rusnės sala — gandrų sostinė

Sudargas — knygnešių sostinė;

Svencelė — vėjų sostinė;

Šakiai — zanavykų sostinė;

Šalčininkai — lenkų mažumos Lietuvoje sostinė

Šatrija — Lietuvos raganų sostinė;

Šeduva — malūnų sostinė;

Šiauliai — dviračių sostinė; gezų sostinė; katinų sostinė; šampinjonų sostinė; žolės riedulio sostinė;

Šilutė — Pamario krašto sostinė; magnolijų sostinė; potvynių sostinė Švenčionys — automobilių bekelės sporto sostinė;

Telšiai — vyskupijos sostinė; Žemaitijos sostinė;

Trakai —Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė; Kalėdų Senelių sostinė; karaimų sostinė; kibinu sostinė; turizmo, vandens sporto sostinė;

Tverai — senoji Žemaitijos sostinė;

Ukmergė — būgnų sostinė;

Upytė — linų sostinė;

Utena — Aukštaitijos sostinė; motokroso sostinė;

Varėna — Dzūkijos sostinė; grybų sostinė;

Varniai — bliuzo sostinė; Žemaičių vyskupijos sostinė;

Ventė — Lietuvos vėjų sostinė;

Ventės ragas — paukščių žiedavimo sostinė;

Viduklė — koldūnų sostinė;

Kasmetinis vyšnių festivalis Žagarėje

Vilkaviškis — vyskupijos sostinė;  

Vilnius — bažnyčių  sostinė;  kūrybinių industrijų  sostinė;  lietuviško  baroko  sostinė; Lietuvos Respublikos sostinė; Lietuvos SSR sostinė;   Lietuvos—Baltarusijos   Socialistinės Respublikos (Litbel) sostinė; pankų sostinė; Rusijos gubernijos (generalgubernijos) sostinė; Vidurinės Lietuvos sostinė; vyskupijos sostinė

Visaginas — kantri muzikos sostinė; koldūnų sostinė; strepsų (ir sanpaulijų) sostinė;

Voruta — valstybės sostinė;

Zarasai — ežerų sostinė; gamtos grožio sostinė;

Žagarė — futbolo sostinė; vyšnių sostinė.