Makalius. "Jaunimas valdo"

Gyveno kartą toks vaikinas. Gera pradžia knygos pristatymui? Manau, kad gera. Reiktų pridurti, kad vaikinas unikalus - labai anksti suvokęs savo sritį, galima sakyti ir save. Vaikinas, kuris ir dabar labai jaunas, bet jau žinomas, ir ne dėl to, kad šoko naktį Vilniaus centre ant mašinų stogų. Žinomas tuo, kad yra jau! patyręs kelionių vadovas, padaręs savo hobį savo darbu. Jau dabar turi savo įmonę, savo svetainę.

Ar verta skaityti knygą? Verta, ir ne tik pradedančiajam keliautojui, bet ir labiau patyrusiam. Pastarajam verta žvilgterti į kitą ar kitokią patirtį ir praturtinti savąją.

Skaitysiu? Be abejo, parašyta lengvai ir netgi kartais žaismingai, o informacija koncentruota.

Autorius save pristato netaupydamas žodžių: "Taigi, kas tas MAKALIUS?

Rimvydas. Mano vardas Rimvydas. Rimvydas Širvinskas, išsamiau kalbant :) Esu šio puslapio įkūrėjas beigi taigi idėjos autorius, ir skambindami arba rašydami nurodytais kontaktais, greičiausiai bendrausite su manimi.

 Visa idėja gimė 2009-ųjų birželį, gražią vasaros dieną, kai supratau, kad nenoriu savo kelionių pasakojimais ir patarimais džiuginti kitų kelionių puslapių administratorių. Noriu kažko savo. Ech, vienturtis visgi esu šeimoje, gal todėl nemėgstu dalintis. Noras visus savo patarimus sukelti po vienu stogu virtualioje erdvėje privedė iki to, kad gimė visiškai neskambus puslapio pavadinimas – Makalius.lt . Tačiau per pirmuosius dvejus veiklos metus jis taip suskambėjo, kad dabar turime ne tik kelionių portalą (didelį didelį), bet ir TV laidą “Makaliaus kelionės”, kelionių žurnalą “Makalius.lt” (rasite Lietuvos oro uostuose ir kai kuriose mokslo įstaigose). Žodžiu, mokau visus netinginčius pigiai keliauti."

Kaip visada - ištrauka iš knygos:

KELIAUTI AR NEKELIAUTI?



Paryžiuje

 Kai dar buvau visiškai žalias keliautojas, internete ieškojau atsakymo, ar, autobusu vykdamas į Slovakijos Tatrus, galiu pasiimti savo katiną.

Paskambinau į vieną kelionių agentūrą, į kitą. Dabar, kai pats dirbu kelionių versle, jau suprantu, kodėl telefono ragelyje išgirsdavau prunkštimą. Aš gaunu dar keistesnių klausimų. Vienas iš tokių: ar apskritai verta keliauti? Galiu pasakyti tik savo nuomonę: pats keliauju mielai ir dažnai. Klajodamas po Europą tobulėju - tampu tolerantiškesnis, pareigingesnis, prasiplečia akiratis, taigi lavinuosi. 

Ir vis dėlto kelionės mums, gyvenantiems Lietuvoje, dar nėra įprastas dalykas, o mūsiškiai keliautojai skiriasi nuo užsieniečių. Tie, ypač vokiečiai ir skandinavai, vos išėję į pensiją susikrauna lagaminą ir išrūksta į svečią šalį. O mūsų pensininkai mieliau sėdi namie. Gatvėj pamatęs vaikiną rožiniais plaukais ir žydromis kelnėmis, anksčiau žvelgdavau į jį kaip į keistuolį, bet nuskridęs į Londoną suvokiau, kad į gatvę galima išeiti ir vilkint chalatu. Londoniečiams kitų žmonių asmeninis gyvenimas - nė motais, net metro jie sėdi nuleidę galvas, nespokso į kitus keleivius. Užsieniečiai labiau paiso taisyklių: jei parašyta, kad pievelės mindžioti negalima, tai ir nemindžios, muziejuje eksponatų rankomis nečiupinės, jeigu taip nurodyta. Mūsiškiai, priešingai, draudimų linkę nepaisyti, tačiau kuo daugiau keliauja, tuo uoliau laikosi taisyklių, o grįžę į Lietuvą būna pareigingesni. Graikijoje mačiau, kaip lėktuvu atskridusi grupė jaunų belgų, olandų ir danų vakare išlėkė linksmintis į vietinius naktinius klubus. Jaunuoliai iš Lietuvos labiau nori pažinti salį. Teisybė, vakarėliai užsienyje mums dar per brangūs. O man pačiam tokiems gaila pinigų.



Gran Kanarijoje



Smagu, kad daugėja ir keliautojų, ir kelionių krypčių. Dažnas, gavęs kelias laisvas dienas, anksčiau traukdavo į Palangą (aš pats ten buvau gal penkiolika kartų), o dabar nulekia į Rygą, Taliną, Saremos salą, į Latvijos pajūrį. O kodėl ne, jeigu autobuso bilietas į Rygą tekainuoja 30 litų. Ir į Varšuvą galima nuvažiuoti pigiai. Per ilgąjį savaitgalį mūsiškiai nuskrenda į Suomijos miestą Tamperę ir eina į „Sarkanniemi" pramogų parką. Nebuvote? Ten nuostabu, be to, ir nebrangu. Kai kurie žmonės savaitgalį ar per atostogas keliauja automobiliu; šitaip ir nenuobodžiauja, ir pratinasi prie besikeičiančio kraštovaizdžio, kitokios architektūros, prie žmonių, tad atvykę į kelionės tikslą nepatiria kultūrinio šoko. Juolab kad kelionė automobiliu ir skrydis lėktuvu kainuoja panašiai.

KAIP KELIAUTI – PIGIAI AR BRANGIAI?

1. Kokiomis taisyklėmis vadovaujasi pigių kelionių gerbėjas

Ar esate taupus žmogus? Ar taupote elektrą, vandenį, šaldytuve nesandėliuojate maisto, namų nepavertėte buitinių prekių saugykla?

Jei taip, Jums nesvetimas šūkis: „Vartok tik itek, kiek iš

Tiesų reikia“. Tai Jūsų gyvenimo moto? Puiku! Tebūnie ir Jūsų kelionių šūkis.

Tikras pigių kelionių fanas vadovaujasi viena taisykle: viską planuoju pats. O taupo ne vien su nuolaida pirkdamas lėktuvo bilietą, bet ir mažiau pinigų išleisdamas nakvynei, maistui, miesto transportui, muziejams.

Teisybė, planuoti jam tenka pačiam. Toks darbelis - rausimasis internete, bilietų, viešbučio rezervavimas, lankytinų vietų paieška, - atima nemažai laiko, reikalauja atkaklumo, tačiau tai kaina, kurią tenka sumokėti, jeigu norite būti  savo atostogų šeimininkas. Žinoma, tą darbą galite patikėti ir kelionių agentūrai, bet tada neburbėkite, kad atsirado papildomų mokesčių, nepatiko oro transporto bendrovė ir kainos, į muziejus teko bėgti strimagalviais, o grįžę namo nieko neprisimenate.

Dažnai žmonės mano, kad pigi kelionė - tai lengva širdim pakloti vos keliasdešimt litų. Deja, paprastai taip nebūna. Bendrovė „Ryanair" kartą surengė akciją: bilietus pardavinėjo vos po kelis lietuviškus centus, bet šitokios akcijos - loterija, kurioje jūs galite laimėti aukso puodą, bet gali tekti tenkintis įstrižainėmis ir kampais. Be to, viešbučio už dyką tikrai negausite, o ir maistui prisieis pakloti sumelę. Todėl pigi kelionė tikrai pigi bus tada, kai jūs, užuot laukę to laimingojo bilietėlio, viską planuosite ir kontroliuosite patys. Taigi kelios taisyklės:

Savaitgalis Milane



Kelionę planuok pats. Jeigu norite būti savo kelionės šeimininkai ir keliauti taupiai, ieškokite pigių bilietų, nebrangaus viešbučio, apsvarstykite, ką norite aplankyti ir pamatyti.

Išlaidas vertink blaiviai. Išlaidos būna būtinos ir nebūtinos. Užsirašykite, kiek pinigų išleidote kelionėje (kavinėse, transportui, muziejų bilietams, suvenyrams, kitiems pirkiniams) - taip įvertinsite, ar buvote taupūs. Beje, keliauti pigiai, bet per daug nesusiveržus diržo, yra menas.

Elkis kaip vietinis. Nesvarbu, kur atvykote, visada stenkitės elgtis kaip vietiniai: užuot iš oro uosto į viešbutį lėkę taksi, iš anksto išsiaiškinkite, kaip nuvykti viešuoju transportu. Taip ne tik sutaupysite pinigų, bet ir pamatysite tikrąjį miesto gyvenimą. Nesidrovėkite ir domėkitės: apie šalį išklausinėkite ten jau viešėjusių draugų, pasiieškokite informacijos internete, paplepėkite su viešbučio administratoriumi, pasiteiraukite jo, kur pietauja ir apsiperka vietiniai. Trumpam tapti vietiniu ypač smagu pietinėje Europoje - netruksite įsitikinti, kad ne turistams skirtos alyvuogės daug gardesnės už eksportuojamas.

Nebūk tinginys. Tikras keliautojas į kelionę vyksta ne tam, kad kaitintųsi prie baseino, o trokšdamas kuo daugiau pamatyti. Net jeigu at-keliavote į šalį, kur karšta ir kiekviename viešbutyje yra po baseiną, nepatingėkite - aplankykite įdomias vietas.

Netinginiaukite ir prieš kelionę. Sudarykite maisto produktų sąrašą ir šio bei to nusipirkite kelionei. Traškučiai, šokoladas, bandelės įprastoje parduotuvėje kainuos pigiau negu oro uoste ir neužims daug vietos rankiniame bagaže.