Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą.

 

Atgyja viltis vėl grįžti į normalų, ar beveik normalų gyvenimą po karantino ir ligų.  Laukimas skiepų, registracija, pirmasis dūris ir jau einame tikrinti lagaminų - ar atlaikys dar vieną kelionę?  Kaip tik po ranka papuolė knyga, kuri yra privaloma, jei ruošiatės į Romą ( o ten susiruošti visada verta). Interviu su tais, kurie apie Romą žino daugiausia. Informacija pateikiama interviu forma, ir pačios informacijos yra ypatingai daug, vargu ar  gidai, ypač ne vietiniai žino daugiau. Išbandykite pradžią, jums tikrai patiks. 

 Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą.- Vilnius : Aukso žuvys, 2021. - 355 p.   

Paskutinė stotelė - Italija. Kuri knyga atstovaus žemėlapyje? Be abejo - Poetas

Paskutinė stotis.  Gerai žinoma Italijos literatūra, ir išrinkti reikia vieną vienintelę. Į apklausą įtraukėme ir senovės Romos, ir šiuolaikinės Italijos literatūrą.  Nuspręsta. Dante Alighieri. Dieviškoji komedija. 

Apie jį jau rašėme Poetas. Italai suprastų apie ką jūs kalbate. 

Ką skaitėme žiemą?

Žiema - labiausiai skaitymui rinkamas laikas, ypač ši žiema, kai praktiškai esame uždaryti namuose, sumažėjo bendravimo, užsidarė daug kitų pramogų ir laisvalaikio vietų. Tad biblioteka  lankytojais nesiskundė. 

Ispanija. Žemėlapyje - Servantesas

 

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai seniai praeityje, šiandien mūsų dėmesyje - Ispanija.  Kokia knyga mūsų vaizduotėje, atmintyje labiausiai tinkama atstovauti Ispanijai. 

Nubalsuota! Servantesas su Liūdnojo veido riteriu! 

Eilėje - Serbijos literatūra. Ivo Andrič. Drinos tiltas.

Liko visai nedaug. Vaikštome po Europą pirmyn atgal, žvilgsnis - į Serbiją. Problema ta pati, kaip su daugybe mažų šalių - literatūra praktiškai nepažįstama ir neverčiama. Bet vis dėl to? Gal rasite ką nors? 

Nubalsuota -  Ivo Andrič. Drinos tiltas.

Skanus pasirinkimas, turint omeny, kad Ivo Andrič - vienintelis Balkanų šalių Nobelio premijos laureatas, kuri įteikta 1961 metais už "epinę jėgą, kuria jis lietė svarbias temas ir vaizdavo žmonių likimus, paimtus iš jo šalies istorijos“. 

Būsimasis rašytojas gimė  1892 m. spalio 9 d. Dolac kaime  Austrijoje-Vengrijoje. Mirus tėvui, motina negalėjo išlaikyti vaikų, tad užaugo motinos tėvų šeimoje Višegrade, studijavo Zagrebo, Vienos, Krokuvos universitetuose, jaunystėje domėjosi politika, netgi buvo pakliuvęs už šią veiklą pakliuvęs į kalėjimą, vėliau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, netgi buvo ambasadoriumi. Prasidėjus karui, 1941 metais, pasitraukė nuo aktyvios veiklos ir atsidėjo kūrybai. 
Į lietuvių kalbą taip pat išversti Ivo Andrič romanai "Panelė" bei "Prakeiktas kiemas". 

Išbandykime tekstą. 

Literatūrinis žemėlapis. Baroko atspalvio Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys - Lietuvos veidas

 Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmasis žingsnis - savos šalies literatūra. Į apklausą įtraukėme tiek klasikos, tiek šiuolaikinės literatūros kūrinius, daugybė jų skaityta dar mokyklos suole, ir žinoma, juk sekame savo šalies literatūros naujienas žymiai intensyviau, nei užsienio. 

Skaitytojų balsavimas lėmė, kad Lietuvą atstovaus Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum".  Pasirinkimas nestebina, tai tikrai populiariausia XXI amžiaus Lietuvos rašytojos kūrinys, išverstas ir į kitas kalbas. Beje, apdovanotas ir užsienio šalyse, Latvijoje vykusios akcijos „Didysis skaitymas“ metu ši knyga pateko tarp 100 visų laikų mėgstamiausių latvių knygų ir tapo vienintele lietuviška knyga, patekusia į šį  sąrašą. 

Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974), dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, itin kruopščiai renka istorinius duomenis. Pati autorė dažnai pabrėžia, kad savo kūriniuose pateikia tik gerai patikrintus istorinius faktus, diskusijose apie kūrinius pateikia nuorodas į šaltinius. K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum" – tai romanas, kuriame susipina istoriniai įvykiai ir personažai, o pasakojime, kuris plėtojasi XVII a. Žemaitijoje ir Vilniuje, atsiskleidžia vienos  šeimos likimas.  

Beje, Vilniuje ilgą laiką vyko (o gal ir tebevyksta) ekskursijos romano  "Silva rerum" keliais, bet pirmiausia vistiek reikia perskaityti knygą: 

Kristina Sabaliauskaitė. Silva rerum. - Vilnius,  2015. - 286 p. 

Skaitomiausios 2020 knygos Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje

 

Utagawa Kuniyoshi 
 (1798–1861) Moteris. 

      Ką mums atnešė 2020 metai?  

      Kasmetinė metinė naujiena - skaitomiausių knygų mūsų -           Panevėžio Elenos Mezginaitės bibliotekoje -  apžvalga. Tai tarsi    žvilgtelėjimas į kaimynų namus pro rakto skylutę, bet iš tikro - nuoga   statistika pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ar profesiją. 

Pirmas žvilgsnis į biblioteką. Mūsų 8430 skaitytojų per metus perskaitė 147 511 knygas 15734 pavadinimais, arba, kiekvienas iš skaitytojų perskaitė 17 knygų.  Daug tai ar mažai? Kai kam atrodo tikrai mažai... 

Palyginti su senesniais metais galime taip pat šiame bloge : 2019 , 2018 ,  2017. 

Seniausia ir naujoji Europos literatūra. Graikija. Homero "Odisėja" - senoji literatūra

 

Žaidžiame žemėlapius toliau

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau.

Nubalsuota! Graikiją atstovaus Homeras. Odisėja.

Bulgarija literatūriniame žemėlapyje. Ką pasiimsime atostogoms? Georgi Gospodinov

 

Literatūriniame žemėlapyje eilė Bulgarijai.  Šalis kiek pažįstama iš kurortų, bet mažai - iš literatūros, ypač XXI amžiuje. 

Nubalsuota! Georgi Gospodinov. Natūralus romanas

Georgi Gospodinov (gimęs 1968.žinomiausias šių laikų Bulgarijos rašytojas, jo kūrinys "Natūralus romanas" išverstas  į 21 užsienio kalbą. 

Rumunija. Ar pažįstate literatūrą? Domnica Radulescu. Traukinys į Triestą

Literatūriniame žemėlapyje klaidžiojame po pietryčių šalis, taigi, eilė Rumunijai. Bemaž nepažįstama literatūra su itin mažai išverstų į lietuvių kalbą knygų. Bet pabandykime? 

Nubalsuota: Domnica Radulescu. Traukinys į Triestą.

Rumunus pažįstame kaip Europos tautą, bene labiausiai nukentėjusią nuo komunizmo priespaudos. Literatūroje tai negali neatsispindėti - griežto režimo metu žinomi tik priespaudos neigimai, pasibaigus - kraupinantys liudijimai apie patirtį ir išgyvenimą. 
Domnica Radulescu - Rumunijoje gimusi ir augusi, tačiau sėkmingai pabėgusi ir ilgą laiką gyvenusi JAV, italų ir prancūzų literatūros profesorė universitete. Kaip teigia autorė, šis kūrinys - pusiau autobiografinis, atspindėjęs jos išgyvenimus ir kai kurias biografijos detales.