"Pažink Ameriką" kitaip

Birželio 12 d. (trečiadienį) 14 val. Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) atidaromas JAV ambasados informacinis terminalas „Pažink Ameriką“.


Pirmasis informacinis terminalas atidarytas Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, antrasis veikia Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Trečiąjį, keliaujantį po Lietuvą informacinį terminalą, Panevėžyje pristatys JAV ambasados viešųjų ryšių skyriaus vadovė Nina Murray.

Moderniame informaciniame terminale patraukliai pateikiama informacija apie Amerikos gamtą, visuomenę, politiką, kultūrą turizmo galimybes bei vizų išdavimo tvarką. Pasinaudodami lietimui jautriu ekranu moksleiviai ir studentai sužinos apie studijų galimybes JAV, melomanai – išgirs visų laikų gražiausias melodijas, o norintys pareikšti nuomonę apie amerikiečius galės išrinkti labiausiai nusipelniusias asmenybes.

Numatoma, kad informacinis terminalas „Pažink Ameriką“ Panevėžyje veiks iki 2013 m. pabaigos.
Maloniai kviečiame į atidarymo šventę ir laukiame apsilankant panevėžiečių miesto Viešojoje bibliotekoje.

Martynas Starkus. Kartą Pietų Amerikoje

1. Starkus, Martynas
2. Kartą Pietų Amerikoje : kelionių apybraižos. - Vilnius: M. Starkus, 2012. - 303 p.
3.  
4. Pristatome naują kelionių įspūdžių knygą - Martyno Starkaus "Kartą Pietų Amerikoje". Kaip sakoma -  „Jei susirasi darbą, kuris yra tavo hobis, tuomet tau niekada nereikės dirbti“. Knygos autorius - žinomas televizijos ir radijo žurnalistas, ne vienus metus pristatantis kelionių reportažus iš įvairių pasaulio kraštų. Ši knyga - jau trečioji po "Šilko kelias" (2009) ir "Tuk tuk Indija" (2010).   Taip pat labai populiarios TV laidos, filmuojamos kelionių metu. Kaip ir knygų atveju - informacija įdomi tiek kiek įdomi šalis + autoriaus asmenybė bei gebėjimas perteikti savoasmeninius įspūdžius.
5. Pasirinktas skyrius - apie Argentinos miestą su 12 tūkst. gyventojų, o vizito į miestelį tikslas - apie lietuvio išeivio, žinomo  Argentinoje atminties vietoje. 

Krekenavos lankytojų centras maloni staigmena keliautojui

Negalime nepasidalyti straipsniu iš žurnalo  "Kelionės ir pramogos" apie mūsų krašto vertingą turistinį objektą - Krekenavos regioninį parką. Buvom, matėm, patiko, rekomenduojam.

Literatūriniai herojai ir istoriniai veikėjai

Lietuviška dramaturgija, bendrai paėmus - literatūra labai mėgsta remtis savo tautos istorija. Tokia, kur vyko ne tik tautos, bet ir žmogiškos dramos. Ar bent jau žiūrime į istorinius veikėjus šiuolaikinėmis jautriomis akimis ir jaučiame, kad jie turėjo išgyventi didžiules dramas. O realiai? Kas
žino? Ką, pavyzdžiui išgyveno kunigaikštis Vytautas, jau neturėdamas vilties susilaukti daugiau vaikų ir išleisdamas savo vienintelę dukrą į Maskvos kunigaikštystę? Tuo metu tai buvo ne pati ramiausia vieta, bet tikriausiai politiniai interesai diktavo - reikia sąjungininkų Rytuose.
O kiti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai? Skirgaila, garsėjęs ūmiu būdu ir kaltinamas nužudęs ar organizavęs Kęstučio nužudymą? Kęstutis ir Algirdas, nuvertę savo brolį Jaunutį, Mindaugas, krauju suvienijęs Lietuvą. Ką reiškė šiems žmonėms pašalinti konkurentą ar priešininką, kai šis - brolis, dėdė?

Bibliotekos prasidėjo čia. Egiptas.

Kaip neišnaudoti nacionalinės bibliotekų savaitės knygai, kuri kiekvieno bibliotekininko buvo skaitoma iki nutrynimo universitete ar kolegijoje? Knygos istorija. Kartu ir bibliotekų istorija.  Prasidedanti kartu su žmonijos civilizacijos aušra - Egipte.  Jei dar truputį įsijausiu, parašysiu, kad bibliotekininkystė - trečia tvari profesija. Po pirmosios, apie kurią garsiai nekalbama ir žurnalistikos. Lygiai taip pat vyresnės ir vidurinės kartos bibliotekininkai turėtų prisiminti ir prof. Levą Vladimirovą, ne tik kaip savo mokytoją, bet kaip ir kolegą, tiesiog atkovojusį Lietuvai daug istorinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Vilniaus universiteto senosios bibliotekos knygų, išvežtų į Rusiją. Kaip pamenu iš mokslo metų, buvo sakoma, jog  L.Vladimirovo  paniškai bijota Rusijos bibliotekų fonduose, nes jis vien iš  knygos nugarėlės akimirksniu nustatydavo, kuri knyga priklausė VUB arba kurio nors LDK didiko ar net karališkajai Žygimanto Augusto bibliotekai.  Ir be abejo, būdamas Lietuvos patriotas, tuoj pat pradėdavo knygų grąžinimo į Lietuvą procesą.

Anoj pusėj Dunojėlio

Magris, Claudio (1939-)

Dunojus / Claudio Magris ; iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko. - Vilnius : Vaga, 2012. - 334 p.

Šį kartą pristatome Claudio Magris (g. 1939 m.) – italų romanisto, eseisto, kultūros filosofo,  2008 m. nominuoto  Literatūros Nobelio premijai, knygą "Dunojus". Autorius -  gimęs kosmopolitiškajame Italijos uoste, esančiame greta Slovėjinos sienos, Trieste, kuris jį išugdęs kaip enciklopedinių žinių ir kūrybiško smalsumo kupiną rašytoją. Jo knyga „Dunojus“ – įtraukta į Guardian visų laikų geriausių Kelionių kategorijos knygų dešimtuką, išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.

Skaitytojas nukeliamas į regioną, esantį imperiškosios, „mėlynojo kraujo“ upės – Dunojaus – baseino teritorijoje: kelionė driekiasi per Bavariją žemes, Austriją ir Vengriją, Balkanų šalis, Vidurio Europą – nuo Juodosios Girios iki Juodosios jūros.

 

Kelionė ne tiek geografinė, kiek kultūrinė - istorinė - socialinė, autorius aprašo ne tiek vaizdus ir vaizdinius, bet pakeliui atmintin susirenka įvairiausias smulkmenas – Centrinės Europos, kuri savin sutalpina vokišką, vengrišką, slavišką, romanišką, žydišką  kultūrą – atminties liudijimus: epų ir mūšių atpasakojimus,  kasdienio gyvenimo aprašymus, antkapių užrašus, laikraščių iškarpas, istorijos nuotrupas.

Judėja. Pascha. Velykos

 

 

Kažkaip patraukė prie senųjų Lietuvos keliauninkų. Šįkart - Antanas Poška ir "Judėjos slėniais ir aukštumomis". Pasirinkimas labai paprastas - artėja didžiausia šventė krikščionims ir viena didžiausių švenčių - judėjams, žydams. Teisingiau - tai ta pati šventė, "perėjimas", tik prasmę suteikiame skirtingą - kas išeina iš Egipto vergijos, kas pereina mirtį.

Kodėl renkuosi tarpukario autorius? Negaliu neprisipažinti, kad jie mane žavi. Savitu jumoru, nenumelioruota kalba. Asmeniniu tikrumu to, ką kalba, nesistengiant įtikti kritikams.

Pulgis Andriušis. Kelionių užrašai

 

Andriušis, Pulgis Kelionių užrašai /[sudarytojas Remigijus Misiūnas]. - Vilnius : Bonus animus, - 502 p.

Marokas, Belgija, Italija ar Ispanija - šiais laikais - populiarūs kelionių maršrutai, gi tarpukario Lietuvoje - tikra sensacija.

Pulgis Andriušis (tikra pavardė Fulgencijus Andriusevičius). Gimė  1907m. kovo  31 d. Tauragnų vls. Gaidžių k. Mirė   1970 m. gruodžio 19 d Adelaidėje (Australijoje). Žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Šio rašytojo turbūt nepriskirsime didiesiems Lietuvos talentams, tačiau, kaip Vaižgantas sakė, „deimančiukams“ – tikrai taip.

Šįkart pristatome naujai gautą knygą "Kelionių užrašai". Pulgio Andriušio reportažai iš kelionių, spausdinti laikraščiuose ir žurnaluose įdomūs ne tik istorijos, bet ir literatūros prasme, parašyti gyva, spalvinga kalba, neeiliniu jumoro jausmu.

 

Kelionė interneto TV per knygų pasaulį

Netikėtai rasta svetainė, pristatanti knygas internete.
Labai įdomu.
Penki.tv.

Habemus Papam. Argentina

Turime Popiežių!

Ilgos laukimo valandos ir labai ankstyvi ir netikėti "Fumato! Dūmai!". Vėl laukimo valanda, kol visas pasaulis sužinos, kas dabar Ašarų kambaryje.

Užsidegančios šviesos, aiktelėjimai minioje, kai kažkas prieina prie durų, už besiplaikstančios užuolaidos, kai paskelbiamas vardas - Jorge Mario Bergolio, kuris nuo šiol vadinsis Popiežiumi Pranciškumi.