Mokslininkai skelbia studijas, ką išgyvena žmonės, kai jų šeimoje gimsta vaikai su negalia. Nežinau, ar apibendrinimai gali padėti suvokti problemas tiems, kurie jose gyvena, gal nebent nuraminti - "tai tipiška", "tai atsitiko ne mums vieniems". Ar reikia šias problemas žinoti tiems, kurių nepalietė ši bėda? Gal vis tik verta pažiūrėti į gyvenimą kitokiomis akimis. Taigi, mokslinė studija. Jonas Ruškus, vienas ryškiausių negalės sociologijos specialistų apie neįgaliukų šeimos gyvenimą:
 |
| Jonas Ruškus. Negalės fenomenas. |
Neįgalių asmenų brolių ir seserų gyvenimą lydi ankstyva ir ilgai trunkanti akistata su žmogaus skausmu. Gimus neįgaliam vaikui, sutrinka šeimos pusiausvyra, kuriai sugrąžinti gali prireikti ir viso gyvenimo. Neįgaliųjų broliams ir seserims tai reiškia, kad dėl jų brolio/sesers negalės vėliau nuolat bus veikiamas jų socialinis statusas ir vaidmuo šeimoje, santykiai su kitais šeimos nariais, draugais. Specifiniai neįgalaus šeimos nario poreikiai nustums į antrą vietą kitų šeimos narių poreikių tenkinimą. Taigi neįgalių šeimos narių broliams/seserims reikės susitvarkyti su savo emocijomis, iš naujo adaptuotis tokioje šeimoje.
