Europos kultūriniai keliai - jungimui ir bendravimui

Europos sąjunga yra tai, kas jungia mus - Vidurio ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europą. Daug kultūrų,  daug tradicijų. Visada verta ieškoti tai, kas jungia. 1987 m., pasirašius Santjago de Compostela deklaraciją,  Europos Tarybos pradėtos rengti programos „Kultūros keliai“ kelione erdve ir laiku parodo, kaip skirtingų Europos šalių ir kultūrų paveldas prisideda prie bendro ir gyvo kultūros paveldo.  Dauguma šių "kelių" driekiasi per keletą šalių, nuo pagrindinio objekto nutolę per kelis tūkstančius kilometrų. Ir vis dar priklausydami tai pačiai Europai.

2021 metų Nobelis. Abdulrazak Gurnah

 Kasmetinė Nobelio literatūros premija - svarbus įvykis literatūros gyvenime. Nenuspėjamas ir labiausiai aptariamas įvykis šiame fronte. 
Taigi, pristatome 2021 metų Nobelio literatūros premijos laureatą  Abdulrazak Gurnah 

Novelistas, gimęs 1948 metais Zanzibaro saloje, Tanzanijos novelistas. 
Į Angliją atvyko kaip studentas 1968 metais, studijavo ir doktorantūrą gynėsi Kento universitete, ten pat dirba profesoriumi ir podiplominių studijų direktoriumi.

Tiek literatūros, tiek mokslinių tyrimų sritis - postkolonializmo literatūra, migrantų likimai kitose šalyse ir kultūrose. 

Rašytojo knygos "Rojus" buvo Bookerio premijos trumpajame sąraše, dar dvi knygos yra ilgajame nominacijų sąraše. 
Nobelio literatūros premija 2021 metais įteikta „už bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą tarp kultūrų ir žemynų“.

Laukiame vertimo į lietuvių kalbą! 

Ankstesnių metų  literatūros premijos laureatai 

Aurelijus Zykas. Septyni saulės veidai: pirmoji pažintis su Japonija

 

Pradėjus skaityti knygą, pirmasis įspūdis - skaitau geografijos ir kultūros vadovėlį - pilna žinių, detalių, paaiškinimų. Jau vėliau radau, kad autorius - japonologas, vertėjas, politologas. Taip, autoriaus asmenybė daug ką paaiškina, labiausiai - gilias žinias japonų, kaip tautos pažinime. Knyga vertinga ne tik keliautojams, norintiems pamatyti konkrečius turizmo objektus, keliauti po šalį saugiai bei patogiai,  bet ir tiems, kurie nori tiesiog pažinti japonus bei šalį, istoriją. 

Išbandykite tekstą:
Septyni saulės veidai : pirmoji pažintis su Japonija / Aurelijus Zykas. - Vilnius : Aukso pieva, 2021. - 398 p.

"Vasara su knyga" 2021 - iššūkis, kurį reikia įveikti

Šiemet - mažasis jubiliejus skaitymo iššūkiui. Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos penktus metus vykdo projektą „Vasara su knyga“ ir kviečia įvairaus amžiaus žmones dalyvauti skaitymo varžytuvėse „Skaitymo iššūkis“!

Kaip ir kasmet, užduoties atlikimui reikia perskaityti nors po vieną knygą, atitinkančias užduotį. 

Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą.

 

Atgyja viltis vėl grįžti į normalų, ar beveik normalų gyvenimą po karantino ir ligų.  Laukimas skiepų, registracija, pirmasis dūris ir jau einame tikrinti lagaminų - ar atlaikys dar vieną kelionę?  Kaip tik po ranka papuolė knyga, kuri yra privaloma, jei ruošiatės į Romą ( o ten susiruošti visada verta). Interviu su tais, kurie apie Romą žino daugiausia. Informacija pateikiama interviu forma, ir pačios informacijos yra ypatingai daug, vargu ar  gidai, ypač ne vietiniai žino daugiau. Išbandykite pradžią, jums tikrai patiks. 

 Giedrė Jankevičiūtė, Julija Reklaitė. Devyni pasivaikščiojimai po Romą.- Vilnius : Aukso žuvys, 2021. - 355 p.   

Paskutinė stotelė - Italija. Kuri knyga atstovaus žemėlapyje? Be abejo - Poetas

Paskutinė stotis.  Gerai žinoma Italijos literatūra, ir išrinkti reikia vieną vienintelę. Į apklausą įtraukėme ir senovės Romos, ir šiuolaikinės Italijos literatūrą.  Nuspręsta. Dante Alighieri. Dieviškoji komedija. 

Apie jį jau rašėme Poetas. Italai suprastų apie ką jūs kalbate. 

Ką skaitėme žiemą?

Žiema - labiausiai skaitymui rinkamas laikas, ypač ši žiema, kai praktiškai esame uždaryti namuose, sumažėjo bendravimo, užsidarė daug kitų pramogų ir laisvalaikio vietų. Tad biblioteka  lankytojais nesiskundė. 

Ispanija. Žemėlapyje - Servantesas

 

Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai seniai praeityje, šiandien mūsų dėmesyje - Ispanija.  Kokia knyga mūsų vaizduotėje, atmintyje labiausiai tinkama atstovauti Ispanijai. 

Nubalsuota! Servantesas su Liūdnojo veido riteriu! 

Eilėje - Serbijos literatūra. Ivo Andrič. Drinos tiltas.

Liko visai nedaug. Vaikštome po Europą pirmyn atgal, žvilgsnis - į Serbiją. Problema ta pati, kaip su daugybe mažų šalių - literatūra praktiškai nepažįstama ir neverčiama. Bet vis dėl to? Gal rasite ką nors? 

Nubalsuota -  Ivo Andrič. Drinos tiltas.

Skanus pasirinkimas, turint omeny, kad Ivo Andrič - vienintelis Balkanų šalių Nobelio premijos laureatas, kuri įteikta 1961 metais už "epinę jėgą, kuria jis lietė svarbias temas ir vaizdavo žmonių likimus, paimtus iš jo šalies istorijos“. 

Būsimasis rašytojas gimė  1892 m. spalio 9 d. Dolac kaime  Austrijoje-Vengrijoje. Mirus tėvui, motina negalėjo išlaikyti vaikų, tad užaugo motinos tėvų šeimoje Višegrade, studijavo Zagrebo, Vienos, Krokuvos universitetuose, jaunystėje domėjosi politika, netgi buvo pakliuvęs už šią veiklą pakliuvęs į kalėjimą, vėliau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, netgi buvo ambasadoriumi. Prasidėjus karui, 1941 metais, pasitraukė nuo aktyvios veiklos ir atsidėjo kūrybai. 
Į lietuvių kalbą taip pat išversti Ivo Andrič romanai "Panelė" bei "Prakeiktas kiemas". 

Išbandykime tekstą. 

Literatūrinis žemėlapis. Baroko atspalvio Kristinos Sabaliauskaitės kūrinys - Lietuvos veidas

 Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmasis žingsnis - savos šalies literatūra. Į apklausą įtraukėme tiek klasikos, tiek šiuolaikinės literatūros kūrinius, daugybė jų skaityta dar mokyklos suole, ir žinoma, juk sekame savo šalies literatūros naujienas žymiai intensyviau, nei užsienio. 

Skaitytojų balsavimas lėmė, kad Lietuvą atstovaus Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum".  Pasirinkimas nestebina, tai tikrai populiariausia XXI amžiaus Lietuvos rašytojos kūrinys, išverstas ir į kitas kalbas. Beje, apdovanotas ir užsienio šalyse, Latvijoje vykusios akcijos „Didysis skaitymas“ metu ši knyga pateko tarp 100 visų laikų mėgstamiausių latvių knygų ir tapo vienintele lietuviška knyga, patekusia į šį  sąrašą. 

Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974), dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, itin kruopščiai renka istorinius duomenis. Pati autorė dažnai pabrėžia, kad savo kūriniuose pateikia tik gerai patikrintus istorinius faktus, diskusijose apie kūrinius pateikia nuorodas į šaltinius. K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum" – tai romanas, kuriame susipina istoriniai įvykiai ir personažai, o pasakojime, kuris plėtojasi XVII a. Žemaitijoje ir Vilniuje, atsiskleidžia vienos  šeimos likimas.  

Beje, Vilniuje ilgą laiką vyko (o gal ir tebevyksta) ekskursijos romano  "Silva rerum" keliais, bet pirmiausia vistiek reikia perskaityti knygą: 

Kristina Sabaliauskaitė. Silva rerum. - Vilnius,  2015. - 286 p.