Paryžiaus poezija. Polis Eliuaras

Kartais į galvą šauna kokia netikėta mintis. Ypač pavasarį. Ypač - apie poeziją. Šį kartą - prancūzišką poeziją, vis tik esame Lietuvos kultūros sostinė. Eilėraščius parinkau atspindinčius tai, kas sklando ore - karą ir meilę..

Romain Gary. Vilnietis prancūzas

Lietuviai turbūt turi vieną panašu bruožą, kaip ir žydai - jie visur ieško savų. Kaip Prancūzijoje jų nerasi? Ten gyveno ir Oskaras Milašius, ir Jurgis  Baltrušaitis, mokėsi Juozas Miltinis ir visa krūva menininkų, visuomenės veikėjų. Argi gali būti kitaip? Paryžius - vienas iš pasaulio kultūros sostinių, mokslo ir meno centras.

Tikriausiai nekeista, kad Prancūzijoje radome saviškį, ar bent jau beveik saviškį - rašytoją Romain Gary, gimusį Vilniuje, diplomatą, aviatorių, filmų kūrėją.

 

Kelionė į užsienį Lietuvoje

Negalime nepasidalyti atradimu - savo mėgstamo žurnalo "Kelionės ir pramogos" straipsniu - apie pasaulio vietovių pavadinimus Lietuvoje. Regis turime įvairių senovę siekiančių vietovardžių, kilusių iš pavardžių (Jonava ar Joniškis, netgi Kaišiadorys, sako, kilo iš totoriško vardo Chaišadar), turime sudurtinių vietovardžių, sudarytų iš vardo ir kokio bendrinio žodžio (Ilgakiemis, Petrapilis - senasis lietuviškas Peterburgo pavadinimas). Kartais vietovardis nurodo, jog gyvenamoji vieta yra prie kokios upės, miško, ar ežero, mūsų gimtasai Panevėžys  - vieta prie Nevėžio. O štai Antakalnis yra tiesiog "Ant Kalno". Būna, kad vietovė pavadinama kokio augalo (Kauno Ąžuolynas), arba gyvūno (Gegužinė) garbei. O kartais kokiame kaime ar miestelyje apsigyvena svetimtaučiai ar svetimgenčiai  žmonės ir tada atsiranda 40 Totorių kaimas arba Kuršėnai, kur apsigyveno iš Kuršo pabėgę gentainiai....

Bet tos vietovės, apie kurias rašo Rimantas Šilagalis - ypatingos. Jos liudija kintančius pavadinimus ir mūsų tautiečių aplankytas vietas, arba - rodančias ilgesį joms.

Paskaitysime ...

Japonija. Sakuros, geišos ir kamikadzės

Šiuo įrašu pradedame Kultūros sostinės ciklą. Džiugu, kai gimtasis miestas tampa kultūros sostine, dar džiugiau, kai pasirenka tokį būdą švęsti - pristatyti pasaulio kultūrą.

Pirmosios šalys, pagal programą - pačios tolimiausios. Tolimieji Rytai.

Pristatant tokį platų regioną ( 1 574 000 000) visada norisi sistematizuoti, "sudėlioti į lentynėles", tačiau pasirodo, jog dėlioti nelabai yra ką.

Kas atneš dovanėlę po egle?

 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".

Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.

Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies. 

 

Jeruzalė. Amžinasis miestas.

 Turbūt pasaulyje yra tik keletas miestų, kuriuose taip kryžiuojasi kelių  tautų religijų interesai, aptinkami daugybės epochų reliktai. ir tikrai nėra pasaulyje nei vieno miesto, kurį sau šventu miestu skelbtų trys didžiosios religijos. Be abejo, Jeruzalė. Nors apie šį miestą tinklaraštyje jau rašyta, pristatyta Antano Poškos kelionės įspūdžių knyga, tačiau negalime nepristatyti Simon Montefiore miesto istorijos. Tai visiškai kitokio stiliaus knyga, nei kelionės įspūdžiai. Šioje knygoje apžvelgiama Jeruzalės istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Žinoma, miesto istorija nebūtų tikra, jeigu joje nepasirodytų didieji veikėjai - karžygiai, svetimų valstybių valdovai ar revoliucionieriai bei avantiūristai.

Skaitymui   parinkome skyrių, pasakojantį apie šiuolaikinio Izraelio pradžią - Sionizmo sąjūdį, grąžinusį išblaškytus po visą pasaulį žydus į istorinę Tėvynę.

 

 

Sakyk Labas

Labas! Sveiki! Labas rytas!
Šiandien  - Tarptautinė sveikinimosi diena.
Svarbi diena, primenanti, kad reikia sveikintis kasdien.
Kelionėje, net nemokėdami kalbos, pasisveikinę šalies gimtąja kalba, palengvinsite bendravimą net tada, kai ruošiatės kalbėti vien mostais...








Taigi: kaip pasisveikinti įvairiomis kallbomis?

Albaniškai - Tungjatjeta, tariama "tūn-ja-TYE-ta", o tai reiškia "linkiu jums ilgo gyvenimo".
Austrijoje sveikinkitės: Grüßgott, tariama "gruus got", pažodžiui  "sveikink Dievą".
Baltarusiškai - Вiтаю, tariama "Vitaju", o tai reikš - "sveikinuosi". Originalu, tiesa?
Bretonai sveikinsis su jumis "degemer mad"  - palinkės jums geros dienos.
Bulgarai, kaip ir mes turi trumpą pasisveikinimą здравей (tariama  "zdravej") - sveikas. Ir здравейте ("zdravejte") - sveiki.
Kroatai sveikinasi bok - labas. Truputį oficialiau - Dobro jutro, dobar dan, dobra večer, laku noć - lietuviams labai suprantama - labas rytas (diena, vakaras) ir labanakt....
Danijoje labas - hallo. Paprasta ir aišku.
Belgiškai - goedendag. Kitaip tariant "laba diena".
Anglai turi ne vieną pasisveikinimo formą. Populiariausi - "How do you do?", "Good Morning", "Good Afternoon", "Good Evening". Pirmasis išverstas skambėtų "Kaip jūs gyvenate?", kiti - palinkėjimai geros dienos ryto ar vakaro.
Estai nedaugiažodžiauja, jų pasisveikinimas itin trumpas "tere" - sveikas.
Jų kaimynai suomiai (kalboje naudojantys daugiausia balsių) pasisveikinimą beveik išdainuoja "hyvää päivää" (tarti "hu - vaa- ti - vaa"). Ne taip oficialiai galima sveikintis ir trumpiau "moi", "terve".
Prancūzai sveikinasi bonjour (tarti "bonžūr" - laba diena. Paprasta ir aišku.
O štai  airiai senąja kalba  - Dia duit (tarti "dya - gwič) - išvertus - "tegul Dievas būna su jumis".
Vokiečiai linki geros dienos savąja kalba guten tag. Neoficialiai sveikinasi -  hallo ir tag.
Graikijoje sveikintis reiktų Γεια σας. Net neišskaitau, tad rašau tarimą - "JA sahs" - "Linkiu tau sveikatos".
Vengrai, dar viena neindoeuropietčių tauta (su estais ir suomiais), sveikinasi Jó napot - laba diena. jei pasisveikinsite su bičiuliais szervusz  (tarti "servus" - sveiki) ar szia ("sya" - labas) - bus užskaityta.
Mūsų kaimynai latviai sveikinasi paprastai - sveika arba sveiks, priklausomai nuo to, į vyrą ar moterį kreipiamasi.
Kiti kaimynai, lenkai linki geros dienos "dzień dobry". Aišku, į bičiulius galite kreiptis cześć - (tariama "Češ") - labas.
Italai sveikinasi buon giorno ( tariama "bon džiorno") - kitaip sakant "geros dienos", gi neoficialus jų sveikinimasis (ir atsisveikinimas tuo pačiu) ciào - "čiau", be abejo.
Ispanų pasisveikinimas irgi trumpas - hola (tariama "olia"), bet galite pasisveikinti ir Buenos días, buenas tardes ar buenas noches -  "gero ryto", "geros dienos", "gero vakaro".
Turistų pamėgtojoje Turkijoje turėtumėte sveikintis merhaba, (sveiki").
Jei kada teks nukeliauti  į Izraelį, šventąją žemę, teks tarti sholem aleikhem (tarti "šalom aleikhem"). Turbūt pats gražiausias pasveikinimas "tebūnie ramybė su tavimi".

Vilius Telis ir kiti ambasadoriaus džiaugsmai

 
Vytautas Petras Plečkaitis
Šveicarija, kurios nepažįstame : ambasadoriaus įžvalgos : mitai, realybė, paralelės. - Vilnius : Versus aureus, 2013, - 190 p. - ISBN 978-9955-34-415-5
 

 Leidykla „Versus aureus“ išleido buvusio Lietuvos ambasadoriaus Šveicarijoje, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Vytauto Plečkaičio knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame“. 

Šveicarija - turtinga daugiakalbė valstybė, susiformavusi iš kelių tautų, kalbų ir kultūrų samplaikos, garsėja labiausiai išplėtota Europoje savivalda, unikalia bankų sistema ir galingų valstybių pripažinta neutraliteto politika, kurios pradėta siekti dar XVI amžiuje. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, tačiau, būdama  Vakarų Europos centre, iki šiol nepriklauso Europos sąjungai.

 

Dėl neutraliteto Šveicarija mėgiama tarptautinių organizacijų, gi Raudonasis Kryžius pasirinko savo emblema Šveicarijos vėliavą atvirkščiomis spalvomis... 
 
 

Tarjei Vesaas. Šiaurės savaitė. Žiema

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė yra Šiaurės šalių asociacijų "Norden" federacijos kuruojamas projektas, kuriuo siekiama skatinti skaitymą, domėjimąsi Šiaurės šalių literatūrą ir propaguoti švietimo idealus Šiaurės bei Baltijos šalyse ir kaimyniniuose regionuose.

Šiemet, 2013 metais, savaitės tema - Žiema. Ar gali būti kas būdingiau Šiaurės šalims?

Ar gali būti kas būdingiau Šiaurės šalims nei bendravimas šeimos ratelyje, skaitymas balsu vaikams ar tarpusavyje, suaugusiems? Juk Norvegijos, Švedijos vaikų literatūra laikoma viena stipriausių pasaulyje, mėgiama ir suaugusiųjų literatūra, labai stiprios moterys rašytojos... Kaip kitaip šiaurėje, kur išgyvenimo sąlygos yra rūsčios, kur kiekvienas bendruomenės narys yra svarbus?
Skaitykime balsu savo šeiminykščiams...

Panevėžio vyskupijos bažnyčios

Panevėžio vyskupijos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [vyr. redaktorė Danguolė Kandrotienė]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 261, [2] p. : iliustr., žml. ; 24 x 25 cm. -ISBN 978-609-8090-00-0 (įr.)Negaliu praeiti pro šalį, kai kažkas rašoma apie Panevėžį.

Šįkart - nauja knyga apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, viena iš serijos apie visas Lietuvos bažnyčias. Tai nėra apie "100 gražiausių" ar "100 neįtikinamiausių" pastatų, šiose knygose pristatomos visos Lietuvos bažnyčios, kad ir kiek nuošalios ir nežinomos jos būtų, kažkam jos tikrai pačios nuostabiausios, kadangi pažįstamos nuo kūdikystės.

Apie teksto pobūdį galite spręsti iš pateikiamos ištraukos apie Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčią - pačią seniausią mūsų mieste.