Arvydas Juozaitis. Kraštai ir žmonės. Azerbaidžanas

Pristatome dar vieną Arvydo Juozaičio kelionių apybraižų knygą

„Kraštai ir žmonės“. Joje  surinkti įvairiu metu rašyti tekstai. Pirmasis datuotas 1991 metais, paskutinieji – 2014-aisiais. Kai kurie jau publikuotai Lietuvos spaudoje, dalis spausdinama pirmąjį kartą.

Knygoje pristatomos  pasaulio  šalys ir pateikiami 29 žmonių portretai. pats knygos išdėstymas jau pateikia autoriaus požiūrį - šalis yra svarbesnė nei žmogus. 

 Skaitymui parinkome ištrauką apie Azerbaidžaną. Nors Kaukazo šalys ir kelionės į jas Lietuvoje yra pakankamai populiarios, tačiau omenyje dažniausiai turima Gruzija arba Armėnija, tikriausiai kaip kultūriškai artimesnės (jos - krikščioniškos, Gruzija - pravoslavai, Armėnija priklauso apaštališkajai krikščionybei). Azerai - taip save vadina šios šalies gyventojai - daugiausia musulmonai.

 

 

Juozaitis, Arvydas.

Kraštai ir žmonės : [grožinė eseistika]. - Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Spauda). - 511 p. : iliustr., portr.

 

Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios ... : Keliaujame Suvalkijoje

Suvalkija. Kraštas, kur lietuvių kalba įgavo savo formą. O gal reiktų sakyti - kur žmonės kalba ne tarmiškai, o bendrine kalba?  Didele dalimi irgi teisingai.
Po III Žečpospolitos padalijimo 1795–1807 m. buvo Prūsijos karalystės provincija, vėliau, 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1915 m. – Lenkijos karalystei Rusijos imperijoje, po 1863 metų sukilimo tapo  Suvalkų gubernijos dalimi. 1808–1940 m. Užnemunėje galiojo Napoleono kodeksas. Užnemunėje 1808 m., anksčiau nei likusioje Lietuvoje, panaikinta baudžiava, čia anksčiau ėmė klostytis nauji ekonominiai  santykiai,  formuotis lietuvių inteligentija. XIX a. II pusėje Užnemunė buvo lietuvių tautinio judėjimo centras, davęs Lietuvai daugybę kultūros žmonių.
Ką davė Suvalkija Panevėžiui? 
Vyskupą J. Preikšą, mokytoju dirbusį Joną Jablonskį, ir žinoma, Salomėją Nėrį.

Apie pastarąją, dirbusią mokytoja toje pat gimnazijoje, kur pusšimčiu metų vėliau teko mokytis, pasakoja ir buvę mokiniai, ir amžininkų užrašyti liudininkai.

Panevėžyje ji buvo dievinama mokytoja, paslaptingoji poetė. Visi kiti dramatiškieji gyvenimo  posūkiai ir dalyvavimai bus vėliau, o kol kas ji - poetė. Panevėžyje. 

Skaitymui parinkome:
Alekna, Viktoras. Salomėja : [biografinė apybraiža]. - Vilnius : Dienovidis, 1996 (Kaišiadorys : A. Jakšto sp.). - 359 p

Iter Vitae arba gyvenimo kelionė aplink pasaulį

 Savickaitė E., Kazlauskis K.

Iter vitae, arba Gyvenimo kelionė aplink pasaulį. - Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Spauda). - 383 p., [20] iliustr. lap.

  Vartydama  knygą suvokiau, kad norėčiau ją įtraukti į skaitomųjų sąrašą - vasarai.

Dar daugiau dėmesio skirta vidinei kelione - po save, po bendražygį. Tam skirti ir tylos laikotarpiai, ir nuokrypiai į vidines būsenas, kurias sukelia sutikti pakeleiviai ir vietiniai gyventojai. Knyga - lyg ir keliautojų dienoraštis, tačiau didžiausia dėmesio dalis krinta ne į lankomos vietovės materialųjį pasaulį, bet į žmones, jų kultūrą ir tradicijas.

Skaitymui parinkome ištrauką apie kelionę po Turkiją - vieną populiariausių lietuvių atostogų maršrutą. Ištraukoje rasite ne tik visiškai ne turistinę Turkiją, bet ir galėsite palyginti savo įspūdžius iš "nublizgintosios" ir paprastos šalies, iš Europos gyventojams pritaikyto komercinio krašto ir turkų tradicijų bei gyvenimo būdo.

  

Šimtasis įrašas. Aišku gimtasis Panevėžys

Negalime nepaminėti Panevėžio šimtuoju šio blogo įrašu,  tiesiog negalime. Todėl, kad tai Panevėžys, todėl, kad kalbant apie tėvynę, pirmiausia turima omeny tai, kas artimiausia. Vieta, kur tau viskas artima. Kur žinai, už kurio kelmo turi augti baravykas. Vieta, kur žinai kiekvienos šeimos istoriją. Netgi jų senelių. Nes ten, ko gero, giminės. Penktos ar dar tolimesnės eilės. Todėl visokios istorijos eina iš lūpų į lūpas.

Aukštaitiški deimančiukai

2015 metai Lietuvoje paskelbti etnografinių regionų metais, tad turime galimybę pasižvalgyti Lietuvoje,  kaip kad praėjusiais metais žvalgėmės pasaulyje. Kaip ir dera tikriems patriotams, pradedame nuo Aukštaitijos. Panevėžys, kaip žinia, mėgsta save tituluoti Aukštaitijos sostine. Gi 1398 me­tais Vy­tau­tas su or­di­nu pa­si­ra­šė su­tar­tį, ku­rio­je Že­mai­ti­ja nu­brė­žia­ma iki Ne­vė­žio. Šia su­tar­ti­mi Ne­vė­žis iki pat XVIII am­žiaus pa­bai­gos ta­po pa­grin­di­ne li­ni­ja, ski­rian­čia Že­mai­ti­ją nuo Lie­tu­vos. Ir Simonas Stanevičus mini arklį ir mešką, (Aukštaitijos ir Žemaitijos simbolius) susitinkančius prie Nevėžio...
Antra vertus, etnografinių regionų ribos visada neaiškios, juk kitapus upės ar girios gyvenantys žmonės ne taip labai ir skiriasi. Gal kiek kitaip vadina pOnčius ar žŲsis... Bet atitekėjusi marti ir savo vaikus išmokys kitaip vadinti lOngus ar lUngus...

  

Lietuvninkais mes esam gimę... Klaipėdos diena

Edmundas Žiauberis. Ieva Simonaitytė

Šiandien - Klaipėdos diena. Diena, kai miestas ir visas kraštas vėl buvo prijungtas prie Lietuvos.

Mažoji Lietuva grįžo prie istorinių šaknų.
Klaipėda – vienas seniausių Lietuvos miestų, jo pradžia laikomi 1252 m. kai  Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį.
Bet miestas - ne svarbiausias, žymiai svarbiau - žmonės, išlaikę savo tautiškumą savo papročius per amžius. Deja, dauguma lietuvninkų pasitraukė į Vakarus II  Pasaulinio karo metu.

Įrašas be pavadinimo. Nes ne kelionė

Pirmuoju šių metų įrašu pakviesime keliauti ... pakviesime niekur nekeliauti toli, o pasiimti skaitytojo bilietą ir atkulniuoti pas mus, į biblioteką. Nes šalta. Nes dienos trumpos, o vakarai labai ilgi. O ilgais vakarais malonu ne tik skaityti (o po kalnus laipioti pavojinga), bet ir užsiimti kažkuo, kas šildo rankas ir širdį.

Siūlome peržiūrėti rankdarbių knygų parodą, gyvai jas galite pamatyti (ir pasiimti į namus) Kniaudiškių bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34)

Iškylos Lietuvoje: Kelionės ir receptai

Pristatome naują turistinių maršrutų knygą, skirtą, kaip  sako ir pavadinimas - kelionėms po Lietuvą.

Kaip rašome knygos įvade, pateikiama informacija, kokias Lietuvos vietas galima aplankyti vienos dienos išvykoje automobiliu (30-120 km).

Kiekvieno maršruto pabaigoje pateikiami receptai patiekalų, kuri atspindi lankomą kraštą, jo mėgiamus produktus, jo kulinarijos istoriją, taip pat paliečiamos ir gyvenusios tautinės mažumos.

 Šios knygos pristatymu žengiame į Naujuosius, 2015 metus, 

 kurie yra paskelbti Etnografinių regionų metais, tad ir bloge, grįžę iš Kultūros sostinės užsienių klajonių, daugiausia keliausime Lietuvoje.

 

 

 

 

 

  

Kaip rašomos knygos. Arba - kai tave persekioja Sinuhė Egiptietis

Mika Toimi Waltari - populiariausias Suomijos rašytojas. Patys suomiai sako, kad labiau skaitomas yra tik nacionalinis epas - Kalevala.

Rašytojas gimė 1908 metais. Tėvas - liuteronų pastorius, tad be abejo, motina norėjo, kad sūnus pasektų tėvo pėdomis (tėvas mirė, kai rašytojui buvo 5 m.)  Mika Waltari įstojo į teologijos fakultetą, bet besimokydamas perėjo į filosofijos, estetikos ir literatūros skyrių. Dar studijų metais pradėjo rašyti į laikraščius, žurnalus, išleido pirmąją knygą o po studijų apsigyveno Paryžiuje, kur 1927 metais išleido pirmąjį romaną "Didžiosios iliuzijos". Turbūt paradoksas, jog rašytojas dalyvavo literatūriniame judėjime "Tulenkantajat" ("Liepsnos nešėjai"), tačiau politikoje ir socialiniuose klausimuose palaikė konservatyvias pažiūras.

 Žiemos karo ir II pasaulinio karo metais rašytojas dirbo Suomijos Vyriausybės informacijos biure, po karo pasinėrė į kūrybą.

Nuo pat pirmosios knygos rašytojas paniro į istorinę temątiką, ne tik Suomijos (Karina - Mauno duktė"), bet ir senovės Egipto ("Sinuhė  egiptietis" - viena geriausiai vertinamų M. Waltari knygų), krikščionybės ir viduramžių Europos gyvenimą.

Skaitymui pateikiame knygą "Keturi saulėlydžiai". Knygą apie tai, kaip rašomos knygos. Labai netikėtas, šmaikštus ir kartu gilus tekstas. Kaip sako Justinas Žilinskas - beveik Paulo Coelho parodija.

Nukelk kepurę, jaunuoli

Šiandien, lapkričio 21 dieną - tarptautinė sveikinimosi diena. Ją sukūrė du broliai amerikiečiai, 1973 metais atsitiktinai susitikę svetimame abiems jiems mieste ir taip apsidžiaugę, kad nusprendė pasidalyti džiaugsmu su draugais. Susitikimo dienomis vyko Izraelio - Egipto karas, pasaulyje didėjo įtampa - Šaltasis karas buvo jau įsivažiavęs. Sveikinimai draugams, be jokių ideologinių motyvų broliams tapo reakcija į poreikį mažinti įtampą pasaulyje.