Lietuva. Donelaitis

Ir vėl jau laikas namo. Pas savus, neverstus, skaitytus ir mintinai mokėtus. Šįkart pristatome naują knygą, skirtą lietuviškajam Karaliaučiaus kraštui.

            

Juraitis, Valentinas. Karaliaučiaus kraštas : paveldas, lietuvių raštijos asmenybės : [kelionių gidas] : skirta K. Donelaičio 300 m. jubiliejui. Vilnius : Žemės trauka, 2013, 232  p.

Braliukai Latviai: Janis Rainis

Šįkart pristatome savo artimiausių kaimynų ir giminiškos tautos atstovą Janį Rainį. Juolab, šis poetas yra gyvenęs Panevėžyje, tiesa, tai nebuvo patys maloniausi jo gyvenimo metai - po pusmečio laisvo gyvenimo, dirbant advokato darbą, ką tik susituokęs poetas buvo pasodintas į kalėjimą Panevėžyje, vėliau - ištremtas į Pskovą.
Sunku įvertinti poeto kūrybą, nežinant viso latvių literatūros kontekstą. Pagal laikotarpį galėtume palyginti su lietuvišku Maironiu, pagal kryptį - Lietuvoje XX amžiaus pradžioje nebuvo stipraus kairiosios krypties poeto, o Julius Janonis nespėjo išsiskleisti...

Donelaitiada tęsiasi. Kaip Plaučiūnas važiavo Kultūros sostinės žiūrėti

Kasmetinis. Jau po pirmojo jubiliejaus (šeštasis!). Aukštaitijos bibliotekininkų kultūros ir sporto sąskrydis.

Žodžiu  - kasmetinė laukiama šventė, šiemet - prie pat Panevėžio, nes šeimininkai - Panevėžio apskrities viešoji biblioteka.

Keliauti toli nereikėjo, tad šiemet, kaip niekad anksčiau, sulaukėme ir savo palaikytojų būrio.

Bet apie viską - iš eilės.

 

 

 

 

 

 

Tolimi artimi kaimynai

Kai kalbame apie Lietuvos kaimynus, be abejo, pirmiausia turime galvoje latvius. Jie mums artimiausi, jie mūsų "braliukai".  Toliau, dažniausiai - apie Lenkiją, su kuria sieja istorija, senos draugystės ir seni vaidai. Kažkada su nuoskauda stebėjome, kad Estija nebelaiko savęs Baltijos valstybe, o sieja save su kraujo giminaičiais - Skandinavija, tačiau visvien mūsų sąmonėje išlieka, kad Estija - Baltijos valstybė.

Kur kas liūdniau, kad tas geografinis skirstymasis nepaliečia kultūros ir literatūros. Estų kūryba Lietuvoje mažai žinoma, dar mažiau versta, ypatingai - šiais laikais. Liūdna, deja...

Lietuvos didieji

Ne kunigaikščiai. LDK - jau toli praeityje ir mūsų atmintyje. Dabar - kitų didžiųjų laikas. Tų, kurie kuria ir žadina  naują tautos dvasios pakilimą, naują atmintį, naują tautinės ir valstybinės savasties laiptelį. Ir niekur nedingsi, atsiremiame į senąją kartą, senąją istoriją.

Šiaurė. Labai Šiaurė

Gegužės mėnesį, kartu su visa "Lietuvos kultūros sostine" keliaujame į Norvegiją. Sutinku, ten jau yra nemažai mūsų tautiečių, ir netgi įleidusių ten šaknis nuo II pasaulinio karo, tačiau ši kelionė - kultūrinė.

Kai kalbame apie šiaurės šalių literatūrą, pirmiausia turėtume pasakyti, kad Šiaurės šalyse didžiulis dėmesys skiriamas vaikams ir moterims.  Kaip ir visuomenėje. Turbūt kiek keista, kad paprastai Šiaurės Europos šalis būdavo  įvardinamos kaip socialistinės, tačiau šiame socializme rado vietos sau visi, taip pat ir karaliai. Iš 4 šalių - trys monarchijos. Kiekvienas žmogus čia svarbus. Tai tikrai Šiaurės tradicija. Ir būtent Norvegijoje prasidėjo sufražisčių  judėjimas, siekęs gauti moterims balsavimo teisę.

Hansas Kristianas Andersenas. Karalius iš pasakininkų tarpo

Taip jau atsitiko, kad Danijos mėnesį žymime tada, kai gimė garsiausias Danijos rašytojas. Ir  garsiausias vaikų literatūros kūrėjas.

Hansas Kristianas Andersenas.

Jo gimimo dieną pažymime kaip Tarptautinę vaikiškos knygos dieną. Jo vardo apdovanojimas - aukščiausias tarptautinis apdovanojimas vaikų rašytojams ir knygų iliustruotojams, kartais vadinamas ir "mažuoju Nobeliu". Vienas iš H. K. Anderseno medalio nuostatų punktų - teikiamas už naujausią kūrinį, "įnešusį indėlį į vaikų ir jaunimo literatūrą", gyvam, aktyviai kuriančiam rašytojui.

Tėvams turbūt reiktų atkreipti dėmesį į šiuos rašytojus, kad vaikai skaitytų tikrai vertingą literatūrą.

Undinėlė, panelė Smila ir kiti Danijos gyventojai

Balandį  visas Panevėžys, kaip Lietuvos kultūros sostinė turėtų nukeliauti į Daniją. Ko ten? O čia jau pasirinktinai... Vaikai tikriausiai keliautų į Legolendą arba kurį nors Hanso Kristiano Anderseno muziejų. Istorijos mėgėjai - pažiūrėti šalies, kur gyvena pačių pirmųjų vikingų palikuonys. Pedagogai - pasisemti naujų profesinių idėjų, nes Lietuvoje labai populiarios danų idėjos šioje srityje. Visi paniurėliai ir nelaimingi - į miestelį, kuris vadinamas vienu iš keturių laimingiausių pasaulio miestų. Ar reikia daugiau krypčių? Literatūra. Lietuvoje danų literatūra ne pati populiariausia. Be Anderseno pasakų, žinoma. Šio rašytojo sėkmė - nepakartojama. Galbūt jo asmenybė - tas pradas, kuris taip pažadino danus rūpintis vaikų gerove?

  

Paryžiaus poezija. Polis Eliuaras

Kartais į galvą šauna kokia netikėta mintis. Ypač pavasarį. Ypač - apie poeziją. Šį kartą - prancūzišką poeziją, vis tik esame Lietuvos kultūros sostinė. Eilėraščius parinkau atspindinčius tai, kas sklando ore - karą ir meilę..

Romain Gary. Vilnietis prancūzas

Lietuviai turbūt turi vieną panašu bruožą, kaip ir žydai - jie visur ieško savų. Kaip Prancūzijoje jų nerasi? Ten gyveno ir Oskaras Milašius, ir Jurgis  Baltrušaitis, mokėsi Juozas Miltinis ir visa krūva menininkų, visuomenės veikėjų. Argi gali būti kitaip? Paryžius - vienas iš pasaulio kultūros sostinių, mokslo ir meno centras.

Tikriausiai nekeista, kad Prancūzijoje radome saviškį, ar bent jau beveik saviškį - rašytoją Romain Gary, gimusį Vilniuje, diplomatą, aviatorių, filmų kūrėją.