Marokas. Tūkstančio pasakų karalystė

Anglijoje 1966 metais gimusio ir užaugusio afganų kilmės rašytojo Tahiro Shaho vardas Lietuvos skaitytojams jau pažįstamas. 2009 metais išėjo pirmoji jo knyga lietuviškai – atsikraustymo iš Anglijos gyventi į Maroką vargus ir patirtus išmėginimus aprašantys „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“.

Naujojoje savo knygoje „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius toliau pasakoja apie savo gyvenimą Kasablankoje. Apleisti Kalifo rūmai jau virto tikrais rūmais, o Marokas – tikraisiais Tahiro Shaho namais. Tačiau rašytojas suvokė: kol nepasiners į Maroko pasakų ir istorijų pasaulį, tol tikroji šios šalies siela liks nepažinta. Knygą „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“ autorius skiria žmonėms, išsaugojusiems senąją žodinę tradiciją, istorijų pasakotojams. Pasakos ir istorijos – išminties šaltinis; jomis nuo pat mažumės auklėjami vaikai, jas suaugę seka vieni kitiems įvairiausiais gyvenimo atvejais. Pasakas visą gyvenimą rinko ir Tahiro Shaho tėvas, tarsi estefetę sūnui perdavęs meilę išmintingoms istorijoms. „Kiekvieno žmogaus širdyje slypi pasaka“, – išgirsta Tahiras Shahas. Tačiau ją surasti galima tik žiūrint užmerktomis akimis. Knygą rasite visuose Panevėžio m. Savivaldybės viešosios bibliotekos skyriuose

Keliausime Lietuvoje: Balys Buračas siūlo

Šioje knygoje surinkti visi Balio Buračo fotografuoti Lietuvos piliakalniai – pristatoma 184 piliakalniai, dokumentuoti 1923–1965 metais. Publikuojamos ne tik piliakalnių, bet ir šventviečių, kalvų, senkapių, pilkapių fotografijos, – visų tų objektų, kuriuos autorius vadino piliakalniais, arba tarmiškai pilėmis. Leidinyje stengtasi pristatyti visus Lietuvos archeologijos paminklus, kuriuos yra nufotografavęs B. Buračas, todėl knyga užbaigiama apeiginių akmenų nuotraukomis. Vaizdus papildo B. Buračo surinkti padavimai ir legendos apie piliakalnius, pačių piliakalnių aprašymai.   Lietuvoje priskaičiuojama, 2011 m. pradžios duomenimis, 850 ir kasmet randama naujų. Tiesa, dalis jų yra žinomi tik iš istorinių dokumentų, tame tarpe - nuotraukų.

2011 metų geriausias. Literatūros Nobelio premijos laureatas - T. Transtomeris

Alfredas Nobelis.

 Kiekvienais metais spalio pabaigoje mokslo ir  literatūros pasaulyje sujudimas - skelbiami prestižiskiausios  Nobelio premijos laureatai. Žmogus, sukūręs sprogstamąją medžiagą norėjo, jog jo vardas po mirties būtų susijęs ne su karu.

Taigi, premijos.

Manoma, kad įsteigti garsiąją premiją Alfredą Nobelį paskatino per apsirikimą prancūzų spaudoje paskelbtas jo nekrologas Le marchand de la mort est mort („Mirė mirties komersantas“), kuriame buvo rašoma, kad „vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“.
1895 m. lapkričio 30 Alfredas Nobelis Švedų ir norvegų klube Paryžiuje pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją turto dalį paskyrė Nobelio premijos įsteigimui. Premija turi būti išmokėta garsiems mokslininkams ir kūrėjams chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse.
Būti TOKIOS premijos laureatu - didžiulis prestižas.  Tai reiškia, kad žmogus priklauso pasaulio mokslo ar kultūros elitui.

nepažįstama, tikrai nepažįstama ... Latvija

Anekdotas? Ar tai mes nepažįstame Latvijos? Rygos, kuri nuo Panevėžio yra beveik tokiu pat atstumu, kaip ir Vilnius? Į kurią mama vaikystėje tempdavo apsipirkti? ir būtinai būtinai reikėjo parvežti namo lauktuvių - latviškų "Karvučių" ir rūkytos strimėlės?

Gėlių skulptūros Ventpilyje

O daugiau? Dabar, žinoma, yra Ventspils, į kurį reikia nuvažiuoti šeimoms su vaikais ir verslininkams, kurie pažiūrėtų, ko nori šeimos su vaikais atostogoms. O dar daugiau? Argi visa Latvija tuo ir pasibaigia? o ką žinau iš literatūros?

Man pasisekė, aš keliavau ir bekeliaudama supratau, kad mano latviškos literatūros žinios baigiasi "Matininkų laikais" ir namu Panevėžyje, kur gyveno Janis Rainis ir Aspazija.

 

Būtiniausias bagažas kelionėje

Kas svarbiausia kelionėje? Susikalbėti. Šiandien, rugsėjo 26 dieną - Europos kalbų diena. kiek jų mokate? Kiek kalbų dainuoja undinėlė?

Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė, iš bendros prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių fono - semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių. Indoeuropiečių kalboms priklauso dauguma Europos kalbų, taip pat daug kalbų pietvakarių, centrinėje ir pietų Azijoje. Tai viena iš gausiausių kalbų šeimų, ją sudaro daugiau nei 400 kalbų, kuriomis šneka apie 3 milijardus žmonių. Didžiausia grupė - indoiranėnų grupė, tačiau ir vadinamosios europinės kalbos yra paplitusios ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje kolonizacijos ir globalizacijos dėka.

Aljendė arba Čilė

Izabelė Aljende 2010 m.

Vaikai pasakas mėgsta ne todėl, kad jie vaikai, bet todėl, kad ten - viskas kitaip. Kitokia žolė, kitokie veikėjai, o jeigu tai žmonės - jie kitokie. Pirmoji Izabelės Aljende knyga kurią perskaičiau "Dvasių namai" apgaubė atmosferą balkšvai rausvu spindinčiu stebuklais rūku. Ir visa, ką ji aprašė - neteisybė, meilė, revoliucija buvo taip tikra, taip realu... per rūką. Per žmonių jausmus. Viena vertus, ar kitaip gali rašyti moteris? ar ne taip jausčiau, rašyčiau aš? Ar ne šios autorės knyga būčiau aš? Antra vertus - ši moteris, tiek mažai gyvenusi gimtinėje, stebuklingu atspalviu padengė visą šalį, jos žmones ir gamtą. Taip pat ir istoriją, šalies legendas.

Apie galias ir negalias. Arba - kaip pažadinti drugelį.

Cituoju savo kolegę "nei viena knyga nėra tokia stipri, nes nei viena knyga negali parodyti visko, ką išgyvena žmogus patekęs į bėdą". Belieka tik tikėtis, kad "ir tai praeis", arba pakeisti požiūrį.
Mokslininkai skelbia studijas, ką išgyvena žmonės, kai jų šeimoje gimsta vaikai su negalia. Nežinau, ar apibendrinimai gali padėti suvokti problemas tiems, kurie jose gyvena, gal nebent nuraminti - "tai tipiška", "tai atsitiko ne mums vieniems".  Ar reikia šias problemas žinoti tiems, kurių nepalietė ši bėda? Gal vis tik verta pažiūrėti į gyvenimą kitokiomis akimis. Taigi, mokslinė studija. Jonas Ruškus, vienas ryškiausių negalės sociologijos specialistų apie neįgaliukų šeimos gyvenimą:

Jonas Ruškus. Negalės fenomenas.

Neįgalių asmenų brolių ir seserų gyvenimą lydi ankstyva ir ilgai trunkanti akistata su žmogaus skausmu. Gimus neįgaliam vaikui, sutrinka šeimos pusiausvyra, kuriai sugrąžinti gali prireikti ir viso gyvenimo. Neįgaliųjų broliams ir seserims tai reiškia, kad dėl jų brolio/sesers negalės vėliau nuolat bus veikiamas jų socialinis statusas ir vaidmuo šeimoje, santykiai su kitais šeimos nariais, draugais. Specifiniai neįgalaus šeimos nario poreikiai nustums į antrą vietą kitų šeimos narių poreikių tenkinimą. Taigi neįgalių šeimos narių broliams/seserims reikės susitvarkyti su savo emocijomis, iš naujo adaptuotis tokioje šeimoje.

Kelionė perlų taku

BAROKAS

Šiluvos bazilika - vėlyvojo baroko perlas

XVI a. pab. – XVII a. Europoje kuriamas naujųjų laikų menas, vyksta svarbūs pokyčiai valstybių ir politikos istorijoje, žmonių sąmonėje. Greta klasicizmo XVI – XVII a. suklesti ir barokas: literatūra, teatras, architektūra, skulptūra, tapyba, muzika, sukuriama baroko meno teorija, estetika.

Į Maskvą. kitaip

Maskva ašaromis netiki, Maskvą ne per naktį pastatė, Maskva - revoliucijos sotinė ir dar dvidešimt apibūdinimų. Kai kurie purto nuo istorinių asociacijų, kai kurie nuteikia linksmai. Kaip ir tokie kažkada .. kai dar dinozaurai bėgiojo.. jaunystėje rusų virtuvės valgiai - įdaryti pyragai, būtinai su juoda arbata, į kurią dar ir citrina įmerkta. Ir dar koldūnai. Draugė pasakojo jaunystės nuotykį - važiavo į Maskvą ieškoti nuotykių. Kavinėje užsisakinėja koldūnus: "порцию колдунов" ("burtininkų porciją", turėjo būti "pelmeni").  Padavėjas supykęs atšovė "а может еще и ведьм в  подливку?" ( o gal dar raganų padažo?).

Taigi, literatūrinė Maskva

pamatyti Paryžių... ir numirti

Taip sakydavo mano jaunystėje... Bet regis dabar jis - ne toliau Berčiūnų ar kito priemiesčio. Rengiatės? Prisimenate? Ar svajojate?  Pasvajokime kartu. Bent tarp knygų lentynų...  arba namie... su arbatos puodeliu...  arba paryžietišku punšu ir paryžietišku obuolių pyragu