2019 m. lapkričio 5 d., antradienis
2019 m. spalio 21 d., pirmadienis
Olga Tokarczuk: Nobelio literatūros premija už pasąmonės gelmes
Olga Tokarczuk |
Olga Nawoja Tokarczuk – viena geriausiai vertinamų lenkų rašytojų. Gimusi 1962 metų sausio 27 d., išsilavinimas įgijo Varšuvos universiteto Psichologijos fakultete ir keletą metų dirbo kaip psichoterapeutė.
Už
romanus „Bėgūnai“ (2008) ir „Jokūbo knygos“ (2014) ji yra laimėjusi dvi
svarbiausias Lenkijos literatūros premijos „Nike“ statulėles ir penkis
skaitytojų apdovanojimus. Už romaną „Bėgūnai“ rašytoja 2018 m. apdovanota „The
Man Booker International“ premija, tas pats romanas apdovanotas ir Nobelio literatūros premija. Ši premija įteikta „už vaizduotę, su enciklopedine aistra atskleidžiančia ribų peržengimą kaip gyvenimo būdą“. Iš tiesų, Olgos Tokarczuk kūryba dažniausiai pristatoma kaip magiškasis
realizmas, įkvėptas Carlo Gustavo Jungo psichoanalizės, tad realybė pinasi su archetipais ir pasąmone.
Skaitome: Olga Tokarczuk. Praamžiai ir kiti laikai/ iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis. - Vilnius : Strofa, 2000.- 255 p.
2019 m. spalio 16 d., trečiadienis
Žemėlapiai! Švedija
Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį. Pirmieji etapai jau įvyko. Žengiame toliau.
Švedija!
2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienis
Dviguba Nobelio premija. 2018 ir 2019 metai.
Susiklosčius aplinkybėms (Me too skandalas, palietęs komisijos narį), 2018 metais Nobelio literatūros premija nebuvo įteikta. Tiesa, tai ne pirmas kartas premijos istorijoje. Ji taip pat nebuvo įteikta pirmojo pasaulinio karo metais - 1914, 1918, taip pat ir antrojo - 1940, 1941, 1942, 1943. Tiesa, vienas Literatūros premija nebuvo įteikta ir 1935 metais. Priežastys - neskelbiamos.
2019 m. spalio 1 d., antradienis
Žemėlapiai... Suomija. Tuvė Janson
Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį. Pirmieji etapai jau įvyko. Žengiame toliau.
Suomija!
32 proc. balsavusių nusprendė, jos Suomiją atstovaus Tuvės Janson knyga "Tėtis ir jūra"Suomija jau buvo minėta ir šiame tinklaraštyje:
Nora Ikstena. Motinos pienas. Šiuolaikinės Latvijos literatūros veidas
Ar derėtų pristatant knygą iš karto paminėti, jog ji - šių metų atradimas? "Ta" knyga, kuri priverčia stabtelti ir nekvėpuoti, sulyginti savo jausenas ir knygos tekstą.
Skaitytojų eilės prie knygos ir atsiliepimai patvirtina - Knyga, kuri yra verta dėmesio. Šią knygą mūsų skaitytojai išrinko atstovauti kuriamam Europos literatūros žemėlapiui.
Knygos autorė Nora Ikstena (g. 1969 m.) - latvių filologiją studijavusi Rygos ir anglų literatūrą - Kolumbijos universitetuose, dar studijuodama tapo žurnalo "Karogs" bendradarbe, Kolumbijos universitete prisidėjo prie žurnalo "The Review of Contemporary Fiction" leidybos, netgi išleido numerį, skirtą išimtinai Latvijos literatūrai.
Nora Ikstena debiutavo literatūroje su tarpukario Latvijos rašytojos ir politikės Anna Rūmane-Ķeniņa biografija (du pasakojimų rinkiniai), rašė apie Bruno Rubess, Vija Vetra, Mara Zalite.
Skaitytojų eilės prie knygos ir atsiliepimai patvirtina - Knyga, kuri yra verta dėmesio. Šią knygą mūsų skaitytojai išrinko atstovauti kuriamam Europos literatūros žemėlapiui.
Knygos autorė Nora Ikstena (g. 1969 m.) - latvių filologiją studijavusi Rygos ir anglų literatūrą - Kolumbijos universitetuose, dar studijuodama tapo žurnalo "Karogs" bendradarbe, Kolumbijos universitete prisidėjo prie žurnalo "The Review of Contemporary Fiction" leidybos, netgi išleido numerį, skirtą išimtinai Latvijos literatūrai.
Nora Ikstena debiutavo literatūroje su tarpukario Latvijos rašytojos ir politikės Anna Rūmane-Ķeniņa biografija (du pasakojimų rinkiniai), rašė apie Bruno Rubess, Vija Vetra, Mara Zalite.
Romanas „Motinos pienas“ išverstas į rusų (2016), makedonų (2017), vengrų (2017), italų (2018), estų (2018), anglų (2018), gruzinų (2018) kalbas.
Paragaukime tekstą: Nora Ikstena. Motinos pienas/iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. - Vilnius : Tyto alba, 2019. - 190 p.
2019 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis
Ir vėl žemėlapiai! Estija
Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį. Pirmieji du etapai jau įvyko. Žengiame toliau.
Estija, trečioji Baltijos sesė.
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Estiją!
Balsuoti galite:
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Estiją!
Balsuoti galite:
- Komentuodami po šiuo įrašu;
- Balsuodami šoninėje tinklaraščio juostoje: pasirinkite norimą autorių ir paspauskite mygtuką "Siusti atsakymą"
- Anketų puslapio tiesioginė nuoroda
Pristatome kūrinį, kuris atstovaus Estiją Literatūriniame žemėlapyje:
Kalevo sūnus : Kalevipoegas : estų liaudies epas / surinko ir atkūrė Fr. Kroicvaldas ; vertė Justinas Marcinkevičius.- Vilnius, 1963
2019 m. rugsėjo 3 d., antradienis
Žemėlapiai. Latvija!
Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį. Pirmasis etapas pavyko - Lietuvą atstovaus Kristinos Sabaliauskaitės knyga "Silva rerum". Žengiame tolyn.
Artimiausi kaimynai - braliukai latviai.
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Latviją!
Balsuoti galite:
Balsuoti galite:
- Komentuodami po šiuo įrašu;
- Balsuodami šoninėje tinklaraščio juostoje: pasirinkite norimą autorių ir paspauskite mygtuką "Siusti atsakymą"
- Bibliotekos Facebook paskyroje atsidarę apklausa.lt puslapį
Atnaujinta: Skaitytojai išrinko Nora Ikstena knygą "Motinos pienas" atstovauti Latvijos literatūrą
Šiame tinklarašyje irgi minimi latvių autoriai:
nepažįstama, tikrai nepažįstama ... Latvija. Ana BrigaderėBraliukai Latviai: Janis Rainis
Apie Latviją:
2018 – Europos kultūros paveldo metaiLai dzivo Latvija
2019 m. rugpjūčio 8 d., ketvirtadienis
2019 m. rugpjūčio 6 d., antradienis
Gabrielė Štaraitė. Apie Afrikos žmones ir žvėris
Pastaruoju metu traukia iššūkiai - pamatyti nepatirta, pažvelgti iš kitos pusės, sulaužyti savas išankstines nuostatas ir stereotipus. Ši knyga būtent tokia - apie praktiškai mums nežinomą žemyną iš turisto pusės. Užsacharė - yra toks terminas, mums matomas nebent iš skandalingai pagarsėjusių akcijų, kurios nežinia kam skirtos - savireklamai ar šalpai... Užtat knyga autorės, kuri yra daug keliavusi po Afriką, kuri domisi žemyno ir civilizacijų istorija - savaime yra vertinga.
Ragaukime:
Gabrielė Štaraitė. Apie Afrikos žmones ir žvėris. - Vilnius : BALTO leidybos namai, 2019. - 327 p.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)